aA
Audinių ūkiai kelia rimtą grėsmę žmogaus sveikatai COVID amžiuje ir kels ateityje, net jeigu atskiros audinių viruso mutacijos bus suvaldytos, teigia Danijos valstybės epidemiologas Kare Molbakas.
Garsus Danijos mokslininkas įspėja apie pavojingas koronaviruso mutacijas: tai – dar ne pabaiga
© AFP / Scanpix

COVID–19 atsiradimas šioje šiaurės Europos šalyje sukėlė akivaizdžių „žaidimo taisyklių pokyčių“ audinių augintojams, interviu laikraščiui „Politiken“, publikuotame antradienį, sakė K. Molbakas. Dabar mėginimai išlaikyti pramonę „kelia pernelyg didelę riziką žmonių sveikatai nacionaliniu lygiu“, sakė jis.

Danija planavo sunaikinti visą šalies audinių populiaciją – 17 mln. kailinių žvėrelių, – aptikusi naują COVID–19 atmainą, kuri gali niekais paversti pasaulines pastangas sukurti vakciną. Vadinamoji penktojo židinio atmaina, išplitusi tarp Danijos audinių, sukėlė viruso spyglio baltymo, tapusio daugelio vakcinų kūrėjų taikiniu, pakitimų.

Bet šią savaitę planuotas audinių skerdimas buvo atidėtas, po to, kai kilę vidiniai politiniai nesutarimai privertė Danijos mažumos vyriausybę pripažinti, jog ji neturinti Parlamento palaikymo, būtino savo planams įgyvendinti. Kyla net klausimų dėl jos nurodymo išnaikinti visą šalies audinių populiaciją teisėtumo.

Kol kas ūkininkai sustabdė masinį audinių naikinimą visoje Danijoje ir skerdžia tik tuos gyvūnėlius, kurie yra užsikrėtę. Dar iki vyriausybės priverstinio atsitraukimo ūkininkai jau spėjo išskersti apie 2,5 mln. audinių, praneša transliuotojas TV2.

Šiam klausimui tapus dominuojančiu politinės darbotvarkės akcentu, dabar nerimaujama, kad moksliniai argumentai bus neišgirsti. K. Molbakas duodamas interviu laikraščiui „Politiken“, išsakė savo susirūpinimą dėl įstatymų leidėjų akcentuojamo aspekto, kuris, jo nuomone, yra klaidingas.

„Mano nuomone, vadinamosios penktojo židinio atmainos klausimas sulaukia pernelyg daug dėmesio“, – sakė jis. Net jeigu penktojo židinio mutacija išnyks, „gali atsirasti naujų atmainų audinių populiacijoje, kurios sukels lygiaverčių ar dar didesnių problemų. Šeštojo, septintojo ar aštuntojo židinio atmainos.“

Pasak K. Molbako, dabar pagrindinis klausimas: ar protinga tęsti audinių auginimą ūkiuose, atsižvelgus į šias rizikas.

„Nuo pat birželio didžiausią susirūpinimą mums kelia tas nemažas audinių šaltinis, tobulas virusui, – sakė jis. – Tai tikrų tikriausia audra. Jūs auginate gyvūnus, kurie yra itin imlūs virusui ir kurie yra laikomi dideliais būriais, kaip kad yra Danijoje.“

„Audinės labai lengvai užsikrečia koronavirusu, o jau tada šis virusas išplinta šviesos greičiu, – sakė jis. – Mes matėme, kaip jis vėliau perduodamas ir žmonėms. Ir dėl to suvaldyti šį plitimą pandemijos metu faktiškai neįmanoma.“

Audinių pramonė priešinasi

Planuotas audinių skerdimas – 17 mln. kailinių žvėrelių turėjo būti nunuodyta dujomis ir arba sudeginta, arba palaidota masinėse kapavietėse, – sulaukė pasaulinio susidomėjimo praėjusią savaitę, – sunerimta, kad COVID mutacija, kilusi Danijos audinių ūkiuose, gali pakirsti pastangas sukurti veiksmingą vakciną.

