aA
Khalifa Haftaras tikėjosi būsi sutiktas ant raudonojo Kremliaus kilimo. Bet jis buvo iškart nugabentas į Rusijos užsienio reikalų ministerijos pastatą, skirtą oficialiems susitikimams, kur tikėjosi susitikti su Vladimiru Putinu. Galiausiai Libijos karo vadas neteko kantrybės ir įsiutęs paliko pastatą. Po kelių valandų jo „Dassault Falcon“ verslo klasės lėktuvas išskrido iš šalies į Jordanijos sostinę Amaną.
Sergejus Šoigu, Khalifa Haftaras
© AP / Scanpix

Kai Rusijos prezidentas pakvietė Libijos lyderius pasirašyti susitarimą dėl nuolatinių paliaubų Libijoje sąlygų, jis, regis, neatsižvelgė į 76-erių metų Kh. Hafataro jau legenda tapusį užsispyrimą. Be to, tas faktas, jog jis jautėsi galįs paniekinti V. Putiną, rodo, kokiu neprognozuojamu tampa Libijos pilietinis karas.

Tačiau temperamento „pliūpsniai“ – tai tik naujausias iš vėžių išmušantis vingis prieš konferenciją dėl taikos Libijoje, numatytą sekmadienį Berlyne. Vien praėjusią savaitę buvusios šalies kolonizatorės, Italijos, pastangos tarpininkauti susitikime tarp Kh. Haftaro ir Jungtinių Tautų pripažįstamos Libijos Nacionalinės santarvės vyriausybės (NSV) vadovo Fayezo al Sarrajo nutrūko, pastarajam atšaukus susitikimą paskutinę minutę ir išskridus iš šalies.

Viskas dėliojasi ne taip, kaip planuota, arba bent jau taip atrodo.

Kh. Haftaras, kuris įsikūręs rytinėje Libijoje, naujausią karą pradėjo pernai balandį puolimu prieš sostinę Tripolį, siekdamas nuversti F. Al Sarrają. Dabar būtent jis daro kliūtis po to, kai jo konkurentai, spaudžiami jų globėjos Turkijos, pasirašė paliaubų sutartį Maskvoje.

Fayezas Serrajas ir Khalifa Haftaras
Fayezas Serrajas ir Khalifa Haftaras
© AFP / Scanpix

Kh. Haftaras pirmadienį vakare paprašė skirti jam laiko iki antradienio ryto susipažinti su dokumentu, bet kai iškilo aikštėn jo akibrokštas V. Putino atžvilgiu, jis jau buvo išskridęs.

„To V. Putinas nepamirš, – sakė Kirilas Semionovas, Libijos ekspertas iš Kremliaus įsteigtos Rusijos tarptautinių reikalų tarybos. – Kh. Haftaras faktiškai pabėgo, kai iš jo buvo tikimasi, kad jis pasirašys dokumentą. Tai rodo pagarbos stoką jį priimančios šalies šeimininkams ir smūgį Rusijos reputacijai.“

Šių įvykių fone ryškėja Rusijos ir Turkijos agresyvus skverbimasis į Siriją. Prieš dešimtmetį, kai kilo arabų protestai, Maskva bei Ankara čia figūravo kaip ne itin svarbios žaidėjos. Dabar jos rengiasi dramatiškiems savo įtakos regione pokyčiams.

Traukiantis JAV ir Vakarų Europai, jos tampa pagrindinėmis figūromis geopolitiniame žaidime, kuriame jos žaidžia čia kaip sąjungininkės, čia kaip priešininkės. Taikos susitarimas svarbus ir tuo, kad būtų atgaivintos milijardų dolerių vertės sutartys, kurių buvo atsisakyta kilus chaosui 2011 metais, po to, kai buvo nuverstas šalies lyderis Muammaras Qaddafis.

