Bendrovės rugpjūtį vėl apkarpė darbo vietas ir sumažino žaliavų bei pusgaminių atsargas, užuot užsakiusi papildomos produkcijos, rodo „IHS Markit“ duomenys. Panaši situacija klostosi ir Azijoje, – Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Taivane gamyklų darbuotojų skaičius sumažėjo.
Iš pirmo žvilgsnio, rodikliai atrodo geresni. „IHS Markit“ pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) rodo plėtrą euro zonoje antrą mėnesį iš eilės, – per liepą– rugpjūtį jis kilstelėjo nuo 51,7 iki 51,8 punkto. Gamybos apimtys augo sparčiausiais tempais per daugiau nei dvejus metus, pagerėjo ir pasitikėjimas. Pagrindinis indeksas pakilo ir Azijoje, pavyzdžiui, Kinijoje rodiklis pasiekė aukščiausią lygį nuo 2011 metų.
Atskira Vokietijos Kylio pasaulio ekonomikos instituto (IfW) ataskaita rodo, kad pasaulinė prekyba po koronaviruso krizės veikiausiai atsigaus greičiau nei po 2008 metų finansinės krizės.
Tačiau Europos centrinis bankas (ECB) ir kitos institucijos perspėja, kad bet koks atsigavimas bus ilgas. Susirūpinimą tebekelia žema infliacija: antradienį paskelbti rodikliai parodė, kad metinis euro zonos vartotojų kainų lygis sumažėjo pirmą kartą per ketverius metus. ECB pateiks naujas prognozes per kitą savaitę vyksiantį politikos posėdį, tad tikimasi sulaukti didesnio aiškumo dėl ekonomikos ateities perspektyvų.
„Tačiau būtinas atsargumas vertinant galimas gamybos tendencijas, nes kol kas būtų keista, jei duomenys rodytų ką kita nei gamybos apimčių bei nuotaikų pagerėjimą, – teigė „IHS Markit“ vyriausiasis verslo ekonomistas Chrisas Williamsonas. – Susirūpinimą kelia tai, kad užsakymų portfelio augimas rugpjūtį susitraukė, ir atsiranda ženklų, jog įmonės yra nusiteikusios silpnesnei paklausai artimiausiu metu.“
Jungtinėse Valstijose gamybos apimčių augimas rugpjūtį buvo nežymiai spartesnis nei Europoje, rodo „IHS Markit“ duomenys. Tuo pat metu užimtumo augimas, kaip ir naujų užsakymų spartesnis didėjimas, pabrėžia netolygią pasaulinę plėtrą.
Vokietijos prognozės
Vokietijos vyriausybė antradienį pareiškė, kad dėl pandemijos patirta ekonominė žala bus mažesnė nei anksčiau manyta. Dabar vyriausybė prognozuoja 5,8 proc. susitraukimą, lyginant su balandį prognozuotu 6,3 proc. nuosmukiu, nors ji ir sumažino 2021 metų prognozes – iki 4,4 procento.
Pirmadienį paskelbta „Ifo“ ataskaita, patvirtindama, kad situacija anaiptol nėra normali, nurodo, kad apie 37 proc. bendrovių Vokietijoje iki šiol naudojasi valstybinėmis atlyginimo subsidijomis.
Vis dar nerimaujama, kad atsinaujinęs infekcijų augimas Vokietijoje ir daugelyje euro regiono šalių paskatins įvesti naujus apribojimus, kurie, savo ruožtu, toliau varžys vartojimą ir investicijas. „Bloomberg Economics“ stebimi dažnai atnaujinamų duomenų rodikliai leidžia numanyti, jog atsigavimo tempas jau lėtėja.
„Šiuo metu gamybą skatina užslopintos paklausos banga, bet pajėgumai yra mažinami, – teigė Ch. Williamsonas. – Artimiausių kelių mėnesių duomenys bus itin svarbūs vertinant pakilimo tvarumą.“
