aA
Ar žmonės tikrai jaudinasi dėl pajamų nelygybės? O gal, vartodami šį terminą, jie iš tiesų turi galvoje kažką kito?
Pinigai
Pinigai
© DELFI / Domantas Pipas

Pasiklausęs JAV politinių debatų, galėtum pamanyti, kad amerikiečiai trokšta kuo labiau sumažinti turčių-skurdžių atlyginimų skirtumus. 2013 m. prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad nelygybė yra „mūsų laikų rykštė“. Arba kad ir senatorė Elizabeth Warren, kurios rinkiminė kampanija iš esmės pastatyta ant teiginio, jog ekonomika tarnauja turtingiesiems, bet ne amerikiečių daugumai.

Net prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos dienos vizija apie „amerikietiškas skerdynes“ su „rūdijančiais fabrikais, lyg antkapiai išbarstytais po visą mūsų šalies kraštovaizdį“ gali būti interpretuojama kaip argumentas sumažinti atskirtį tarp turtingųjų ir vargšų.

Tad ar nenustebtumėte sužinoję, kad koreliacija tarp išmatuojamos pajamų nelygybės ir visuomenės susirūpinimo dėl nelygybės nėra stipri? Jei ką, per pastaruosius keturis dešimtmečius, kai pajamų nelygybė vis didėjo, visuomenės dalis, kuri manė, kad ji auga, netgi sumažėjo.

Pažvelkime į situaciją iš arčiau. „Harris“ apklausa respondentų kelis dešimtmečius klausinėjo, ar jie „jaučia, kad turčiai turtingėja, o skurdžiai vis labiau skursta“. Devintajame dešimtmetyje 76 proc. respondentų taip ir jautėsi. Po dešimtmečio su teiginiu sutiko 82 proc. Tačiau po 2000 m. teiginį palaikančių respondentų dalis nukrito iki 69 proc. Tai yra 16 proc. mažiau, nei dešimtajame dešimtmetyje, ir 9 proc. mažiau, nei per abu dešimtmečius.

„Gallup“ apklausa rodo panašų pokytį. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje 66 proc. apklausos – kuri buvo vykdoma gerokai mažiau metų, nei „Harris“ – respondentų sutiko, kad „pinigų ir turto paskirstymas“ Jungtinėse Valstijose „turėtų būti tolygiau padalintas tarp didesnio procento žmonių“. Po 2000 m. šis skaičius nukrito dešimčia punktų ir siekė tik 56 proc.

Protestas
Protestas
© AFP / Scanpix


Nors tuo laikotarpiu žmonės jautė, kad nelygybė mažėja, iš tiesų ji smarkiai augo. Pasitelkus standartinį socialinį mokslinį pajamų nelygybės matą, Gini koeficientą, apskaičiuojamą atėmus iš pajamų federalinius mokesčius ir pervedimo mokesčius – pajamų matą, kuriuo mėginama užfiksuoti namų ūkių disponuojamų išteklių srautą, skirtą leidimui ir taupymui – Kongreso biudžeto biuras nustatė, kad devintajame dešimtmetyje skirtumas tarp turčių ir skurdžių padidėjo 14 proc., o dešimtajame dešimtmetyje – 8 proc.

Nelygybė ir toliau plėtėsi, bet nuo 2007 m., kai prasidėjo pasaulinė recesija, o nelygybės tema staiga tapo pagrindiniu politiniu klausimu, pajamų skirtumas ėmė mažėti.

Žinoma, čia reikalingas tam tikras atsargumas. Sunku palyginti nelygybę ir viešąją nuomonę apie nelygybę. Esama daug įvairių abiejų dalykų matų, o šis straipsnis nesiekia pateikti išsamios analizės. Apklausų duomenyse pasitaiko daug triukšmo, į ekonominius pokyčius jie dažnai sureaguoja pavėluotai. O visuomenės nuotaikas gali lemti ne tik pajamų, bet ir turto nelygybė.

Vis dėlto šie baziniai statistiniai duomenys rodo, kad nėra stipraus ryšio tarp faktinės nelygybės ir visuomenės suvokiamos nelygybės. Tai puikiai dera su tuo faktu, kad nelygybė devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje apskritai nebuvo toks aktualus politinis klausimas, kaip pastarąjį dešimtmetį, nors būtent tais dešimtmečiais augo labiausiai.

