Dėkoti už tai reikėtų ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, kuris stengiasi užsitikrinti pozicijas kovoje dėl Lietuvos prezidento posto. Šiuo metu jis bando atkreipti rinkėjų dėmesį į tai, ką vadina 2008 m. klaidomis, dėl kurių kaltina savo varžovus – gerbiamą ekonomistą ir buvusią finansų ministrę.
Ši taktika atgaivina senas diskusijas apie drastiško išlaidų mažinimo, paskatinusio šimtus tūkstančių Lietuvos gyventojų ieškoti darbo svetur, padarinius. Tačiau S. Skvernelis čia nesustoja. Šią savaitę jo vadovaujama vyriausybė prokuratūrai nurodė ištirti reguliuotojų ir centrinio banko veiksmus, duodama užuominą, kad kai kurių skolininkų gali laukti kompensacija.
„Labai abejoju, kad ministras pirmininkas rizikuotų Lietuvos banko ir šalies tarptautine reputacija, jeigu nedalyvautų rinkimuose, – teigia Vilniaus universiteto profesorius Tomas Janeliūnas, kuris mano, kad šis žingsnis grynai politinis. – Tai bandymas priminti žmonėms apie krizę, sužadinti neigiamus prisiminimus ir besti pirštu“ į savo konkurentus.
Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas neigia bet kokį ryšį tarp prokuratūros tyrimo ir rinkimų. „Kai kurie ekspertai ar politiniai analitikai linkę bet kokius veiksmus susieti su politiniais tikslais. Tačiau šiuo atveju taip nėra.“
Pirmaujantys prezidento rinkimų kandidatai kol kas ginasi nuo kritikos.
Nuomonių apklausose prieš kito mėnesio rinkimus vis dar lyderiauja buvęs SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda, nepaisant to, kad S. Skvernelis bando visuomenei priminti apie jo 2008 m. patarimą investuoti į nekilnojamąjį turtą. Vėliau nekilnojamojo turto kainos nukrito trečdaliu ir išlieka žemesnės nei prieš krizę.
Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, esanti antroje vietoje, kovingai sureagavo į S. Skvernelio pareiškimą, esą jai vertėję priimti tarptautinę finansinę paramą, užuot skolinusis palūkanų normomis, viršijančiomis 7 proc. „Kiekvienas gali manyti, kad būtų padaręs stebuklą“, jei tuo metu būtų buvęs valdžioje, atšovė ji.
Finansinė krizė – ypač skaudi tema Lietuvoje, patyrusioje vieną iš giliausių nuosmukių pasaulyje, kai buvo sumažinti valstybiniai darbo užmokesčiai ir pensijos. Nors Europos Sąjungos narė, turinti 2,8 mln. gyventojų ir šiuo metu priklausanti euro zonai, Briuselyje giriama už sėkmingai įgyvendintas griežto taupymo priemones, dauguma iš Lietuvos išvykusių darbuotojų taip ir nesugrįžo.
S. Skvernelis, kuris 2008 m. buvo policijos generalinio komisaro pavaduotojas, pristato save kaip žmonių, nukentėjusių nuo ankstesnių vyriausybių sprendimų, gynėją. Tačiau naujausia jo puolimo linija – tvirtinti, kad reguliuotojai sėdėjo sudėję rankas, kol komerciniai bankai manipuliavo palūkanų normomis, kad padidintų išlaidas už paskolas – gali nesuveikti.
Šio klausimo nagrinėjimai praeityje nerado nieko neįprasto, nes finansinių sunkumų laikotarpiu palūkanų normos visada kyla. Lietuvos bankas tapo atsakingas už bankininkystės priežiūrą tik 2012 metais.
„Mes neturime ko slėpti“, – pirmadienį pareiškė Lietuvos banko valdytojas Vitas Vasiliauskas.
