„Visi instrumentai“ paruošti norint aprūpinti pasais žmones Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose, kuriuos kontroliuoja prorusiški separatistai, tereikia Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymo pradėti procesą, teigė Andrejus Klimovas, Rusijos parlamento Federacijos tarybos (aukštesniųjų rūmų) tarptautinių reikalų komiteto vicepirmininkas.
Anot Rusijos valstybės Dūmos NVS, Eurazijos integracijos ir santykių su tautiečiais reikalų komiteto pirmojo pirmininko pavaduotojo Konstantino Zatulino, įsakas gali būti pasirašytas jau greitai, po sekmadienį vyksiančių Ukrainos prezidento rinkimų, pritarus, „humanitariniais“ sumetimais, supaprastintam pilietybės suteikimui asmenims minėtuose regionuose.
„Tą reikėjo padaryti jau seniai“, – sakė jis.
Toks žingsnis gali sustiprinti konfrontaciją tarp Rusijos ir Ukrainos, nepaliaujamai kaltinančios V. Putiną siuntus karius bei ginklus į pagalbą separatistams kare, kuris per pastaruosius penkerius metus nusinešė 13 tūkst. žmonių gyvybių. Rusija neigia siuntusi karius į Ukrainą. Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) įvedė sankcijas Rusijai dėl šio konflikto, kuris kilo po 2014 metų revoliucijos, nuvertusios iš posto Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių.
Konflikto paaštrėjimo rizika
V. Putinas į revoliuciją sureagavo Krymo aneksija, pareikšdamas, kad taip jis neva ginantis ten gyvenančius etninius rusus ir remiantis Rytų Ukrainos separatistus.
2015 metais Minske tarpininkaujant Rusijai, Prancūzijai ir Vokietijai pasirašytas taikos susitarimas, turėjęs užgesinti konfliktą, nepadėjo jo išspręsti. Kaip šių metų vasarį perspėjo Jungtinių Tautų (JT) pareigūnas, yra didelis pavojus, kad konfliktas gali paaštrėti.
Nepriklausomomis pasiskelbusių „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ prorusiškų separatistų vadai tvirtina, kad jų kontroliuojamose teritorijose gyvena 3,6 mln. žmonių. Siūlydamas jiems Rusijos pilietybę, V. Putinas gali pakartoti taktiką, naudotą nuo Gruzijos atsiskyrus Abchazijos ir Pietų Osetijos regionams.
Tūkstančiai žmonių iš abiejų teritorijų turėjo Rusijos pasus iki 2008 metų karo tarp Gruzijos ir Rusijos, kuri teisino savo karinę intervenciją, neva siekianti apginti savo piliečius.
„Šis klausimas turi būti išspręstas“, vos tik paaiškės Ukrainos rinkimų kovos tarp dabartinio prezidento Petro Porošenkos ir komiko Volodymyro Zelenskio rezultatai, pareiškė K. Zatulinas.
„Laukti liko nebeilgai“, – sakė jis.
„Kitas kelias“
Rusija gali svarstyti pasiūlymą didinti spaudimą P. Porošenkai prieš rinkimus, naujausiai apklausai parodžius, kad Volodymyro Zelenskio šansai laimėti dideli. Nors P. Porošenka didelę savo kampanijos dalį pagrindė konfliktu su V. Putinu, V. Zelenskis nebuvo toks atvirai kritiškas, nors jų abiejų siūlomas kursas, kaip išspręsti krizę, yra panašus.
Tai ženklas abiem kandidatams, kaip galimam būsimam prezidentui, imtis priemonių, kurios paskatintų žmones atsiskyrusiose teritorijose grįžti į Ukrainą, „kitu atveju jiems atsivers kitas kelias“, įskaitant ir lengvesnį būdą tapti Rusijos piliečiais, sakė Olegas Morozovas, Rusijos senatorius ir buvęs Kremliaus pareigūnas.
Dekretas gali būti paskelbtas iškart po rinkimų, nebent būtų priimtas sprendimas luktelėti, kol paaiškės, kokių priemonių gali imtis naujasis prezidentas, kad išspręstų konfliktą, „Kommersant“ cituoja Rusijos valstybės Dūmos Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) reikalų komiteto pirmininko Leonido Kalašnikovo žodžius.
Pasų išdavimas separatistams Rytų Ukrainoje „yra neišvengiama priemonė“, sakė Aleksejus Česnakovas, buvęs Rusijos prezidento administracijos pareigūnas, kuris šiuo metu eina Kremliaus konsultanto Ukrainos klausimais pareigas.
Kai žmonės separatistų teritorijose yra blokuojami Kijevo valdžios, Rusijos pasai yra „vienintelis būdas padėti šiose teritorijose gyvenantiems asmenims, kad jie galėtų visapusiškai pasinaudoti savo pilietinėmis teisėmis“, sakė jis.
