aA
Pajamų ir turto dalis, tenkanti vadinamajam „vienam procentui“, siutina protestuotojus ir kiršina ekonomistus visame pasaulyje. Tiek judėjimo „Okupuok Volstritą“ (angl. Occupy Wall Street), tiek akademikų, tokių kaip Thomas Piketty ir Gabrielis Zucmanas, dėmesys koncentruojamas į tai, ką uždirba ir kokį turtą valdo turtingieji, ir tai, kaip vyriausybės turėtų panaudoti mokesčius turto perskirstymui.
„Geltonųjų liemenių“ protestas
„Geltonųjų liemenių“ protestas
© Sipa / Scanpix

Tokios politinės idėjos buvo svarstomos ir JAV demokratų partijos rinkiminiame susirinkime, kur buvo sprendžiama, kas 2020 m. mes iššūkį prezidentui Donaldui Trumpui. Viena iš galimų pretendentų, senatorė Elizabeth Warren, pasisako už 2 proc. mokestį turtui, viršijančiam 50 milijonų dolerių. Ji netgi rado sąjungininkų tarp milijardierių, įskaitant investuotoją George'ą Sorosą ir „Facebook Inc.“ bendraįkūrėją Chrisą Hughesą, kurie tvirtina sutiksiantys su savo turto apmokestinimu, kad „padėtų išspręsti klimato krizę, pakelti ekonomiką ir pagerinti sveikatos priežiūrą“.

Visi jie – protingi žmonės, tačiau yra pavojus, kad ne viską iki galo supranta. Prancūzų ekonomistas Philippe'as Aghion'as nurodo, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp didelės nelygybės, skatinamos viršutinio 1 proc., ir inovacijų (naujų technologijų kūrimo). Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena šalis nori skatinti inovacijas – nes jos atneša didžiulę ekonominę naudą – galbūt turto koncentracija pačiose visuomenės viršūnėlėse nebūtinai yra baisus blogis?

Ph. Aghion'as mano, kad užuot siekus nubausti tą 1 proc. turtingųjų, pagrindinis vyriausybių prioritetas turėtų būti užtikrinti, kad jiems nebūtų leidžiama likti „uždara sistema“ – kitais žodžiais, kad nauji kūrėjai turėtų galimybę mesti iššūkį ir pakeisti esamas kompanijas. Atsižvelgiant į nepajudinamas milžiniškų technologijų kompanijų, tokių kaip „Alphabet Inc.“, „Apple Inc.“ ir „Microsoft Corp.“ pozicijas, tam reikės šiek tiek pastangų.

Londono ekonomikos mokyklos profesorius, kuris praėjusį mėnesį pristatė savo išvadas Paryžiuje, taip pat teigė, kad nėra jokių įrodymų, jog greitesnės inovacijos sukeltų dar daugiau nelygybės visoje pajamų skalėje. Visa esmė – skirtumas tarp to 1 proc. ir visų kitų. Jis taip pat pabrėžė, kad inovacijų augimas yra susijęs su didesniu socialiniu mobilumu. Ph. Aghion'as mano, kad naujos inovacijos suteikia žmonėms galimybę greičiau kilti socialiniais laiptais.

O juk iš tiesų socialinis mobilumas (aišku, siekiant kilti į viršų, o ne leistis žemyn) – visų technologijų pionierių pradinė motyvacija. Jie svajoja užsidirbti pakankamai pinigų, kad galėtų prisijungti prie pačių turtingiausiųjų. Ph. Aghion'o išvada, antrinanti Austrijos ekonomistui Josephui Schumpeteriui, yra paprasta: kompanijos kuria naujus procesus ir produktus, kad pasisavintų jų generuojamą „nuomą“. Vyriausybės neturėtų riboti šios rūšies pelno, nes tai slopintų norą kurti naujoves.

Tai nereiškia, kad viešoji politika neturi jokios įtakos. Priešingai. Ph. Aghion'as pademonstravo, kad ir „novatorlandijoje“ taip pat ne viskas yra gerai. Bendras fabrikų našumo augimo tempas – efektyvumo matas – pradedant 1996 m. ištisą dešimtmetį sparčiai augo, bet vėliau mažėjo. Ypač tai akivaizdu pažvelgus į technologijų kompanijas ir technologijas aktyviai naudojančias įmones: jų produktyvumas nuo 10-ojo dešimtmečio vidurio iki dutūkstančiai kelintųjų smarkiai augo, bet paskui taip pat smarkiai nuslūgo.

.
.
© Scanpix


Tuo tarpu, kaip pademonstravo akademikai Janas De Loeckeris ir Janas Eeckhoutas, kompanijos vis sėkmingiau šluoja pelną už savo sukurtas technologines naujoves. Vakarykščiai inovatoriai šiandien ramiai sau mėgaujasi nerūpestingu ir turtingu gyvenimu, ir tai gali būti susiję su kliūtimis, kurias jie sukūrė naujų inovatorių patekimui į rinką.

Nors dauguma kairiųjų siekia didesnių mokesčių, kad sumažėtų 1 proc. turtingųjų valdoma pajamų ir turto dalis, nėra net aišku, ar tai būtų veiksminga priemonė. Ph. Aghion'as apžvelgė 2012 m. Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o įvestas mokesčių reformas, įskaitant 75 proc. mokesčius turtui, didesniam nei 1 milijonas eurų. Jis nustatė, kad pokyčiai tik paskatino daugelį turtingiausių prancūzų išvykti iš Prancūzijos, tačiau bet koks socialinio mobilumo pagerėjimas – matuojamas kaip žmonių iš apatinių 95 proc., kurie 2011–2015 m. pakilo pajamų skalėje, dalis – buvo labai ribotas (nors dar per anksti daryti galutines išvadas).