Kirtis Kremliui suduotas praėjus mažiau nei savaitei po to, kai V. Putinas nusprendė kartu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu imtis iniciatyvos nutraukiant konfliktą. Rusijos pareigūnai sako vis dar puoselėjantys atsargią viltį, jog Kh. Haftaras grįš prie derybų stalo.

Bet dvi galingos valstybės susiduria su daugybe priešingų interesų. Visų pirma, iš Italijos, Prancūzijos ir kitų potencialių taikdarių.

Nieko keista


Vakarų bei arabų diplomatai, dirbę Libijoje daug metų, sako, kad susiklosčiusi situacija jų nestebina. Kh. Haftaras pradėjo savo mūšį dėl Tripolio per Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus vizitą, prieš pat numatytas taikos derybas. Kyla štai koks klausimas: ar V. Putinas ir R. T. Erdoganas leis jam likti nenubaustam.

Kh. Haftaras savo puolimą pradėjo parama Egiptui ir Jungtiniams Arabų Emyratams, kurie žvelgė į jį kaip į erzinantį sąjungininką, bet geriausią stipraus lyderio variantą neramumų drebinamoje Šiaurės Afrikos nafta turtingoje valstybėje. Puolimas išsirutuliojo į netiesioginį karą, Rusijai siunčiant samdinius kovoti už Kh. Haftarą, o Turkijai remiant F. al–Sarrajaus vyriausybę, įsikūrusią Tripolyje.

Tik laiko klausimas, kada V. Putinas ir R. T. Erdoganas susitars pasidalyti interesais – kaip kad joms pavyko susitarti Sirijoje, – ir tada jėga įtraukti į paliaubas savo klientes, praėjusių metų pradžioje agentūrai „Bloomberg“ sakė vienas Rusijos pareigūnas.

Tokios akimirkos sulaukta sausio 8 dieną. Po Turkijos grasinimų sustiprinti savo paramą Tripoliui dislokuojant didelį karinį kontingentą, V. Putinas ir R. T. Erdoganas susitiko Stambule ir paragino skelbti paliaubas po 72 valandų.

Khalifa Haftaras, Sergejus Lavrovas
Khalifa Haftaras, Sergejus Lavrovas
© AP / Scanpix

Užklupimas iš netyčių


Nei viena pusė nesivargino iš anksto pasikonsultuoti su libiais, Egiptu, JAE ar Jungtinėmis Tautomis, kurios prie paliaubų klausimo darbavosi nuo pernai balandžio, agentūrai „Bloomberg“ sakė su derybomis susipažinę šaltiniai.

Vienas aukšto rango pareigūnas iš Tripolyje dirbančios vyriausybės skubiai išskrido į Stambulą, mėgindamas išsiaiškinti, kas ką tik įvyko, sakė du pareigūnai. Tada V. Putinas telefonu susisiekė su Egipto ir JAE lyderiais – pastaroji remia Kh. Haftarą karinėmis oro pajėgomis.

Egiptas ir JAE nepritarė susitarimui, kuriuo, jų manymu, Turkijai suteikiama pernelyg daug nuolaidų, teigė vienas pareigūnas.

Pasak turkų pareigūno, gerai susipažinusio su Maskvos susitikimo detalėmis, paliaubos leistų Turkijai bei Rusijai bendradarbiauti žvalgant naftą ir dujas. Kartu jos apsaugotų jūrinį susitarimą, kurį Turkijai pavyko pasiekti su Tripolyje veikiančia vyriausybe mainais į karinę pagalbą, sakė šaltinis. Susitarimą užginčijo Graikija ir kitos Europos valstybės, kurios baiminasi dėl Turkijos bei Rusijos brovimosi į Viduržemio jūros vandenis.

Visame šiame kontekste panašu, kad dar viename Artimųjų rytų konflikte Rusija įgyja pranašumo prieš Jungtines Valstijas.

