Vakcinacijos kampanijoms tęsiantis ir ekonomikoms atsiveriant, prekiautojai iš lėto nusiteikia galimam palūkanų didinimui arba aktyvų pirkimų sulėtėjimui. Rinkos kabinasi į griežtesnę retoriką ir tuo naudojasi tuo metu, kai obligacijų palūkanų normos ir valiutų kursai, investuotojams peržiūrint savo statymus, svyruoja.
Korėjos centrinis bankas (BOK) ketvirtadienį buvo paskutinė institucija, pranešusi apie posūkį: banko valdytojas Lee Ju-yeolas pareiškė, kad politikos formuotojai ruošiasi „tvarkingam“ pasitraukimui iš savo rekordiškai žemų palūkanų normų zonos vos tik ekonomika atsigaus. Apie savo pozicijos keitimą bankas pranešė praėjus vos dienai po Naujosios Zelandijos sprendimų.
Naujosios Zelandijos prognozės buvo daug karingesnės nei tikėtasi ir gali byloti apie pasaulines permainas, teigia Sharon Zollner, vyriausioji „ANZ Bank“ ekonomistė iš Oklando.
„Negalime atmesti „kiaušinis vištą moko“ scenarijaus, kai tokios pavienės prognozės gali paveikti pasaulinės rinkos prognozes, numatančias, ar kiti centriniai bankai gali ryžtis dar „vanagiškesniam“ posūkiui“, – sakė ji. Nuo šių metų vasario pradžios Anglijos centrinis bankas pakeitė savo prognozes nuo palūkanų normų sumažinimo iki 2022 m. pabaigos iki palūkanų normų didinimo.
Derybos dėl aktyvų pirkimų
Didžiausiems centriniams bankams įsitraukus į obligacijų pirkimą ir kitas politikos lengvinimo programas, dauguma iškeltų tikslų didinti palūkanų normas vis dar stringa. Tačiau kalbos apie aktyvų pirkimų mažinimą didina apsukas.
Antradienį JAV federalinio atsargų banko (FED) vicepirmininkas Richardas Clarida, duodamas interviu „Yahoo! Finance“, teigė, kad per ateinančius politikos grupės pareigūnų posėdžius galbūt vertėtų aptarti aktyvių pirkimų mažinimus.
Kaip trečiadienį pabrėžė FED priežiūros pirmininko pavaduotojas Randalas Quarlesas, labai svarbu, kad centrinis bankas jau artimiausiais mėnesiais pradėtų svarstyti planus mažinti savo didelio masto obligacijų pirkimų programą tuo atveju, jei ekonomika ir toliau užtikrintai žengs atsigavimo keliu.
Anglijos centrinis bankas (BOE) sulėtino obligacijų pirkimų apimtis ir užsiminė, kad jau šiais metais ruošiasi nutraukti tokio pobūdžio paramą. Australijos centrinis bankas nurodė, kad iki liepos apsispręs, ar ketina tęsti pirkimus.
Norvegija rengiasi pradėti palūkanų didinimo ciklą, o Islandija jį jau pradėjo. Kanados centrinis bankas balandį paskelbė mažinantis skolų pirkimus, nes prognozuoja spartesnį ekonomikos atsigavimą, kuris gali nutiesti kelią link palūkanų didinimo galbūt jau kitais metais.
Lūžio momentas
„Pokyčiai pinigų politikoje prasideda“, – pareiškė Alicia Garcia Herrero iš Honkongo, vyriausioji investicinės bankininkystės bendrovės „Natixis“ ekonomistė, kuruojanti Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, anksčiau dirbusi Europos centriniame banke (ECB) ir Tarptautiniame valiutos fonde (TVF).
Detalizuodamas savo naujausią prognozę, Naujosios Zelandijos atsargų bankas (RBNZ) trečiadienį paskelbė apie savo planus, susijusius su orientacine palūkanų norma – pirmą kartą per daugiau nei metus, – rodančius, kad palūkanų normos 2022 metų viduryje pradės didėti.
Žinoma, toks pokytis vis dar yra sąlyginis.
RBNZ valdytojas Adrianas Orras pažymėjo, kad banko prognozė paremta sąlyga, kad ekonomikos atsigavimas toliau tęsis vakcinos kampanijai plečiantis ir pandemijai slūgstant. BOK valdytojas Lee Ju-yeolas pranešė, kad valdyba ketvirtadienį vieningai sutarė išlaikyti palūkanų normas ties rekordinėmis žemumomis, nes netikrumas dėl pandemijos išlieka.
FED vicepirmininkas R. Clarida taip pat patikslino savo pastabas dėl užimtumo duomenų ir atkreipė dėmesį į slūgstantį infliacinį spaudimą, jo prognozėmis, trumpalaikį reiškinį.
Vis dėlto reiktų pripažinti, kad ne kiekvienas centrinis bankas signalizuoja pokyčius pinigų politikoje, ypač euro zonoje: ECB vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta trečiadienį pareiškė nematantis jokių ekonominės perspektyvos pokyčių, kad galima būtų pateisinti obligacijų pirkimų mažinimus.
Besvystančiose rinkose permainos įgauna fragmentinį pavidalą. Vengrijos centrinis bankas šią savaitę pranešė esąs pasirengęs sugriežtinti piniginę politiką, o Rusija, Turkija ir Brazilija jau padidino palūkanų normas. Kinijos liaudies bankas laikosi gana metodiško skatinimo kurso, o kiti ir toliau palaiko augimą virusui tebeplintant.
„Augimo skirtumai atsiranda dėl daug lėtesnio vakcinacijos proceso besiformuojančių ekonomikų pasaulyje ir pasikartojančių užkrato bangų, – sakė A. Garcia-Herrero. – Joms teks dviguba našta, Federaliniam atsargų bankui pradėjus palaipsniui mažinti netradicines pinigų-kreditavimo politikos priemones.“