Taigi, jei norime padrąsinti naujoves, kurios iš tiesų paskatintų didėjantį socialinį mobilumą, verčiau panaudoti politinę energiją kvazimonopolistinei didžiausių kompanijų praktikai keisti. „Amazon.com Inc.“, „Facebook Inc.“, „Google“ ir jų kolegos daugelį metų nesulaukė beveik jokios antimonopolinės kontrolės. Tai gali pamažu keistis: Europos Sąjunga tris kartus skyrė iš viso maždaug 8,2 mlrd. eurų baudą „Google“ už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Esama požymių, kad JAV antimonopolinės valdžios institucijos taip pat pagaliau atsibunda ir imasi spręsti šią problemą.

Žinoma, didesnių turto ir pajamų mokesčių šalininkai tiki skatinantys konkurenciją ir socialinį mobilumą. Jei jie finansuotų švietimo tobulinimą – tebūnie, nes tai galėtų padėti šiandienos neturtingiesiems tapti rytojaus čempionais. Tačiau Prancūzijos patirtis 2012 m. kelia klausimų, kiek galima išpešti iš turtingųjų, kol jie nepabėgo į užsienį. JAV šiuo metu vyksta diskusija apie tai, kiek iš tikrųjų pinigų surinktų E. Warren propaguojamas turto mokestis.

Kairiojo sparno politikų, tokių kaip E. Warren ir Didžiosios Britanijos Jeremy Corbyno iškilimas gali reikšti, kad jaunesnieji rinkėjai trokšta kur kas didesnio turto perskirtymo. Nors didesni mokesčiai gali padaryti pasaulį teisingesnį, turime mažai įrodymų, kad ekonomika dėl to taptų novatoriškesnė arba augtų sparčiau. Geresnis sprendimas – tvirtesnis konkurencijos užtikrinimas. Prieš smogdami turtingiesiems, pabandykite įveikti korporacijas.

Bloomberg
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(23 žmonės įvertino)
2.2609

Atlyginimas, lankstumas, įkvėpimas: darbuotojų norai skiriasi priklausomai nuo šalies (2)

Ko iš tiesų darbuotojai tikisi iš savo darbo? Remiantis pasauline įmonių valdymo konsultanto...

D+Morten Buttler, ELTA

Danija kardinaliai keičia COVID-19 viruso statusą (1)

Jau kitą savaitę Danija atsisakys visų su koronavirusu susijusių ribojimų ir skelbia, kad...

Pasaulinė infliacija užbaigia pigesnės švariosios energijos erą – ir už tai reikės mokėti daugiau (7)

Vis pigesnės švariosios energijos era baigėsi, ir tai pakurstė naują netikrumo pliūpsnį...

D+John Follain, Alberto Nardelli, Jorge Valero

„Labai geras susitikimas“? Ką iš tiesų ES ruošia Rusijai

Europos valstybės niekaip neapsisprendžia, kokie konkretūs Rusijos veiksmai prieš Ukrainą –...

D+Alex Nicholson

Kylanti įtampa ir auganti rizika dėl Ukrainos jaukia pasaulines rinkas į ką atkreipti dėmesį

Rusijos pajėgų telkimą Ukrainos pasienyje strategai dabar įvardija kaip vieną pagrindinių...

Top naujienos

D+Mindaugas Milinis

Karo apžvalgininkas tikina, kad Rusija pralaimėjo karą dar jo nepradėjusi: vardija argumentus ir sveikina Putiną – šis pateko į pragarą (15)

Tvyrant įtampai Europoje dėl nenuspėjamų Rusijos veiksmų netoli sienos su Ukraina sutelkus kelių...

Razmuvienė: reikia dar poros savaičių, kad mes pasiektume tą piką (109)

Apie pandemijos valdymo priemonių griežtinimą kalba tik atskiros savivaldybės. Nors daugiausia...

Žiema grįš dar galingesne jėga: siautės stiprus vėjas, kils pūgos (3)

Šiandien šalies orus lems pamažu tolstančio ciklono rytinė dalis. Dangus daugiausia bus...

Keičiasi oficiali Rusijos pozicija? Separatistai kreipėsi į Maskvą su prašymu (267)

Ukrainos separatistų lyderis ketvirtadienį paragino Rusiją atsiųsti modernių ginklų jų...

Naktį didelės ugniagesių pajėgos išskubėjo į Palangą – gaisras kilo „Šachmatinėje“ (1)

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, iškart po vidurnakčio, 0.07 val., Bendrajame pagalbos...

D+Eugenija Grižibauskienė

Druskininkietis juvelyras ir verslininkas Cikanavičius – apie pigieną ir už auksą brangesnį gintarą

Kai pašnekovas pradėjo atidarinėti stalčiukus ir iš jų traukti briliantus, sidabrinius ir...

Sniego gniūžtės efektas: pas Skvernelį perbėga ir Alytaus, Varėnos bei Druskininkų politikai (176)

Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio sekėjų gausėjimas primena sniego gniūžtės efektą. Į...

D+Agnė Keizikienė

Veido procedūros, kurios žada stebuklus: kosmetologė išvardijo efektyviausias ir pasakė, kiek už jas teks pakloti

Technologijos grožio industrijoje sparčiai žengia į priekį, todėl šiandien nebūtina gultis ant...

Parkerio ir Guardiolos akivaizdoje – įtikinama pabaigoje atsipalaidavusių Šaro auklėtinių pergalė

Eurolygos reguliariajame sezone dar vieną pergalę iškovojo viena iš sezono lyderių...

Kasčiūnas: Putinui visi kariniai indikatoriai yra užsidegę (99)

Ketvirtadienį Lietuvos parlamentarai iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų...