Tačiau užuot dairęsis į pastaruosius kelis sudėtingo verslo mėnesius, įmonės vyriausiasis vykdomasis direktorius Peteris Kernas – stojęs prie bendrovės vairo šių metų balandį – yra veikiau linkęs žvelgti į priekį. Net palyginti su kitais optimistiškai nusiteikusiais pramonės lyderiais, P. Kernas tvirtai tiki, kad atsigavimas ne tik matyti kažkur horizonte, bet ir už kampo. Ir ne tik miškais apaugusiuose žygių pėsčiomis trasose ir vaizdinguose keliukuose, bet dideliuose, tankiai apgyventuose miestuose.
„Roma išgyveno vieną ar dvi maro epidemijas, – sako jis, kartodamas mintį, kurią jau ne kartą išsakęs šios pandemijos metu. – Ir ji vis dar stovi. Niujorkas – ko tik jis nėra išgyvenęs. Tai ne pirmas kartas, kai vyksta tokia masinė sumaištis, – aiškina jis. – Kai aš augau aštuntajame dešimtyje, aplinka buvo visiškai kita, saugumo prasme, vis dėlto mes ištvėrėme.“
Ir nors tiesa ta, kad nutilęs Niujorkas vis dar išlaiko daugelio kartu sudėtų mažų miestelių virpesį, P. Kernas įsitikinęs, kad šis istorijos posūkis link pilno atsigavimo bus staigesnis ir spartesnis nei bet kada. „Dabar gyvename laikais, kai aplink mus daugiau mokslo, daugiau technologijų. Mes nepasiduosime.“
„Tai tik vieno žmogaus nuomonė, – tęsia jis toliau savo mintį. – Šis [procesas] tikrai netruks trejų-penkerių metų, kaip kiti prognozuoja. Jeigu pasakytumėte, kad jau ryt atsiras 100 proc. veiksminga vakcina ir ji bus visiems prieinama, ar žmonės sutiks gyventi uždaroje erdvėje ar veršis į miestą? Jie skubės į jį atgal, suprasdami tas priežastis, dėl kurių anksčiau negyveno uždaryti.“
Atmetus blankias prognozes vietovių pakraščiams, žemiau pateikiamos platesnės (ir labiau rožinės) P. Kerno prognozės artimiausioms kelionėms, nuo bet kuriuo momentu tikėtino rezervacijų šuolio iki atsinaujinusių investicijų į miesto restoranus bei kultūrą.
Stiprėja tikėjimas rezervacijomis, jei ne pačiomis kelionėmis
K. Kernas tvirtai laikosi nuomonės, kad būtent žinia apie greitu metu atsirasiančią vakciną, o ne pati vakcina, paskatins žmones vėl keliauti. „Žmonės galvos taip: „Na iki vasaros Europa jau gali atsiverti arba aš galbūt būsiu paskiepytas, tad rezervuokim“, – aiškina jis.
Kai „Pfizer“ paskelbė, jog jos kuriama vakcina 90 proc. atvejų veiksmingai apsaugo nuo koronaviruso, ši žinia dar neturėjo apčiuopiamo poveikio „Expedia“ pardavimams, bet jos akcijų vertė tos dienos rytą šoktelėjo 22,5 procentais – panašiu mastu pabrango ir tokių kelionių bendrovių kaip „Marriott International“ ir „Park Hotels &Resorts“ akcijos.
Vartotojų pasitikėjimas nepakito per naktį, bet jis auga, sako K. Kernas.
„Aš manau, kad ir be vakcinos žmonės vis aiškiau suvokė, kokios saugios yra kelionės oro transportu ir kaip saugu yra viešbučiuose – atsižvelgus į atsargumo priemones, kurių imasi pramonė, – ir [dėl to] [rezervacijų] skaičiai iš lėto auga, – sako jis. – Žinoma, svarbu ir tai, kad kiekvienas prisidėtų [kontroliuojant virusą].
