aA
Pajamų ir turto dalis, tenkanti vadinamajam „vienam procentui“, siutina protestuotojus ir kiršina ekonomistus visame pasaulyje. Tiek judėjimo „Okupuok Volstritą“ (angl. Occupy Wall Street), tiek akademikų, tokių kaip Thomas Piketty ir Gabrielis Zucmanas, dėmesys koncentruojamas į tai, ką uždirba ir kokį turtą valdo turtingieji, ir tai, kaip vyriausybės turėtų panaudoti mokesčius turto perskirstymui.
„Geltonųjų liemenių“ protestas
„Geltonųjų liemenių“ protestas
© Sipa / Scanpix

Tokios politinės idėjos buvo svarstomos ir JAV demokratų partijos rinkiminiame susirinkime, kur buvo sprendžiama, kas 2020 m. mes iššūkį prezidentui Donaldui Trumpui. Viena iš galimų pretendentų, senatorė Elizabeth Warren, pasisako už 2 proc. mokestį turtui, viršijančiam 50 milijonų dolerių. Ji netgi rado sąjungininkų tarp milijardierių, įskaitant investuotoją George'ą Sorosą ir „Facebook Inc.“ bendraįkūrėją Chrisą Hughesą, kurie tvirtina sutiksiantys su savo turto apmokestinimu, kad „padėtų išspręsti klimato krizę, pakelti ekonomiką ir pagerinti sveikatos priežiūrą“.

Visi jie – protingi žmonės, tačiau yra pavojus, kad ne viską iki galo supranta. Prancūzų ekonomistas Philippe'as Aghion'as nurodo, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp didelės nelygybės, skatinamos viršutinio 1 proc., ir inovacijų (naujų technologijų kūrimo). Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena šalis nori skatinti inovacijas – nes jos atneša didžiulę ekonominę naudą – galbūt turto koncentracija pačiose visuomenės viršūnėlėse nebūtinai yra baisus blogis?

Ph. Aghion'as mano, kad užuot siekus nubausti tą 1 proc. turtingųjų, pagrindinis vyriausybių prioritetas turėtų būti užtikrinti, kad jiems nebūtų leidžiama likti „uždara sistema“ – kitais žodžiais, kad nauji kūrėjai turėtų galimybę mesti iššūkį ir pakeisti esamas kompanijas. Atsižvelgiant į nepajudinamas milžiniškų technologijų kompanijų, tokių kaip „Alphabet Inc.“, „Apple Inc.“ ir „Microsoft Corp.“ pozicijas, tam reikės šiek tiek pastangų.

Londono ekonomikos mokyklos profesorius, kuris praėjusį mėnesį pristatė savo išvadas Paryžiuje, taip pat teigė, kad nėra jokių įrodymų, jog greitesnės inovacijos sukeltų dar daugiau nelygybės visoje pajamų skalėje. Visa esmė – skirtumas tarp to 1 proc. ir visų kitų. Jis taip pat pabrėžė, kad inovacijų augimas yra susijęs su didesniu socialiniu mobilumu. Ph. Aghion'as mano, kad naujos inovacijos suteikia žmonėms galimybę greičiau kilti socialiniais laiptais.

O juk iš tiesų socialinis mobilumas (aišku, siekiant kilti į viršų, o ne leistis žemyn) – visų technologijų pionierių pradinė motyvacija. Jie svajoja užsidirbti pakankamai pinigų, kad galėtų prisijungti prie pačių turtingiausiųjų. Ph. Aghion'o išvada, antrinanti Austrijos ekonomistui Josephui Schumpeteriui, yra paprasta: kompanijos kuria naujus procesus ir produktus, kad pasisavintų jų generuojamą „nuomą“. Vyriausybės neturėtų riboti šios rūšies pelno, nes tai slopintų norą kurti naujoves.

Tai nereiškia, kad viešoji politika neturi jokios įtakos. Priešingai. Ph. Aghion'as pademonstravo, kad ir „novatorlandijoje“ taip pat ne viskas yra gerai. Bendras fabrikų našumo augimo tempas – efektyvumo matas – pradedant 1996 m. ištisą dešimtmetį sparčiai augo, bet vėliau mažėjo. Ypač tai akivaizdu pažvelgus į technologijų kompanijas ir technologijas aktyviai naudojančias įmones: jų produktyvumas nuo 10-ojo dešimtmečio vidurio iki dutūkstančiai kelintųjų smarkiai augo, bet paskui taip pat smarkiai nuslūgo.

.
.
© Scanpix


Tuo tarpu, kaip pademonstravo akademikai Janas De Loeckeris ir Janas Eeckhoutas, kompanijos vis sėkmingiau šluoja pelną už savo sukurtas technologines naujoves. Vakarykščiai inovatoriai šiandien ramiai sau mėgaujasi nerūpestingu ir turtingu gyvenimu, ir tai gali būti susiję su kliūtimis, kurias jie sukūrė naujų inovatorių patekimui į rinką.

Nors dauguma kairiųjų siekia didesnių mokesčių, kad sumažėtų 1 proc. turtingųjų valdoma pajamų ir turto dalis, nėra net aišku, ar tai būtų veiksminga priemonė. Ph. Aghion'as apžvelgė 2012 m. Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o įvestas mokesčių reformas, įskaitant 75 proc. mokesčius turtui, didesniam nei 1 milijonas eurų. Jis nustatė, kad pokyčiai tik paskatino daugelį turtingiausių prancūzų išvykti iš Prancūzijos, tačiau bet koks socialinio mobilumo pagerėjimas – matuojamas kaip žmonių iš apatinių 95 proc., kurie 2011–2015 m. pakilo pajamų skalėje, dalis – buvo labai ribotas (nors dar per anksti daryti galutines išvadas).

Taigi, jei norime padrąsinti naujoves, kurios iš tiesų paskatintų didėjantį socialinį mobilumą, verčiau panaudoti politinę energiją kvazimonopolistinei didžiausių kompanijų praktikai keisti. „Amazon.com Inc.“, „Facebook Inc.“, „Google“ ir jų kolegos daugelį metų nesulaukė beveik jokios antimonopolinės kontrolės. Tai gali pamažu keistis: Europos Sąjunga tris kartus skyrė iš viso maždaug 8,2 mlrd. eurų baudą „Google“ už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Esama požymių, kad JAV antimonopolinės valdžios institucijos taip pat pagaliau atsibunda ir imasi spręsti šią problemą.

Žinoma, didesnių turto ir pajamų mokesčių šalininkai tiki skatinantys konkurenciją ir socialinį mobilumą. Jei jie finansuotų švietimo tobulinimą – tebūnie, nes tai galėtų padėti šiandienos neturtingiesiems tapti rytojaus čempionais. Tačiau Prancūzijos patirtis 2012 m. kelia klausimų, kiek galima išpešti iš turtingųjų, kol jie nepabėgo į užsienį. JAV šiuo metu vyksta diskusija apie tai, kiek iš tikrųjų pinigų surinktų E. Warren propaguojamas turto mokestis.

Kairiojo sparno politikų, tokių kaip E. Warren ir Didžiosios Britanijos Jeremy Corbyno iškilimas gali reikšti, kad jaunesnieji rinkėjai trokšta kur kas didesnio turto perskirtymo. Nors didesni mokesčiai gali padaryti pasaulį teisingesnį, turime mažai įrodymų, kad ekonomika dėl to taptų novatoriškesnė arba augtų sparčiau. Geresnis sprendimas – tvirtesnis konkurencijos užtikrinimas. Prieš smogdami turtingiesiems, pabandykite įveikti korporacijas.

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(23 žmonės įvertino)
2.2609

COVID-19: Švedijos premjeras gyventojams siunčia griežtą signalą (158)

Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas sekmadienį vakare pasinaudojo reta galimybe kreiptis į...

Sugniuždytoje Europos ekonomikoje smulkusis verslas grumiasi su išnykimo grėsme

Europos smulkusis verslas , išgyvenęs pirmuosius koronaviruso karantinus, bando kūrybingai...

Rojaus kampeliais vadinamos salos vilioja nuotolinius darbuotojus: atvykę nebenori išvykti (10)

Vos pasibaigus pirmajam karantinui Londone praėjusią vasarą, 24-ių metų Abbie Sheppard...

Kissingerio perspėjimas Bidenui: veiksmų reikia imtis nedelsiant, gresia karinis konfliktas (479)

Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris įspėjo, kad naujoji Joe Bideno...

Europa dėl elektromobilių imasi subsidijų ir draudimų Vokietijos ir JK priemonės (198)

Europa imasi precedento neturinčių žingsnių, siekdama išguiti iš kelių benzinu ir dyzelinu...

Top naujienos

Septynių vaikų tėtis Vytautas atvirai apie šeimos kasdienybę ir mintis dėl aštuntojo vaiko: kantrybė ir galimybės nėra beribės (187)

Kol vienos šeimos svarsto, ar susilaukti antrojo ar trečiojo vaiko, Vytautas Salinis prie savo...

Mokslininkas palygino pirmąjį ir antrąjį karantinus: pasakė, kurioje vietoje padarėme klaidą (242)

„Euromonitor International“ duomenų mokslininkas, Prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos...

Tapinas: Šimonytei vienu metu gali tekti gesinti gaisrus 5-6 ministerijose (176)

Darbą pradėjo naujasis Seimas, paaiškėjo kandidatų į ministrus pavardės. Tačiau...

Viena taisyklė, kaip tinkamai vartoti česnaką: organizmui – kone stebuklingas poveikis (74)

Turbūt daugeliui teko girdėti apie česnako naudą mūsų organizmams. Sako, kad vyraujant...

Akibrokštas KET pažeidėją nufilmavusiam vyrui: po trijų mėnesių policija pranešė „trūksta duomenų“ (102)

Prieš kelis mėnesius kovinio filmo verstą sceną Vilniaus gatvėse įamžinęs vyras tuojau apie...

Vienas kitą keičiantys ciklonai atneš nemalonius orų pokyčius (1)

Šiandien pirmoje dienos pusėje Lietuva trumpam pateks į aukštesnio slėgio lauko pakraštį, o...

Gabrieliaus Landsbergio laukia nelengvi metai, o Nausėdos – sunkūs sprendimai (502)

Tėvynės sąjungai -Lietuvos krikščionims demokratams ( TS-LKD ) laimėjus rinkimus ir su...

Gydytoja Babajan – apie vampyrišką procedūrą nuo senėjimo: jaunystės eliksyras slypi mūsų pačių kūne (66)

Viena iš klinikos „GK klinika“ steigėjų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos...

Prieš išvyką į Kauną – Gudaičio tempiamo „Zenit“ pergalė prieš baskus su karštu Giedraičiu (9)

Pirmadienio vakarą Baskijoje sužaistos atidėtos Eurolygos trečiojo turo rungtynės, kuriose...

|Maža didelių žinių kaina