Per Ngozi Okonjo-Iweala pirmąją kadenciją Nigerijos finansų ministrės poste jos siekis išnaikinti korupciją paskatino priešininkus prilipdyti jai pravardę „Okonjo Wahala“ – „Ramybės drumstėja Okonjo“.

66-erių metų plėtros ekonomistė iš šios pravardės tik juokiasi. N. Okonjo-Iweala iš tiesų teko sudrumsti vandenis dėl darbo PPO. Atsidūrusi D. Trumpo administracijos nemalonėje ir neturėdama prekybos derybų patirties, ji tapo vienašalio JAV veto taikiniu, nepaisant organizacijos atrankos komiteto ir beveik visų kitų valstybių narių palaikymo.

Dabar, sulaukusi viceprezidento Joe Bideno administracijos palaiminimo po to, kai vienintelis kitas kandidatas pasitraukė, N. Okonjo-Iweala yra pasirengusi tapti pirmąja moterimi ir pirmąja afrikiete, vadovaujančia PPO per visą organizacijos 25 metų istoriją. Ji taip pat bus pirmoji JAV pilietė, užimanti organizacijoje aukščiausias pareigas.

„Ji yra nuostabi, švelni, labai maloni moteris su autentišku požiūriu į problemas, bet, patikėkite manimi, po ta švelnia pirštinaite slypi tvirta ir valinga ranka, – interviu sakė Europos centrinio banko prezidentė Christine Lagarde. – Pamatysite, ji nepaliks akmens ant akmens.“

Nuopelnai per krizę

O supurtyti PPO verkiant reikia. Ženevoje įsikūrusi prekybos agentūra iš esmės nefunkcionuoja ir visiems trims jos veiklos ramsčiams kyla grėsmė. Jos naudingumu buvo suabejota po to, kai Kinijos valstybinis kapitalizmas ėmė didinti savo pėdsaką pasaulio ekonomikoje, sulaukdamas kritikos nuo Briuselio iki Brazilijos.

Organizacija nesugebėjo sudaryti prasmingų daugiašalių susitarimų, jos prekybos stebėjimo funkcija nepasiteisina, o buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2019 m. pabaigoje neutralizavo PPO apeliacinę instituciją. Praėjusių metų biudžetas sudarė 220 mln. dolerių, o agentūroje dirba daugiau nei 600 darbuotojų, taigi PPO šiuo metu yra tapusi bedante biurokratija – kaip tik tada, kai sulaukėme didžiausių tarptautinės komercijos trikdžių per kelias kartas.

Dar pridėkime pandemijos suirutę, ir galėsime apibendrinti, kad PPO darbas pernai buvo iš esmės sustabdytas, o tai paskatino ankstesnį generalinį direktorių netikėtai pasitraukti iš pareigų.

PPO artimiausiomis dienomis planuoja surengti susitikimą, kuriame jos nariai svarstys galutinį sprendimą dėl N. Okonjo-Iweala kandidatūros. Jei nė viena iš 164 PPO narių jai neprieštaraus, nigerietė bus paskirta ketverių metų kadencijai su galimybe 2025 m. ją pratęsti dar ketveriems metams.

Ilga PPO darbotvarkė

N. Okonjo-Iweala įsipareigojo skirtingiems prekybos organizacijos nariams padėti rasti bendrą kalbą. Ji tikisi užsitikrinti keletą ankstyvų derybų pergalių – pavyzdžiui, daugiašalį susitarimą nutraukti žalingos žvejybos subsidijas, – siekdama atkurti pasitikėjimą ir padėti pamatus rimtesniems sandoriams.

Ji taip pat optimistiškai vertina 26 trilijonų dolerių pasaulinės elektroninės prekybos valdymo susitarimo perspektyvas, o tai galėtų sumažinti tarpvalstybines kliūtis JAV technologijos kompanijoms, tokioms kaip „Facebook Inc.“, „Apple Inc.“, „Amazon.com Inc.“, „Netflix Inc.“, „Alphabet Inc.“ ir „Microsoft Corp.“.