Kaip tai paaiškinti? Vienas galimas būdas: atlyginimų augimas gali būti kur kas svarbesnis faktorius už faktinį turčių-skurdžių atskirties dydį, apibrėžiant tai, kaip visuomenė jaučiasi nelygybės atžvilgiu. Kai žmonės išreiškia susirūpinimą dėl nelygybės, jų susirūpinimą gali lemti ne tiek pats atotrūkis, kiek jausmas, kad atlyginimai, įskaitant jų pačių, sparčiai neauga.

Duomenys rodo, kad tai iš tiesų gali būti reikšmingas faktorius. Nuo devintojo iki dešimtojo dešimtmečio infliacijos atžvilgiu pakoreguotas valandinis tipinio darbininko atlyginimas sumažėjo 3 proc., o susirūpinimas dėl nelygybės išaugo. Tačiau po 2000 m. vidutinis darbo užmokestis padidėjo 11 proc., o susirūpinimas dėl nelygybės ženkliai sumažėjo, tuo pačiu augant turtingųjų ir vargšų atskirčiai.

Galimas paaiškinimas būtų toks: visuomenės suvokimas, kad darbo užmokestis auga, tikriausiai paveikia jos požiūrį į tai, ar žmonės socialinių laiptelių apačioje ir viduryje gauna adekvačias galimybes ekonomiškai kilti į viršų. Tai visai kas kita, nei rūpintis faktine turčių-skurdžių atskirtimi.

Iš tiesų žmonės piktinasi ne dėl pajamų nelygybės: juk neturėtų „skaudėti“, kad kitas turi daugiau?
© Bloomberg


„Harris“ apklausoje respondentų suvokimas, kad „turtingieji turtėja, o skurdžiai vis labiau skursta“ ėmė keistis 2000–2007 m., kai prasidėjo finansinė krizė. Ilgainiui jausmas, kad pajamų nelygybė auga, ženkliai sustiprėjo – nuo 73 proc. 2007 m. apklausoje iki 82 proc. 2015 m. Tačiau per tuos metus išmatuojama pajamų nelygybė iš tikrųjų sumažėjo, o atlyginimai išaugo.

Kodėl? Galbūt todėl, kad visuomenės susirūpinimas dėl pajamų nelygybės yra iš dalies veikiamas teisingumo ir sąžiningumo sampratų – vertinant tai, kokiais būdais turtingieji uždirba savo pinigus. Teisingai ar ne, tačiau pasibaigus finansinei krizei ir pamažu atsigaunant po Didžiosios recesijos, daugelis žmonių jautėsi pikti, nes tikėjo, kad ekonominis žaidimas praeina be pasekmių tiems, kas sėdi pačiame viršuje. Galima spėti, kad iš šito suvokimo kilo tiek B. Obamos deklaracija, tiek demokratų partijos brėžiamos 2020 m. prezidento rinkimų gairės bei dešiniųjų populistinis nusivylimas.

Žinoma, mano išvestos hipotezės tėra keli galimi paaiškinimai, kas lemia visuomenės suvokiamą pajamų nelygybę. Esama ir kitų. Pavyzdžiui, galbūt žmonės dėl pajamų atskirties augimo tendencijos jaudinasi mažiau nei dėl jos lygio, kuris po Didžiosios recesijos buvo gana aukštas.

Tačiau užduokite sau vieną klausimą: jei turėtumėte burtų lazdelę ir galėtumėte paleisti vėjais, tarkim, 10 proc. viršutinių namų ūkių pajamų, palikdami vidurinį ir apatinį sluoksnį neliestą, ar taip ir padarytumėte? Niekam nuo to nebūtų geriau, tiesiog sumažintumėte turtingųjų pajamas – ir pastebimai sumažintumėte išmatuojamą pajamų nelygybę.

Jei prieš mostelėdami lazdele sudvejotumėte, greičiausiai pajamų nelygybė jus jaudina mažiau, nei kiti dalykai.

