Po kelių savaičių, kruopščiai peržiūrėję milijonus pacientų ligos istorijų, jie grįžo su tomis pačiomis išvadomis. Iki tol Z. Al-Aly taip pat naršė po mokslinės literatūros klodus ir jau buvo bepripažįstantis nerimą keliančius faktus: COVID-19 – ne tik daug pavojingesnė žmonėms, sergantiems diabetu, bet ir skatina medžiagų apytakos ligą daugeliui tų, kurie iki tol ja nesirgo.
„Prireikė laiko, kad ši informacija mane įtikintų, – sakė Z. Al-Aly, vadovaujantis klinikinės epidemiologijos centrui „Veterans Affairs St. Louis Health Care System“ įstaigoje Misūrio valstijoje. – Buvo sunku patikėti, kad COVID-19 galėtų būti tam pajėgus.“
Tarp daugelio COVID-19 padarinių prastėjanti diabeto situacija visame pasaulyje gali skaudžiai atsiliepti visuomenės sveikatai.
Pagrindiniai mechanizmai, provokuojantys naujus diabeto atvejus, nėra aiškūs, nors kai kurie gydytojai įtaria, kad SARS-CoV-2 virusas gali pakenkti kasai, liaukai, gaminančiai insuliną, kuris yra būtinas normaliam gliukozės kiekio kraujyje reguliavimui ir palaikymui.
Sėslus gyvenimo būdas karantino metu galbūt taip pat atliko savo vaidmenį, kaip ir vėlyvas ligos diagnozavimas, žmonėms vengiant lankytis pas gydytojus. Net ir vaikai, sergantys lengva koronaviruso forma, – kai kuriais atvejais – vėliau gali staiga susirgti diabetu, nustatė mokslininkai.
Pirmomis pandemijos dienomis vertinama kaip plaučių liga, COVID-19 vis plačiau pripažįstama kaip liga, galinti pažeisti daugelį organų ir organizmo sistemų, sukeldama lėtinių, kartais organizmo išsekimo simptomų vienam iš dešimties COVID-19 sirgusių žmonių, praėjus keliems mėnesiams po tariamo pasveikimo.
Ilgai trunkančios medžiagų apykaitos komplikacijos, kurioms gydyti kartais prireikia didelių insulino dozių, leidžia daryti prielaidą, kad daliai persirgusiųjų COVID-19 išsivysto diabetas. Ir gretos su šia lėtine liga gyvenančių žmonių – kurių yra per 463 mln., – pasipildo.
Du tyrimai
Sergant diabetu, žmogaus organizmas nepagamina pakankamo insulino kiekio arba nepajėgia veiksmingai panaudoti pagaminamo insulino. Apskaičiuota, kad iki COVID-19 pandemijos išlaidos diabetui gydyti sudarė 760 mlrd. JAV dolerių per metus, Netinkamai kontroliuojama liga pavojinga dėl gyvenimo trukmę trumpinančių komplikacijų (aklumas, inkstų nepakankamumas, galūnių amputacijos, kraujagyslių, širdies, nervų ir kt. ligos) vystymosi.
Z. Al-Aly su savo kolegomis buvo pirmieji, įvertinę poveikį Jungtinėse Valstijose, remdamiesi Veteranų reikalų departamento nacionalinių sveikatos priežiūros duomenų bazių informacija.
Jie nustatė, kad persirgusiesiems COVID-19 39 proc. dažniau diagnozuojamas diabetas, praėjus šešiems mėnesiams po užsikrėtimo, nei neinfekuotiems VA (Veterans Health Administration) sveikatos priežiūros sistemos vartotojams.
Tokia rizika vertinama maždaug 6,5 naujų diabetų atvejų kiekvienam tūkstančiui nehospitalizuotų COVID-19 pacientų. Į ligoninę dėl COVID-19 patekusiems pacientams tokia tikimybė pašoka iki 37 vienam tūkstančiui pacientų – ir dar daugiau, jeigu pacientams prireikė intensyvios priežiūros.
Pasak Z. Al-Aly, tokie rodikliai turėtų būti vertinami COVID-19 išplitimo masto kontekste. Per žiemos piką vien Jungtinėse Valstijose buvo hospitalizuota per 130 000 COVID-19 pacientų.
Pasaulio mastu SARS-CoV-2 užkrėtė daugiau nei 153 mln. žmonių, įskaitant virš 20 mln. Indijoje, kurioje gyvena daugiausia diabetu sergančių žmonių po Kinijos.
Kertasi pandemijos
Z. Al-Aly duomenys buvo publikuoti balandį „Nature“ žurnale, praėjus trim savaitėms po to, kai tyrimas, kuriame buvo nagrinėti beveik 50 000 Anglijoje hospitalizuotų COVID-19 pacientų atvejų, nustatė, kad jie turėjo 50 proc. didesnę tikimybę susirgti diabetu praėjus maždaug 20 savaičių po išrašymo iš ligoninės nei sveiki kontrolinės grupės atstovai.
