aA
Maskva ne vienintelė vieta, kur matomi ženklai, jog Vladimiro Putino valdomoje Rusijoje ne viskas gerai. Rugpjūčio 8 dieną per nepavykusį rusiškos raketos bandymą žuvo mažiausiai penki žmonės. Vėliau paskelbtas trikdantis dalinis paaiškinimas patvirtino, kad iš Rusijos valdžios negalima tikėtis, kad ji pasauliui ar savo pačios žmonėms pasakys tiesą apie branduolinius incidentus.
Iš miglotų užuominų išryškėjo antroji Putino išgirtos raketos nesėkmė

Netrukus po sprogimo Nionoksos bandymų poligone Archangelsko regione, Šiaurės Rusijoje, netoliese esančio Severodvinsko miesto, kuriame gyvena apie 190 tūkst. žmonių, valdžia pranešė, kad maždaug valandą radiacija mieste buvo padidėjusi, tačiau saugių leistinų ribų esą neviršijo. Vėliau ir šis pranešimas iš miesto oficialaus tinklalapio dingo (liko tik momentinės ekrano nuotraukos).

Rusijos gynybos ministerija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad sprogo „skystojo kuro raketos variklis“, tik kodėl padidėjo radiacija, taip ir nepaaiškino. Nepadėjo ir tai, kad kariuomenė Baltosios jūros dalyje aplink bandymų poligoną sustabdė civilinę laivybą.

Pasklido gandų, o vietos gyventojai visame regione puolė į vaistines pirkti jodo preparatų, kurie sumažina radiacijos poveikį skydliaukei. Rugpjūčio 10 dieną „Rosatom“ – Rusijos valstybinė korporacija, atsakinga už šalies branduolinę programą – išplatino savo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad per incidentą žuvo penki ir sužeisti dar trys darbuotojai. Pranešime teigta, kad jie „tikrino skystojo kuro variklio izotopinius maitinimo šaltinius“.

Taigi, korporacija pripažino, kad incidentas buvo branduolinio pobūdžio. Tačiau Norvegijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnyba, kuri pirmoji užfiksuotų bet kokį ženklų radiacijos padidėjimą Šiaurės Rusijoje, jokio padidėjimo neužfiksavo.

Miglotame „Rosatom“ paaiškinime, kaip manoma, buvo užsiminta apie radioizotopinį termoelektrinį generatorių (RTG). Skirtingai nuo reaktoriaus, jame nevyksta grandininė reakcija, bet natūralaus radioaktyvių medžiagų irimo metu išsiskirianti šiluma paverčiama elektros energija. Tokie generatoriai, pavyzdžiui, naudojami erdvėlaiviuose ir palydovuose, kur gali užtikrinti elektros tiekimą, kai nebenaudojamos saulės baterijos.

Visiškai suprantama, kad tokie alternatyvūs maitinimo šaltiniai gali būti sumontuoti raketoje, pavyzdžiui, tam, kad skrydžio metu būtų pakeistas raketos kursas. Tai, kad incidentas buvo susijęs su RTG, rodytų nedidelis ir grėsmės nekeliantis radiacijos pliūpsnis.

Rugpjūčio 11 dieną Rusijos branduolinis centras Sarove paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigiama, kad žuvusieji ir sužeistieji per sprogimą buvo darbuotojai. Vaizdo įraše trys centro vadovybės atstovai vengė tiesiogiai pasakyti, kas tiksliai sprogo.

Tačiau svarbią užuominą padarė Sarovo vyriausiasis mokslininkas Viačeslavas Solovjovas. Jis kalbėjo apie centro radioizotopinio maitinimo šaltinio programą ir, kaip pavyzdį, paminėjo panašią Jungtinių Valstijų programą – NASA „Kilopower“, kurios metu pernai buvo sėkmingai išbandytas nedidelis branduolinis reaktorius.

Taigi, įmanoma, kad praėjusią savaitę įvykęs incidentas buvo susijęs su kompaktišku branduoliniu reaktoriumi, o ne RTG. Kai kurie Vakarų ekspertai, įskaitant ir Jeffrey Lewisą iš „James Martin Center for Nonproliferation Studies“, spėja, kad sprogusi raketa buvo „9M730 Burevestnik“, kurią Šiaurės Atlanto sutarties organizacija vadina „SSC-X-9-Skyfall“.

Tai yra vienas iš tų stebuklingų ginklų, apie kuriuos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė per savo pernykštį metinį pranešimą, kuomet kalbėjo apie naujos kartos raketas, paversiančias JAV priešraketinę gynybą neveiksnia.

Lengvo branduolinio reaktoriaus varoma raketa „Burevestnik“ neva turėtų gebėti nuskristi itin ilgą nuotolį ir labai žemai, taip išvengdama radarų. Rusijos gynybos ministerija anksčiau šiais metais teigė, kad branduoliniai varikliai jau buvo sėkmingai išbandyti.