Danijos premjerė Mette Frederiksen praėjusią savaitę sakė, kad jos vadovaujama vyriausybė tariasi su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl būdų suvaldyti protrūkį, ir užsiminė, kad PSO pritarė siūlymui išnaikinti audines.

Bet M. Frederiksen vyriausybė, kuri iš pradžių manė, jog tokiam žingsniui nebūtina priimti naujo įstatymo, dabar pripažįsta, kad jai reikės parlamento pritarimo. Derybos turėjo prasidėti pirmadienio popietę, ir opozicijos partijos jau pareiškė nelinkusios pritarti tokiam žingsniui.

Vyriausybė negali priimti skubaus įstatymo projekto dėl audinių skerdimo be trijų ketvirčių daugumos, o tai reiškia, kad opozicija gali užblokuoti šį planą.

Ledkalnio viršūnė

Danijos audinių ūkininkai ir centro dešiniųjų opozicijos blokas išreiškė pasipiktinimą dėl planuojamo audinių naikinimo, pavadinę tokią iniciatyvą perdėta reakcija. Tuo tarpu šalies sveikatos ministerijai penktadienį teko atsisakyti savo ankstesnių komentarų, esą virusas išplito į rytinę Danijos dalį, – iš tikrųjų greičiausiai taip nėra.

Opozicija argumentuoja, jog naujausia mutavusi COVID–19 viruso atmaina, vadinama penktuoju židiniu, buvo nustatyta dar rugsėjį. Tačiau vyriausybė tvirtina, kad naujausia mutacija tėra ledkalnio viršūnė. Ji taip pat teigia, kad esama rizikų, jog naujosios ir pavojingesnės atmainos susiformuos audinių ūkiuose, jeigu visi šie gyvūnai nebus išnaikinti.

Jakobas Ellemannas–Jensenas, didžiausios opozicinės partijos, liberalų, lyderis, transliuotojui TV2 pareiškė nepalaikysiantis vyriausybės siūlymo dėl masinio audinių naikinimo, „čia ir dabar“.

„Jokiais būdais negalima priimti šio įstatymo taip skubiai“, – sakė jis.

Audinių pramonė, kuriai tenka apie 0,7 proc. Danijos eksporto ir kurioje dirba maždaug 3 000 žmonių, sulaukė paramos ir iš kitų opozicijos įstatymų leidėjų.

Paspausti stabdį

Rasmusas Jarlovas, konservatorių Liaudies partijos narys ir buvęs verslo ministras, sakė, kad planas turėtų būti kuriam laikui atidėtas, kol paaiškės daugiau detalių.

„Būtina pagrįsta protinga pusiausvyra tarp išlaidų ir rizikų, – pabrėžė jis. – Šiuo metu būtų logiškiau paspausti stabdį.“

Henrikas Dahlas, Liberalų aljanso atstovas, pareiškė, kad ekspertai, patariantys jo partijai, vadina vyriausybės reakciją „smarkiai perdėta“, rašo laikraštis „Berlingske“.

Audinių pramonė, nors ir pasipiktinusi dėl siūlomo audinių skerdimo, leido suprasti, kad ji galiausiai turi nedaug alternatyvų.

„Aš esu šokiruotas, – sakė Tagė Pedersenas, pramonės grupės „Danijos audinių veisėjų“ pirmininkas. – Per praėjusį mėnesį audinių veisėjai visos šalies mastu smarkiai nukentėjo dėl visiškai nenormalių veiksmų... o dabar dar šitai.“

Vis dėlto T. Petersenas teigia „raginantis augintojus tęsti skerdimo procesą“. Kad ir kaip visa ši istorija baigtųsi, „visa pramonė vis tiek bus sužlugdyta“, sakė jis.

Vyriausybė siūlo paramą audinių augintojams, kuri užtikrintų, kad atleisti darbuotojai ir toliau gautų bent 75 proc. jų mėnesinio atlygio, arba iki 30 000 kronų (4 800 JAV dolerių) sumos.

Mutavęs virusas Danijoje be audinių buvo nustatytas iš viso dvylikai žmonių Jutlandijos šiaurėje. Todėl labiausiai paveiktų bendruomenių gyventojams nurodyta neišvykti iš regiono.

