Nuo ketvirtadienio ir po programinės įrangos atnaujinimo europiečiai, atsidarę „Google“ mobiliųjų programų parduotuvę, išvys įvairias alternatyvas „Google“ paieškai ir „Chrome“. „Alphabet Inc.“ padalinys nurodė, kad siūlomi pasirinkimai skirsis priklausomai nuo rinkos, tačiau „Microsoft Corp.“ priklausantis „Bing“ ir Norvegijos „Opera“ bus ryškiausi konkurentai Europos paieškos sistemų ir naršyklių rinkoje.
Pakeitimai gali padėti „Google“ išvengti papildomų baudų po to, kai ES beveik dešimtmetį nuodugniai tyrė kompanijos veiklą. Europos Komisija, bloko antimonopolinė organizacija, praėjusiais metais „Google“ skyrė 4,3 milijardų eurų baudą už tai, kad ši verčia įrenginių kūrėjus iš anksto įdiegti „Google“ paiešką ir „Chrome“ naršyklę, o tai „Google“ suteikia pranašumą prieš konkurentus, nes vartotojai dažniausiai nebesistengia ieškoti alternatyvų. ES nurodė „Google“ pakeisti šią elgseną ir pagrasino papildomomis baudomis, jei kompanija nesilaikys nurodymų.
Kovo mėnesį paieškos milžinė paskelbė, kad pakeitimai bus įgyvendinti. „Mes atidžiai klausomės atsiliepimų – tiek iš Europos Komisijos, tiek iš kitur, – patikino „Google“ vyriausiasis teisininkas Kentas Walkeris. – Todėl per ateinančius kelis mėnesius dar kartą atnaujinsime savo gaminius Europoje.“
Nuo ketvirtadienio įvestas pokytis yra pirmasis svarbus įrodymas, kad kompanija laikosi duoto žodžio: jis labai panašus į „Microsoft“ prieš dešimtmetį pradėtą taikyti požiūrį, irgi skirtą nuraminti Europos reguliatorius, pasipiktinusius dėl panašios priežasties. Redmonde, Vašingtone įsikūrusi kompanija 2009 m. sutiko leisti „Windows“ naudotojams diegiant operacinę sistemą pasirinkti iš keliolikos naršyklių ir nebesiūlyti savo „Internet Explorer“ kaip savaime suprantamo pasirinkimo.
Tuo metu analitikai pastebėjo, kad „Microsoft“ ir ES susitarimas – tai sumanus būdas panaikinti antimonopolinę problemą ir išvengti tolesnių baudų. Kita vertus, susitarimas buvo pasiektas tuo metu, kai „Internet Explorer“ dominavimas buvo ir taip nusilpęs dėl išpopuliarėjusios „Mozilla“ naršyklės „Firefox“ ir „Google Chrome“, todėl manoma, kad jis menkai prisidėjo prie neišvengiamos „Internet Explorer“ baigties.
Tačiau „Chrome“ situacija „Android“ – visiškai kitokia. Remiantis „NetMarketShare“ surinktais duomenimis, „Google“ sukurtą naršyklę naudoja 89 proc. „Android“ naudotojų. Tokios alternatyvos kaip „Firefox“ arba „Opera“ Europoje gali turėti šansų tik tuo atveju, jei bus geriau matomos.