Vašingtonas siuntė prieštaringas žinutes abiem pusėms, kol rugsėjį į konflikto zoną paremti Kh. Haftaro atvyko šimtai rusų samdinių. Po kelių savaičių jie ar libiai numušė JAV bepilotę skraidyklę, kurios nuolaužos vis dar nerastos. Tada Jungtinės Valstijos ėmė daryti spaudimą Kh. Haftarui dėl paliaubų, tikėdamosi, kad pasiekus taikos susitarimą Rusija iš ten bus išstumta, agentūrai „Bloomberg“ sakė keletas pareigūnų, gerai susipažinusių su situacija.

Pasak vieno šaltinio Maskvoje, gerai informuoto apie derybas, Rusija pervertino savo sugebėjimą daryti įtaką Libijos kariuomenės vadui.

R. T. Erdoganas, kuris pasiekė, kad Turkijos parlamentas pritartų siūlymui siųsti turkų karius į Libiją, į Kh. Haftaro pasitraukimą iš derybų sureagavo grasinimais jį „pamokyti“. Vienas turkų pareigūnas neatmetė Turkijos „F–16“ naikintuvų panaudojimo galimybės.

Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija dar kol kas nepasiduoda. Anot jos, Kh. Haftarui reikia daugiau laiko; ji viliasi sulaukti jo teigiamo atsako iki Berlyne vyksiančio taikos viršūnių susitikimo, kuris gali pateikti ir daugiau staigmenų.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(70 žmonių įvertino)
4.0571

Top naujienos

Kokias karines pajėgas iš tikrųjų turi Iranas? Mini „galingą ir baimę sėjantį ginklą“ (79)

Po Qasemo Soleimani nužudymo drastiškai padidėjus Jungtinių Valstijų ir Irano konflikto...

Svajonių darbą galima rasti ir Lietuvoje: dirba keturias dienas per savaitę, tik su viena sąlyga (33)

Lietuvoje specialistai tampa vis reiklesni – vien tik geras atlyginimas „nebepaperka”...

Orai: žiemos nematyt (16)

Sekmadienį šiauriau Lietuvos slinks ciklonas. Šio sūkurio įtaka šalies orams bus nedidelė, tad...

Moteriškas kerštas: mamytė nori pašėlti, jeigu nori ir tu, – paskambink (108)

Daugybę kartų administracine tvarka bausta, kartą dėl smurto teista ir jau areštinės gultą...

Po Meksiką keliavusi lietuvių šeima: čia patyrėme tai, ko net nesusapnuotum (135)

Neseniai iš kelionės po Kenijos safarius grįžusi Marijos ir Algirdo Vaičaičių šeima trumpam...

Mūšis, apie kurį meluojama iki šiol: kodėl sovietai net kelis mėnesius nedrįso įžengti į Klaipėdą (1070)

Klaipėda – vienintelis Lietuvos miestas, kurį sovietai užėmė 1945-aisiais. Tam tikra...

Iš Dakaro sugrįžę Žala ir Juknevičius pažadų apie startą kitąmet nedalija: laukia namų darbai (132)

Po daugiau nei dviejų savaičių Saudo Arabijoje, kur šiemet vyko Dakaro ralis, į Lietuvą...

Karališkieji rūmai: princas Harry su Meghan oficialiai lieka be titulo, lėšų ir turės grąžinti pinigus už būstą (227)

Nuo pavasario princas Harry ir Meghan neteks lėšų, skirtų vykdyti karališkąsias pareigas, ir...

Gediminas Jankauskas. Net popiežiai mėgsta tango ir futbolą (22)

2013 metų kovą viso krikščioniško pasaulio dėmesys buvo nukreiptas į Vatikaną, o reportažuose...

Ryškėja „Eurovizijos“ atrankos lyderiai, keliaujantys į pusfinalį: 6 dalyviai ištarė „sudie“ (187)

Šį šeštadienį suskambo jau antroji „ Eurovizijos “ nacionalinės atrankos „Pabandom iš...