Bet pasitikėjimas oro linijų ir viešbučių protokolais svarbus tik tuo atveju, kai žmonės fiziškai gali keliauti. Kai didžiojoje Europos dalyje (netrukus galimai ir Jungtinėse Valstijose) dėl antrosios koronaviruso bangos įvedami karantinai, vartotojų pasitikėjimas gali tapti problema.
Bet kaip ir kiti pramonės atstovai, K. Kernas laikosi nuomonės, kad pakankamai padorūs jo įmonės vasaros pardavimai įrodo, kad paklausa yra, tik ji užgniaužta, ir kad yra pagrindo tikėtis, jog verslas greitu metu gali atsigauti.
„Dabar padėtis siaubinga – bet ne tokia siaubinga, kokią galima įsivaizduoti“, – pripažįsta jis.
Verslovės nyksta, verslumas – ne
Keliautojus, jei šie nuspręstų lažintis iš 2021 m. rezervacijų, galėtų nuraminti K. Kerno prognozės dėl jų pamėgtų miestų krypčių, – kad ir kur jos būtų. Taip yra dėl to, kad verslumas, K. Kerno žodžiais, yra natūraliai atsparus.
„Kai kurie žmonės praras pinigų, restoranai, viešbučiai, bet aš netikiu, kad koks viešbutis ims ir išnyks, nes tikrai atsiras kapitalo nestokojantis žmogus ir jį išgelbės“, – aiškina P. Kernas. Tai nereiškia, kad smulkias įmones praris konglomeratai, tvirtina jis. P. Kernas yra labiau linkęs juos vertinti kaip draugiškus partnerius. „Būtent vietinis koloritas suteikia vietovėms įstabumo. Bet Niujorko mieste labai daug restoranų finansuoja ne virtuvės šefas ar idėjomis trykštantis žmogus, o žmonės, turintys kapitalo.
Pinigai, sako jis, nėra deficitinis išteklius, net jeigu finansiškai nukraujavusios šeimos verslovės dabar kategoriškai su tuo nesutiktų, ir jais nebūtinai turi būti finansuojami elitiniai verslai, kurie ir taip kol kas yra atsparesni pandemijos gnybiams. „Pasaulyje vis dar daugybė kapitalo. Visada bus žmonių, kurie galės finansuoti teatrą, restoranus, ir visa kita“, – tvirtina P. Kernas.
Kodėl toks svarbus masinis turizmas
Nemažai miestų galbūt džiaugiasi atokvėpiu nuo turistų. Pavyzdžiui, Amsterdamas, Venecija ir Barselona, kurie pastaraisiais metais labai skundėsi dėl pernelyg intensyvaus turizmo. Ir kaip tai sietina su K. Kernu, kurio bendrovė atlaiko didelės masinio turizmo pramonės dalies svorį?
„Kelionės – tikra geroji jėga, ir mes norime padėti žmonėms keliauti ten, kur jie nori ir kaip jie nori, – sako jis. – Mes taip pat norėtume, kad neigiamas turizmo poveikis planetai būtų mažesnis, ir yra daugybė būdų to pasiekti. Bet masinio turizmo (priešpastatomo prabangai) įtaka šiuo aspektu yra itin svarbi.“
Oro linijų pastangos skatinti biodegalus, racionalesnis viešbučių požiūris į paklodžių bei užvalkalų skalbimą rodo, kad pramonėje vyksta dideli pokyčiai, kurie jau įsitvirtino arba kyla bangomis. Ir nors P. Kernas pripažįsta, kad nei „Expedia“, nei kelionių pramonė kaip visuma neįdeda „pakankamai jėgų“ tvarumui užtikrinti, jis siekia, kad dabartinės pastangos taptų labiau matomos vartotojais, „idant vartotojas atvertų savo pinigines, o pramonė reaguotų į paklausą.“
Tokie vartotojai galbūt nežino, kaip įvertinti tai, kas gali būti efektyviausia ar novatoriškiausia praktika. Bet bent tam tikro informuotumo aplinkos apsaugos klausimais reikalavimai, prognozuoja jis, greičiausiai proporcingai plėsis – kaip ir mūsų svarbiausių darbų, kuruos pasižadame atlikti per karantiną, sąrašiukai.
