Didžiulis kainų šuolis Jungtinėje Karalystėje praėjusį mėnesį privertė kai kuriuos pramonininkus sumažinti gamybą ir prašyti valstybės paramos. Panašu, kad ši tendencija gali plačiai išplisti visoje Europoje kaip tik tuo metu, kai žemynas kovoja su koronaviruso atgimimu. Vyriausybėms tai gali reikšti įtampą su kaimyninėmis šalimis dėl atsargų saugojimo. Namų ūkiams tai gali reikšti prašymus naudoti mažiau energijos ar net ruoštis laikiniems elektros tiekimo nutraukimams.

Bėda ta, kad pasiūla artimiausiu metu kažin ar atsigaus, nes eksportuotojai į pagalbą neskuba: Rusija tiekia tik tiek, kiek privalo, o Kataras teigia, kad gamina tiek, kiek pajėgia. Energetikos pramonei tenka kliautis „paklausos naikinimu“, teigia „Rysted Energy“ analitikas Fabianas Roenningenas.

„Jau stebėjome šią tendenciją pastaruosius porą mėnesių, ir daugelyje pramonės šakų ji greičiausiai tęsis ar netgi augs, – sakė jis iš Oslo. – Daugeliui žaidėjų dabartinėmis rinkos sąlygomis tiesiog neapsimoka veikti.“

Ši perspektyva sustiprina negerą nuojautą Europoje. Regionas vėl atsidūrė pandemijos epicentre, kai daugėja „Covid-19“ atvejų ir baiminamasi dėl naujosios Pietų Afrikoje aptiktos atmainos. Kai kuriose šalyse griežtinami apribojimai, o namų ūkių biudžetus spaudžia įsisiautėjusi infliacija. Negana to, atvėsęs oras gali reikšti, kad teks užgesinti šviesas. Sugrįžimas prie uždarymo, kaip Austrijoje, padėtų sumažinti energijos poreikį, tačiau tam ryžtųsi tik nedaugelis vyriausybių.

Prancūzija, antroji pagal dydį Europos ekonomika, atsidūrė ypač rizikingoje padėtyje. Šalčių tikimybė sausio ir vasario mėnesiais kelia susirūpinimą šalies tinklo operatoriui. Remiantis lapkričio 22 d. ataskaita, branduolinių stočių – Prancūzijos energijos sistemos darbinio arkliuko – prieinamumas sumažėjęs, kadangi dėl pandemijos kai kurių reaktorių priežiūra buvo atidėta.

Elektros energijos kainos šalyje aukščiausios nuo 2012 m., o kaip tik dabar į Prancūziją veržiasi šalti orai, kurie, kaip tikimasi, įsitvirtins pirmadienį, po savaitgalio vėl padidėjus paklausai.

Praėjusią žiemą tinklo operatorius kreipėsi į namų ūkius prašydamas piko metu naudoti mažiau energijos ir sudarė paklausos mažinimo sutartis su gamintojais, kai situacija pasidarė tikrai įtempta. Kitas žingsnis būtų sumažinti įtampą tinkle, o paskutinė įmanoma priemonė – dviejų valandų elektros energijos tiekimo nutraukimai paeiliui kiekviename regione. Ir visa tai vyktų prieš pat prezidento rinkimus.

„Jei spaudžia smarkus šaltukas ir nėra vėjo, situacija gali tapti dar labiau įtempta dėl sumažėjusių branduolinių elektrinių pajėgumų ir pastaruoju metu uždarytų anglimi kūrenamų jėgainių, – sakė Paryžiaus „Colombus Consulting“ vyresnysis energetikos vadovas Nicolas Goldbergas. – Jei pasidarys tikrai šalta ir nebus vėjo, mūsų laukia problema.“

Prancūzija taip pat yra pagrindinė elektros eksportuotoja į kaimynines šalis, o tai reiškia, kad krizės padariniai atsilieps ir Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje bei Didžiojoje Britanijoje. