aA
Vienas iš šešių specialiųjų Pasaulio sveikatos organizacijos „Covid-19“ pasiuntinių pagyrė Švedijos atsaką į koronavirusą kaip pavyzdį, kuriuo ilgainiui turėtų pasekti ir kitos šalys.
Davidas Nabarro
Davidas Nabarro
© Reuters / Scanpix

Dr. Davidas Nabarro, Naujojoje Zelandijoje kalbėdamas radijo interviu laidoje „Magic Talk“, pasakė: „Visų šalių siektinas požiūris turėtų būti bendrai patvirtinta elgsena.“

D. Nabarro pažymėjo, kad tvarios koronaviruso strategijos pagrindas yra pasitikėjimas, ir kaip sektiną pavyzdį pateikė Švediją. Ši Šiaurės tauta įvedė kur kas mažiau judėjimo apribojimų negu kitos ir pasikliovė savo tautiečiais, tikėdama, kad šie elgsis atsakingai ir laikysis šalies sveikatos priežiūros institucijų nustatytų gairių.

„Švedijoje vyriausybė galėjo pasitikėti visuomene, o visuomenė galėjo pasitikėti vyriausybe“, – pabrėžė D. Nabarro.

Reikia nepamiršti, kad Švedijos „Covid-19“ mirštamumo rodikliai yra gerokai didesni nei daugelyje kitų šalių – 57 atvejai iš 100 000. Tačiau naujų infekcijų ir mirštamumo tempas nuo birželio pabaigos smarkiai sulėtėjo.

Tai paskatino Švedijos nacionalinę sveikatos agentūrą pasiūlyti padidinti kai kurių viešų susibūrimų ribą iki 500 žmonių (nuo 50).

Tuo tarpu kitos vyriausybės visame pasaulyje vėl ėmė taikyti sugriežtintas priemones, nes infekcijos atsinaujina.

D. Nabarro karantiną apibūdino kaip „buką instrumentą“, kuris „tikrai nuskriaudžia visus, ypač neturtingesnius žmones ir smulkesnes įmones“.

Atsakydamas į pasiuntinio pastabas, Švedijos visuomenės sveikatos agentūros generalinis direktorius Johanas Carlsonas interviu laikraščiui „Svenska Dagbladet“ pasakė: „Esame viena iš nedaugelio šalių, kur infekcija plinta ribotai, kai tuo tarpu keliose kitose Europos šalyse ji grįžta su trenksmu.“

„Aš tai vadinu šampano kamščio efektu“, – pridūrė J. Carlsonas.

Tačiau Švedijos „Covid“ strategijai netrūksta ir kritikų, taip pat ir pačioje Švedijoje. Umea universiteto virusologijos profesorius Fredrikas Elghas pateikia didelį mirusiųjų skaičių kaip įrodymą, jog lengvabūdiškas Švedijos požiūris nepasiteisino.

„Turime beveik 6000 mirčių. Išdavėme savo senyvus žmones, – teigė jis „Svenska Dagbladet“ pranešime. – Turėtume žymiai daugiau testuoti ir atsekti infekcijos šaltinius. Tačiau Visuomenės sveikatos agentūra to nenori.“

Visuomenės sveikatos agentūros atstovas J. Carlsonas ir Švedijos sveikatos ir socialinių reikalų ministrė Lena Hallengren pirmadienį vakare turėtų surengti spaudos konferenciją dėl šalies „Covid“ strategijos.

Švedijos koronaviruso strategijos kritikai tvirtina, kad dabar pats metas sustiprinti priemones norint išvengti naujų protrūkių po žymaus infekcijų bei mirčių atokvėpio vasarą.

Kai kurie mokslininkai bei akademikai teigia, kad gerėjanti situacija atvėrė galimybių ištaisyti ankstesnes klaidas.

„Rudens pradžia gali būti lemiama tolesnei pandemijos eigai šalyje“, autoriniame straipsnyje kartu su ekonomikos profesoriumi Larsu Calmforsu rašė Goranas K. Hanssonas, Karališkosios Švedijos mokslų akademijos generalinis sekretorius.

Straipsnio autoriai tvirtina, kad būtinas „deramas viruso strategijos perkrovimas“ pasitelkiant priemones, kurias iki šiol Švedijos sveikatos valdžios institucijos vertino skeptiškai, įskaitant veido kaukes viešosiose vietose ir keliautojų iš didelės rizikos vietovių karantinavimas, net jei jiems nepasireiškia jokių simptomų.

O kol kas valstybinis epidemiologas Andersas Tegnellis laikosi įsipareigojimo vykdyti racionaliai subalansuotų ribojimų politiką, kuri toliau įdėmiai stebima, kai plyksint naujoms infekcijų bangoms kitose pasaulio šalyse vėl įvedami karantinai.

Tačiau Švedijos atsako į koronaviruso ataką architektas pripažįsta būtinybę aktyviau testuoti ir spartinti pastangas atsekti užkratą, būtent to reikalauja ir jo kritikai.

„Kai pereisime į antrąją fazę, bus ypač svarbu greitai nustatyti potencialų klasterį, – interviu leidiniui „The Local“ sakė A. Tegnellis.

Nors mirčių nuo koronaviruso skaičius Švedijoje sumažėjo nuo balandžio viduryje pasiekto piko – beveik 100 – iki vidutiniškai dviejų atvejų per parą, sveikatos ekspertai baiminasi, kas nutiks, kai į darbus sugrįš atostogautojai ir atsidarys mokyklos, ypač kai pastebimai padaugėjo užsikrėtimų tarp dvidešimtmečių.

„Yra keletas pavojaus ženklų, jog mes einame klaidinga kryptimi, ypač atsižvelgus į gana ženkliai padažnėjusius atvejus tarp jaunimo“, – žurnalistams Stokholme kalbėjo A. Tegnellis.

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(43 žmonės įvertino)
3.7209

Top naujienos

Žinomai menininkei – nemalonumai dėl agresyvaus vilkogaudžio

Baro „Keulė Rūke“ bendraturčio Dominyko Českausko buvusi sutuoktinė Rūta Jankauskaitė ,...

Vos 24 minučių skrydis virto tikru košmaru: galvas kraipo net ekspertai (35)

Bėdos prasidėjo praėjus kelioms minutėms po to, kai krovininis lėktuvas „ Boeing 737 “,...

Modesta Meškė | D+

Profesorius Eugenijus Skerstonas išaiškino vyrams, kaip reikėtų vilkėti šortus: sužinoję šias taisykles niekada nesuklysite

Šiltuoju metų laiku pasirinkus vilkėti šortus ne vienam vyrui kyla dilema – kokio silueto ir...

Migrantų šeimoms – geros žinios iš teismų: jiems bus neribojama laisvė (572)

Lietuvoje dar tik formuojasi praktika, kaip elgtis su į Lietuvą atklydusiais migrantais. Pirmosios...

„Ryanair“ lėktuve mirė keleivis (29)

Pigių skrydžių bendrovė „ Ryanair “ patvirtino faktą, kad liepos viduryje viename jų...

Kauno paradoksas: sparčiai tvarkomo miesto centrą tebedarko pastatai – „vaiduokliai“ (30)

Kauno vadovams pasišovus iš esmės sutvarkyti pagrindinius miesto kelius, Nemuno saloje pastatyti...

Nuvykus į ligoninę kauniečiui įtarė Laimo ligą, bet gydymo neskyrė: ligoninė paaiškino, kodėl taip nutiko (119)

„Delfi“ pasiekė skaitytojos Ingos pasakojimas, kuriame ji dalijasi savo brolio patirtimi. Anot...

Nuo skersinio kritęs Tvorogalas nevyniojo žodžių į vatą: noriu pamiršti tai, pailsėti nuo gimnastikos specialiai „Delfi“ iš Tokijo (119)

2019-ųjų Europos žaidynių ir 2020-ųjų Europos čempionas pratimuose ant skersinio Robertas...

Delfi TV laida „Delfi tema“ | D+

Amšiejus apie netikėtus būdus naikinti sodo kenkėjus

Algirdas Amšiejus , profesionalus sodininkas, sako, kad norint naikinti kenkėjus galima griebtis ir...

Viena šeima įsisuko į nelaimių karuselę: po senelių laidotuvių neteko ir namų (34)

Antradienio naktį Šalčininkų r. Gerviškių seniūnijai priklausančiame Gudelių kaime nutiko...