„Wizz Air“, trečios didžiausios pigių skrydžių oro linijos, po „Ryanair“ ir „EasyJet Plc.“, pranešė toliau didinsiančios lėktuvų flotilę, priešingai visą paslaugų kompleksą teikiantiems pasauliniams oro vežėjams, norintiems atidėti lėktuvų iš „Airbus SE“ ir „Boeing“ pristatymą.
„Ryanair“, kuri protestavo prieš finansinės paramos teikimą tokioms vežėjoms kaip „Air France-KLM“ ir „Deutsche Lufthansa AG Co.“, pranešė svarstysianti apie dar vieną „Boeing 737 Max“ lėktuvų užsakymą, kai lėktuvas bus grąžintas eksploatuoti.
Išsiskiriantis lėktuvų parko formavimo modelis galimai sudrebins tvarką Europoje ateinančiais metais, „Ryanair“ pagal dydį sėkmingai kopiant aukštyn ir sutelkiant dėmesį į pastangas pasivyti „Lufthansa“ iki 2023 metų.
Pigių skrydžių bendrovės atsidūrė geresnėje padėtyje nei reguliarių skrydžių oro linijos, pasitikusios COVID-19 pandemiją su daug didesnėmis pinigų atsargomis. Be to, jos daugiausia atlieka trumpojo nuotolio „nuo taško iki taško“ skrydžius, kurie, anot Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA), atsigaus anksčiau. Priešingai, ilgojo nuotolio kelionės, nuo kurių priklauso reguliarių skrydžių bendrovės, gali atsigauti ne anksčiau nei 2024 metais, prognozuoja IATA.
„Krizei praėjus ir šią vasarą prasidėjus kainų karui, „Ryanair“ ir „Wizz“ atsidūrė ant svarbaus slenksčio: kelyje į trejus–penkerius metus truksiančią jungimosi bei plėtros erą, nes pastaruoju metu aplinkiniai rinkos dalyviai traukiasi ir sunkiai kapstosi iš duobės“, – savo pranešime klientams rašė Markas Manduca, Londono „Citi“ analitikas.
„Wizz“, įsikūrusi Vengrijoje, pranešė norinti išplėsti savo naująją bazę Londono Getviko oro uoste, naudodamasi, jos teigimu, mažiausių sąnaudų modeliu, nuo vos vieno lėktuvo iki 20-ies per metus, jeigu tik sugebėtų užsitikrinti tinkamą laiko intervalą tarp nusileidimų ir pakilimų.