Siekdama naujosios darbo pozicijos, N. Okonjo-Iweala save apibūdino kaip prekybos pašalietę ir pasaulio finansų galios brokerę, nurodydama 2005 m. tarpininkautą susitarimą, padėjusį nurašyti 18 milijardų dolerių Nigerijos skolą Paryžiaus klubui – daugiausia Vakarams atstovaujančių vyriausybių kreditorių grupei.

N. Okonjo-Iweala įtikino skeptikus – tokius, kaip buvęs JAV prezidentas George’as W. Bushas, – kad nepaisant tuo metu aukštos naftos kainos, Nigerijos 25 milijardų dolerių vertės pajamos iš naftos kiekvienam nigeriečiui sudaro vos 50 centų per dieną, taigi skolos nurašymas yra būtinas norint, kad Nigerija pagaliau atsistotų į vėžes.

„Tai, kaip ji įkalbėjo pasirašyti skolos susitarimą, buvo tiesiog neįtikėtina, – sakė Davidas de Ferranti, dirbęs su ja Pasaulio banke. – Labai mažai žmonių būtų sugebėję tai padaryti.“

Nepaprastas gyvenimas

N. Okonjo-Iweala 1976 m. su pagyrimu baigė Harvardo universitetą ir 1981 m. įgijo ekonomikos daktarės laipsnį Masačusetso technologijos institute.

Persikėlusi į Vašingtoną, ji greitai pakilo Pasaulio banko karjeros laiptais ir 2013 m. buvo paskirta generaline direktore – tai aukščiausia nerenkama organizacijos pozicija.

Dar neseniai N. Okonjo-Iweala dirbo Pasaulinio vakcinų ir imunizacijos aljanso valdybos pirmininke – ši patirtis galėtų padėti PPO naviguoti tarp „Covid-19“ pandemijos padarinių sveikatai ir ekonomikai.

„Ji atneš kitokią pasaulinę perspektyvą į PPO, nei bet kas kitas iki jos, – interviu telefonu sakė buvusi Australijos ministrė pirmininkė Julia Gillard. – Ji turi susidariusi globalų iššūkių ir problemų vaizdą ir įžvalgiai ieško sprendimų.“

Nelengvos reformos

Dvi kadencijas dirbusi vyriausiąja Nigerijos finansų pareigūne, N. Okonjo-Iweala padėjo stabilizuoti vieną iš nestabiliausių pasaulio ekonomikų, įvykdžiusi keletą reikšmingų energetika paremtos šalies ekonomikos reformų. Problemos, su kuriomis ji susidūrė šiame vaidmenyje, buvo politiškai aštrios, ekonomiškai sunkios ir asmeniškai pavojingos.

Jos pastangos prišaukė grasinimus mirtimi, o 2012 m. grupė pagrobėjų – nepatenkintų N. Okonjo-Iweala pastangomis kovoti su korupcija Nigerijos naftos pramonėje – pagrobė jos 83-ejų metų motiną ir reikalavo ministrės nedelsiant atsistatydinti.

N. Okonjo-Iweala visa galva pasinėrė į darbą, prisimindama savo tėvo – Nigerijos karaliaus – patarimą. Tėvas dar vaikystėje mergaitę mokė „niekada nesileisti gąsdinama ar šantažuojama“. Galiausiai jos motina nepaprastą išbandymą išgyveno.

Šviežias požiūris

Naujajai PPO generalinei direktorei reikės tvirtumo ir atkaklumo.

Vienas iš svarbiausių iššūkių prieš pradedant bet kokius atstatymo darbus – panaikinti gilų nepasitikėjimą tarp turtingų ir besivystančių šalių ekonomikų. Tai lėmė protekcionizmo iškilimą, prieštaraujantį PPO misijai „atvira prekyba visų labui“.

N. Okonjo-Iweala supranta, kad didelė jos darbo dalis bus teisėjauti prekybos nesutarimuose tarp Kinijos ir Vakarų.

„Turime išsivysčiusias šalis, kurios jaučiasi nešančios pernelyg didelę liberalizavimo naštą, kurios galbūt pažengusios ir besivystančios šalys tiek nepatyrė, – interviu telefonu sakė ji „Bloomberg“. – Išklausysiu išsivysčiusias šalis, išklausysiu pažengusias ir mažiausiai išsivysčiusias šalis ir paklausiu: „Tai kur slypi mūsų bendri interesai?“.