Septynios vartotojų organizacijos antradienį pareiškė pateiksiančios skundus savo nacionalinėms reguliavimo institucijoms, šiuo metu turinčioms įgaliojimų skirti baudas, kurių dydis siektų 4 proc. metinių įmonės pardavimų, už rimčiausius pažeidimus. Grupės kaltina „Google“ rinkus duomenis, kurie gali atskleisti daugiau informacijos apie vartotojus nei tik jų buvimo vietą, pavyzdžiui, apie jų politines kryptis ar seksualinę orientaciją.
„Google“ garsėja duomenų „alkiu“, bet mastas, kokiu ji apgaudinėja savo vartotojus siekdama sekti kiekvieną jų žingsnį ir iš to pelnytis, yra kvapą gniaužiantis“, - savo elektroniniame laiške pateiktame pareiškime teigė ES vartotojų organizacijos BEUC generalinė direktorė Monique Goyens.
„Alphabet. Inc.“ padalinys „nepaiso esminių Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR, angl. GDPR) principų, tokių kaip įsipareigojimas naudoti duomenis teisėtai, sąžiningai ir skaidriai“, sakė ji, turėdama galvoje naująsias nuostatas.
„Tokia situacija – daugiau nei tik nerimą keliantis reiškinys. Per išmaniuosius telefonus šnipinėjamas kiekvienas mūsų žingsnis“, - teigė pareigūnė.
Naujosios ES nuostatos, įsigaliojusios bloke nuo gegužės 25 dienos, padidino spaudimą JAV technologijų bendrovėms, tokioms kaip „Google“ ir „Facebook Inc.“, kurios dažnai atsiduria Europos reguliuotojų taikinyje ir sulaukia iš jų kritikos dėl privatumo trūkumų. Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, arba BDAR, suteikia visiems 28 reguliuotojams tas pačias galias skirti papeikimus ir baudas pažeidėjams.
Savo elektroniniu paštu pateiktame atsakyme „Google“ teigia, kad vietovių istorijos nustatymas išjungtas pagal nutylėjimą ir vartotojai gali jį redaguoti, naikinti ar stabdyti bet kuriuo metu, nors jį įjungus pagerėja kai kurių teikiamų paslaugų kokybė, tarkim, tokių kaip įspėjimai apie spūstis.
„Google“ taip pat aiškiai leidžia vartotojams suprasti, kad jeigu jie stabdys vietovės istorijos nustatymą, vietovės duomenys vis tiek galės būti renkami ir naudojami pagal kitus telefono ir programėlių nustatymus. Anot „Google“, vartotojai taip pat turi kitų papildomų būdų, kaip kontroliuoti vietos nustatymo duomenis, pavyzdžiui, per įrenginius, kaip ir per nustatymus, tokius kaip „Web & app activity“.
„Mes nuolat stengiamės patobulinti savo kontrolės sistemą ir atidžiai perskaitysime bei išnagrinėsime šią ataskaitą, kad įsitikintume, ar yra dalykų, į kuriuos galima atsižvelgti“, - teigė „Google“ atstovas Alas Verney‘is.
Šių metų spalį „Facebook“ buvo pirmoji bendrovė, kuriai teko susidurti su naujaisiais ES nuostatais: Airijos duomenų priežiūros institucija, Duomenų apsaugos komisija (DPC), pradėjo tyrimą dėl daugiau nei 50 mln. naudotojų duomenų nutekėjimo.
Vartotojų organizacijos pateiks skundus savo šalyse. Tokio pobūdžio skundas bus pateiktas ir Norvegijoje, kuri, nors ir nėra ES šalis, šių metų liepą priėmė naujas taisykles, kaip ir Lichtenšteinas bei Islandija, - visos šios šalys yra Europos ekonominės erdvės narės.
„Google“ „naudoja įvairias gudrybes ir praktikas“, siekdama užtikrinti, kad vartotojams galiotų vietovės istorijos nustatymas, „ir nepateikia jiems aiškios informacijos, ką tai iš tiesų reiškia“, pridūrė BEUC.
„Tokiomis nesąžiningomis praktikomis siekiama nuslėpti nuo vartotojų, kaip naudojami jų asmeniniai duomenys“, - teigė organizacija.
