Netrukus po sprogimo Nionoksos bandymų poligone Archangelsko regione, Šiaurės Rusijoje, netoliese esančio Severodvinsko miesto, kuriame gyvena apie 190 tūkst. žmonių, valdžia pranešė, kad maždaug valandą radiacija mieste buvo padidėjusi, tačiau saugių leistinų ribų esą neviršijo. Vėliau ir šis pranešimas iš miesto oficialaus tinklalapio dingo (liko tik momentinės ekrano nuotraukos).

Rusijos gynybos ministerija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad sprogo „skystojo kuro raketos variklis“, tik kodėl padidėjo radiacija, taip ir nepaaiškino. Nepadėjo ir tai, kad kariuomenė Baltosios jūros dalyje aplink bandymų poligoną sustabdė civilinę laivybą.

Pasklido gandų, o vietos gyventojai visame regione puolė į vaistines pirkti jodo preparatų, kurie sumažina radiacijos poveikį skydliaukei. Rugpjūčio 10 dieną „Rosatom“ – Rusijos valstybinė korporacija, atsakinga už šalies branduolinę programą – išplatino savo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad per incidentą žuvo penki ir sužeisti dar trys darbuotojai. Pranešime teigta, kad jie „tikrino skystojo kuro variklio izotopinius maitinimo šaltinius“.

Taigi, korporacija pripažino, kad incidentas buvo branduolinio pobūdžio. Tačiau Norvegijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnyba, kuri pirmoji užfiksuotų bet kokį ženklų radiacijos padidėjimą Šiaurės Rusijoje, jokio padidėjimo neužfiksavo.

Miglotame „Rosatom“ paaiškinime, kaip manoma, buvo užsiminta apie radioizotopinį termoelektrinį generatorių (RTG). Skirtingai nuo reaktoriaus, jame nevyksta grandininė reakcija, bet natūralaus radioaktyvių medžiagų irimo metu išsiskirianti šiluma paverčiama elektros energija. Tokie generatoriai, pavyzdžiui, naudojami erdvėlaiviuose ir palydovuose, kur gali užtikrinti elektros tiekimą, kai nebenaudojamos saulės baterijos.

Visiškai suprantama, kad tokie alternatyvūs maitinimo šaltiniai gali būti sumontuoti raketoje, pavyzdžiui, tam, kad skrydžio metu būtų pakeistas raketos kursas. Tai, kad incidentas buvo susijęs su RTG, rodytų nedidelis ir grėsmės nekeliantis radiacijos pliūpsnis.

Rugpjūčio 11 dieną Rusijos branduolinis centras Sarove paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigiama, kad žuvusieji ir sužeistieji per sprogimą buvo darbuotojai. Vaizdo įraše trys centro vadovybės atstovai vengė tiesiogiai pasakyti, kas tiksliai sprogo.

Tačiau svarbią užuominą padarė Sarovo vyriausiasis mokslininkas Viačeslavas Solovjovas. Jis kalbėjo apie centro radioizotopinio maitinimo šaltinio programą ir, kaip pavyzdį, paminėjo panašią Jungtinių Valstijų programą – NASA „Kilopower“, kurios metu pernai buvo sėkmingai išbandytas nedidelis branduolinis reaktorius.

Taigi, įmanoma, kad praėjusią savaitę įvykęs incidentas buvo susijęs su kompaktišku branduoliniu reaktoriumi, o ne RTG. Kai kurie Vakarų ekspertai, įskaitant ir Jeffrey Lewisą iš „James Martin Center for Nonproliferation Studies“, spėja, kad sprogusi raketa buvo „9M730 Burevestnik“, kurią Šiaurės Atlanto sutarties organizacija vadina „SSC-X-9-Skyfall“.

Tai yra vienas iš tų stebuklingų ginklų, apie kuriuos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė per savo pernykštį metinį pranešimą, kuomet kalbėjo apie naujos kartos raketas, paversiančias JAV priešraketinę gynybą neveiksnia.

Lengvo branduolinio reaktoriaus varoma raketa „Burevestnik“ neva turėtų gebėti nuskristi itin ilgą nuotolį ir labai žemai, taip išvengdama radarų. Rusijos gynybos ministerija anksčiau šiais metais teigė, kad branduoliniai varikliai jau buvo sėkmingai išbandyti.

„Burevestnik“ teorija prieštarauja anksčiau nutekėjusiai informacijai apie naują raketą. Remiantis ta informacija, ji pakilimui naudoja kietą, o ne skystą raketų kurą. Bet branduolinio reaktoriaus varoma raketa skrydžio metu paliktų radioaktyvų šleifą, o tai paaiškintų trumpalaikį radiacijos padidėjimą, jeigu raketa pakilo, o vėliau nukrito į jūrą.

Tuo metu regione buvo fiksuojamas ir branduolinį kurą transportuojanti laivas „Serebrianka“. Pernai jis buvo naudojamas ieškant kitos „Burevestnik“ raketos, kuri, kaip skelbta, nukrito į jūrą, nes jos branduolinis reaktorius nesuveikė.

Apie visą tai, žinoma, galima daug spėlioti. Būtent apie tai ir kalbame. Skirtingos Rusijos tarnybos, susijusios su nepavykusiu bandymu, iki šiol mėto užuominas ir pateikia miglotų moksliškai skambančių paaiškinimų. Remiantis viešai prieinama informacija, viskas, ką galima daryti, yra kurti teoriją. Tačiau taip neturi būti net ir kalbant apie mažiausią ir mažiausiai grėsmės keliantį branduolinį incidentą. Taip pat nėra gerai tik po kelių dienų pripažinti, kad įvyko radiacinis incidentas.

Tai, kas įvyko Archangelske, nebuvo antrasis Černobylis. Reaktorius ar branduolinis generatorius veikiausiai bus rastas nepadarant tolesnės žalos žmonių sveikatai ar aplinkai. Tačiau valdžia turėjo viską aiškiai paaiškinti vietos gyventojams ir kaimyninėms šalims. Juk galiausiai, kaip visi žino, V. Putino dėka, Rusija išbando branduolines raketas. Tad logiška tikėtis, kad kai kurie bandymai nepavyks.

Tačiau nelogiška tikėtis, kad žmonės pasitikės visada viską slepiančia vyriausybe. Ir ne pirmą kartą. Tai, kad žmonės puolė pirkti jodo tablečių, nepaisant raminančių pareigūnų pareiškimų, daug daugiau pasako apie Putino režimą, o ne apie nepavykusį raketos bandymą. Rusai nepasitiki savo valdžia, ir niekas kitas taip pat neturėtų pasitikėti V. Putino valdžia. Ypač kalbant apie gyvybės ir mirties klausimus.