Politiniu požiūriu tai yra nesunkiai paaiškinama. Vienas iš būdų sumažinti pajamų nelygybę – truktelėti žemyn tuos, kas įsitaisęs pačiame viršuje. Kitas būdas – suteikti ekonominių galimybių atspirtį tiems, kas sėdi pačioje apačioje. Šiuos tikslus skatinantys politiniai veiksmai neretai konfliktuoja.

Jei klaustumėte mano nuomonės, verčiau padėti dirbantiems neturtingiesiems iškilti, nei smukdyti turtinguosius.

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
2.6923

Šaltiniai: į Rusijos „kiemą“ įsibrovusi Turkija keičia planus (67)

Turkija siekia atgaivinti santykius su tradiciniais Vakarų sąjungininkais ir pagrindine regiono...

28 dienas – nė vieno naujo COVID-19 atvejo: išmokome vertingą pamoką (123)

Viktorijos valstijoje, kur kilo didžiausias koronaviruso protrūkis Australijos mastu, per 28...

Negyvos audinės toliau šiurpina Daniją (43)

Danijoje milijonai negyvų audinių, suverstų į masines kapavietes, vėl išlindo į paviršių,...

Kalėdų Senelis internetu: Europos mažmenininkai bando išgelbėti šventes (14)

Pastarojo dešimtmečio Europos tradicinių mažmeninės prekybos parduotuvių prakeiksmas –...

„Bloomberg“: per 10 dienų kelionę Pompeo „trolino“ pasaulio lyderius (13)

Valstybės sekretorius Mike'as Pompeo , baigdamas savo 10 dienų kelionę po Europą ir Artimuosius...

Top naujienos

Emigranto spąstuose – trys Lietuvos bankai: atsiskaitinėjo su tuščiomis ir net užblokuotomis kortelėmis (22)

Į Norvegiją emigravęs ukmergiškis sugebėjo pergudrauti tris Lietuvoje veikiančius bankus –...

Kaip Lietuva per valandą išleido 20 milijonų eurų: pirkinių krepšyje ir robotinė papūga (37)

Po rinkimų praktika per dieną ar kelias valandas paskirstyti dešimtis milijonų eurų ES paramos...

Sugėdinti žaidėjai prakalbo apie neparuoštus namų darbus: turime geriau išanalizuoti varžovus (20)

Po niūriausias prognozes pranokusio pralaimėjimo namuose Danijai 76:80 Lietuvos rinktinės vidurio...

Garsų artistą vadino „didžiausiu visų laikų medicininiu stebuklu“: gimė su 3 kojomis, 16 pirštų ant 4 pėdų ir 2 lyties organais (16)

Frankas Lentini buvo vienas garsiausių XX amžiaus pradžios cirko artistų. F. Lentini, gimęs su...

Skandalingas rezultatas: Lietuvos rinktinė namie nusileido danams (1010)

Lietuvos rinktinė istorine nesėkme atidarė FIBA „burbulą“ Vilniuje. Penktadienį Dariaus...

Žiemiški orai apims beveik visą šalį: snigs visą savaitgalį (4)

Artimiausią parą Lietuvos orus lems ciklonas. Šeštadienio naktis numatoma debesuota su...

Įspūdinga Šaro pergalių serija Eurolygoje nutrūko – „Barca“ krito Vilerbane (8)

Aštuntos pergalės iš eilės „Barcelona“ (8-2) Eurolygoje neiškovojo. Šarūno Jasikevičiaus...

Keisčiausias namas Lietuvoje: senolis pasistatė įspūdingo dydžio dvarą su baseinais ir net sostu (99)

Vos tik atvykus į Lentvarį mano geras draugas, Amerikoje magijos šou rengiantis iliuzionistas Rokas...

Maskoliūnas teigia „prisiimantis visą atsakomybę“, bet pirštu rodo į apatiškus veidus (206)

Jokio azarto, jokio malonumo – tik kančia ant parketo. Bet Lietuvos rinktinė nesugebėjo nė...

Į Lietuvą veržiasi žiema: kai kur jau iškrito pirmasis sniegas pasnigo ir Vilniuje (18)

Penktadienio vakarą dalyje Lietuvos iškrito pirmasis sniegas . Feisbuko grupėse daugiausia...

|Maža didelių žinių kaina