„Susiduriame su dviejų pandemijų susikirtimo rizika, – sako profesorius Francesco Rubino, Londono karališkojo koledžo medžiagų apykaitos ir bariatrinės chirurgijos katedros vedėjas, kartu su Paulu Zimmetu, Melburno Monašo universiteto diabeto profesoriumi sudaręs pasaulinį su COVID-19 susijusių diabeto atvejų registrą.
Mokslininkai pasiūlė hipotetines trajektorijas, kaip COVID-19 galėtų padidinti diabeto diagnozės tikimybę, įskaitant ir galimybę, jog insuliną išskiriančias kasos beta ląsteles sunaikina arba virusas, arba organizmo atsakas į infekciją.
Yra ir kitų paaiškinimų: pavyzdžiui, ūmi organizmo reakcija į stresą, infekciją, gydymą steroidais, kurie padeda išgyventi, bet didina cukraus kiekį kraujyje, arba tiesiog anksčiau nediagnozuoto diabeto nustatymas, teigia Johnas Nichollsas, Honkongo universiteto klinikinės patologijos profesorius.
Atvejų atsekimas
Beveik 500 gydytojų iš viso pasaulio sutiko dalytis duomenimis per F. Rubino sudarytą diabeto registrą. Jie pasidalys informacija apie žinomus pacientų rizikos veiksnius, laboratorijose atliktų tyrimų rezultatus, klinikinius požymius, gydymą, ligos eigą, – duomenimis, kurie padės nustatyti labiausiai paplitusią ligos formą, galimas priežastis ir tikėtinas prognozes.
Iki šiol registre dokumentuota apie 350 atvejų, ir kone kasdien gaunama elektroninių laiškų su epizodų aprašymais iš susirūpinusių pacientų ir tėvų.
„Žmonės mums rašo ir klausia: „Mano sūnui ką tik diagnozuotas diabetas. Jam aštuoneri. Praėjusį mėnesį ar prieš du mėnesius jis persirgo COVID-19. Ar tai gali būti susiję?“ – sako F. Rubino.
Klausimas, ar SARS-CoV-2 gali sukelti diabetą, yra kontroversiškas. Diabeto atvejų stebėjimas, remiantis gyventojų duomenimis, gali būti aiškesnis būdas, norint įvertinti pandemijos poveikį, sako Jonathanas Shaw, Melburno instituto „Baker Heart and Diabetes Institute“ direktoriaus pavaduotojas.
Susirūpinę dėl vaikų
Tuo tarpu Los Andžele gydytojai praneša apie nerimą keliančią tendenciją, kai vaikai suserga antro tipo cukriniu diabetu (II tipo CD) – lėtine forma, susijusia su nutukimu ir sėsliu gyvenimo būdu, dažniau būdinga tarp suaugusių asmenų.
Jie nustatė, kad kas penktam vaikui, susirgusiam antro tipo diabetu praėjusiais metais, prireikė hospitalizacijos dėl diabetinės ketoacidozės, kai dėl nepakankamo insulino kiekio kraujyje kaupiasi rūgštys. Tuo tarpu 2019 metais tik 3 proc. naujų diabeto pacientų susidūrė su šia rimta, gyvybei pavojų keliančia būkle. Nors 2020 metais nė vienam vaikui nebuvo nustatyta aktyvi COVID-19 forma, gydytojai sistemingai netestavo jų dėl SARS-CoV-2 infekcijos. Iš tų, kurie buvo testuoti, trečdaliui testas buvo teigiamas.
„Ar tai galėtų bent iš dalies paaiškinti tokį atvejų pagausėjimą? Mes iš tiesų nežinome, – sako Lily Chao, Los Andželo vaikų ligoninės diabeto skyriaus vadovė. – Bet atsakymo į šį klausimą mes nenustojame ieškoti“.
Kanados gydytojai mano, kad retesnis medicininių paslaugų naudojimasis per pandemiją galėjo sutrukdyti laiku nustatyti vaikams naujus pirmo tipo diabeto atvejus – retesnę formą, kurią sukelia autoimuninė reakcija, naikinanti insuliną gaminančias kasos ląsteles. Albertos provincijoje atliktas tyrimas nustatė, kad ūmios diabetinės ketoacidozės atvejų tarp šių pacientų 2020 metais padaugėjo daugiau nei dvigubai, iki 27 procentų.
Pasikeitęs gyvenimo būdas
L. Chao įžvelgia kitų tikėtinų veiksnių, susijusių su COVID-19. Pati pandemija ženkliai pakeitė žmonių gyvenseną, ir tai gali sukelti vaikams rizikų susirgti diabetu.
„Los Andžele mokyklos buvo uždarytos visus metus, – sakė ji. – Daugelis mūsų vaikų tiesiog visą laiką buvo namie ir, tiesą sakant, ne per sveikiausiai maitinosi ir dėl to priaugo svorio. Situacija sudėtinga.“
F. Rubino tikisi jau metų viduryje publikuoti pirmines išvadas, paremtas diabeto registro duomenimis, bet jau dabar skuba perspėti: pakanka įrodymų dėl ilgalaikių COVID-19 padarinių, kurių reiktų stengtis išvengti bet kuriame amžiuje. „Tai jums ne gripas – persirgom ir pamiršom, – sakė jis. – Sulig tuo viskas gali ir nepasibaigti. Tai rimtas dalykas.“