Kopenhaga praeitą savaitę paskelbė, kad mutacija, pavadinta 5-ojo klasterio atmaina (Cluster 5) pagal Danijoje išskirtą COVID-19 išplitimo teritoriją, gali sukelti pavojų bet kokios būsimos vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumui. Specialistai sakė, kad mutavęs virusas pajėgus užkrėsti žmones ir kad nuo audinių jau užsikrėtė mažiausiai 12 žmonių.

Visi šie užsikrėtimo atvejai buvo užfiksuoti Šiaurės Jutlandijos regione.

Septyniose paveiktose savivaldybėse buvo įvesti griežti suvaržymai, galiosiantys mėnesį.

„Manau, tai yra būtina. Kalbame apie mutavusį virusą, atsiradusį Šiaurės Jutlandijoje, ir mes jį išnaikinsime Šiaurės Jutlandijoje“, – AFP sakė Frederikshauno savivaldybės merė Birgit Hansen.

Po lapkričio 4-ąją paskelbto vyriausybės įpareigojimo šalyje iki antradienio buvo numarinta iš viso 2,4 mln. audinių.

Nuo rugsėjo nebuvo aptikta jokių naujų užsikrėtimo 5-ojo klasterio atmainos koronaviruso atvejų tarp žmonių, taip pat nebėra jokių aktyvių šios infekcijos atvejų, todėl didėja viltys, kad mutavęs virusas galbūt buvo staigiai eliminuotas.

Naujas įstatymas, leidžiantis įpareigoti sunaikinti nesergančius gyvūnus, turėjo būti antradienį priimtas parlamento paspartinta tvarka, bet įstatymų leidėjai nusprendė neskubinti šio žingsnio, susidūrę su kai kurių politikų nepritarimu.

Dabar teisės akto projektas parlamente bus nagrinėjamas trimis skaitymais, įprasta tvarka.

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(27 žmonės įvertino)
2.7407

Top naujienos

Koronavirusas pasiglemžė Kėdainių progminazijos mokytojos gyvybę

Kėdainių „Ryto“ progimnazijoje – skaudus įvykis. Užsikrėtusi koronavirusu , paskutiniu...

Čaplinskas – apie reikalingus sprendimus: į pirmą vietą iškyla ne vien pasiskiepijimas (7)

Nuolat kalbėdama apie būtinybę skiepytis nuo koronaviruso, valdžia pamiršo kalbėti apie skiepų...

Klaipėdos rajono meras per žvejybą netyčia kirto sieną su Rusija: buvo apklaustas, įvyko oficialus perdavimas (133)

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas sekmadienį, žvejodamas su pusbroliu ir draugu,...

Rusai JAV vizų turės prašyti Varšuvoje, Zacharova tai vadina „tikru pragaru“ (126)

Rusai, norintys gauti imigracinę vizą į Jungtines Valstijas, nuo šiol turi vykti į JAV...

Neteisėtai sieną kirtę migrantai sugebėjo traukiniu nusigauti iki Vilniaus (191)

Pirmadienio rytą Vilniaus geležinkelio stotyje sulaikyta 6 migrantų grupė traukiniu atvažiavusi...

Politologai: Lietuvos pasiekimai derantis dėl ES migracijos politikos – kuklūs

Lietuvos pasiekimus derantis dėl Europos Sąjungos (ES) migracijos politikos keitimo bei finansavimo...

Kiekvieną savaitę – vis blogiau: Lietuvoje liko paskutinė savivaldybė, kuri nepatenka į juodąją zoną (561)

Lietuvoje epidemiologinė situacija ir toliau prastėja. Pirmadienio rytą pateiktais Statistikos...

Į užsienį norintys keliauti britai įspėjami ruoštis: atsiras nauja sąlyga (1)

Jungtinės Karalystės (JK) Slaugos ministrė Gillian Keegan įspėjo šalies gyventojus dėl...

Paaiškino, kodėl įmonei reikalingas duomenų apsaugos specialistas: pakanka vos vieno pikto darbuotojo ir pasekmės – katastrofiškos

Kompiuterinių technologijų pramonės asociacijos „CompTIA” šiais metais sudarytoje darbo rinkos...