„Burevestnik“ teorija prieštarauja anksčiau nutekėjusiai informacijai apie naują raketą. Remiantis ta informacija, ji pakilimui naudoja kietą, o ne skystą raketų kurą. Bet branduolinio reaktoriaus varoma raketa skrydžio metu paliktų radioaktyvų šleifą, o tai paaiškintų trumpalaikį radiacijos padidėjimą, jeigu raketa pakilo, o vėliau nukrito į jūrą.

Tuo metu regione buvo fiksuojamas ir branduolinį kurą transportuojanti laivas „Serebrianka“. Pernai jis buvo naudojamas ieškant kitos „Burevestnik“ raketos, kuri, kaip skelbta, nukrito į jūrą, nes jos branduolinis reaktorius nesuveikė.

Apie visą tai, žinoma, galima daug spėlioti. Būtent apie tai ir kalbame. Skirtingos Rusijos tarnybos, susijusios su nepavykusiu bandymu, iki šiol mėto užuominas ir pateikia miglotų moksliškai skambančių paaiškinimų. Remiantis viešai prieinama informacija, viskas, ką galima daryti, yra kurti teoriją. Tačiau taip neturi būti net ir kalbant apie mažiausią ir mažiausiai grėsmės keliantį branduolinį incidentą. Taip pat nėra gerai tik po kelių dienų pripažinti, kad įvyko radiacinis incidentas.

Tai, kas įvyko Archangelske, nebuvo antrasis Černobylis. Reaktorius ar branduolinis generatorius veikiausiai bus rastas nepadarant tolesnės žalos žmonių sveikatai ar aplinkai. Tačiau valdžia turėjo viską aiškiai paaiškinti vietos gyventojams ir kaimyninėms šalims. Juk galiausiai, kaip visi žino, V. Putino dėka, Rusija išbando branduolines raketas. Tad logiška tikėtis, kad kai kurie bandymai nepavyks.

Tačiau nelogiška tikėtis, kad žmonės pasitikės visada viską slepiančia vyriausybe. Ir ne pirmą kartą. Tai, kad žmonės puolė pirkti jodo tablečių, nepaisant raminančių pareigūnų pareiškimų, daug daugiau pasako apie Putino režimą, o ne apie nepavykusį raketos bandymą. Rusai nepasitiki savo valdžia, ir niekas kitas taip pat neturėtų pasitikėti V. Putino valdžia. Ypač kalbant apie gyvybės ir mirties klausimus.

Bloomberg
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(63 žmonės įvertino)
4.3810

Top naujienos

Daiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“, Virginija Spurytė

Įvardijo juodžiausią konflikto Ukrainoje scenarijų: tada Rusija pradės pasaulinį karą (6)

Kremliuje įvyko lūžis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prisijungė prie karo partijos,...

Elektros sąskaitas sumažinti norintys daugiabučių gyventojai imasi ir neleistinų veiksmų: įspėja apie baudas

Kylant elektros energijos kainoms, gyventojai ima svarstyti apie žaliąją energetiką. Saulės...

Karas Ukrainoje. Putinas pripažino dviejų Ukrainos regionų nepriklausomybę

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono...

2008-aisiais investavo ir nudegė, o šiandien jau valdo 3 milijonų vertės fondą: krizes reikia išnaudoti

Kol ekonomistai dėlioja galimus ekonominės raidos scenarijus, žmonės neramiai stebi prognozes ir...

The Economist

Turtinga, autoritarinė ir velniškai nepastovi: formuojasi nauja Persijos įlanka ir JAV tai nežada nieko gero

Po aštuonių savaičių maždaug milijonas futbolo gerbėjų užplūs Katarą, kur vyks pasaulio...

Daktarė – apie tai, kas 4 kartus didina protarpinio šlubčiojimo riziką: pusei tokių ligonių gresia mirti per 5 metus

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į rizikos...

Kaip Amerikos investuotojai jaučiasi Lietuvoje – Vizgirda pastebi atsargumą, tačiau pats stabdžio nespaudžia: ko galime pasimokyti

Ir lietuviai, ir amerikiečiai mėgsta ginčytis ir laidyti kritikos strėles vieni į kitus – tik...

Ukrainą lankantis Danielius Bunkus žmones telkia kilniam tikslui: ten vyksta pragaras, kurį įprastam žmogui sunku pakelti

Karas Ukrainoje trunka daugiau nei pusmetį. Per šį laiką žmonės išgyveno įvairiausias fazes:...

Kinijos mokslininkai pirmą kartą klonavo arktinį vilką: po 100 dienų parodė pasauliui, kaip jis atrodo

Kinijos biotechnologijų kompanija pirmą kartą klonavo arktinį vilką (Canis lupus arctos). Vilko...

Iš aukso fondo: unikalus Bačkonių grybukų receptas, kuriam daugiau kaip pusšimtis metų – skanėstai lieka švieži bent 2 mėnesius

Dažnai virtuvėje laiką leidžiančios vilnietės Vitalijos Česnavičienės (48 m.) rankose gimsta...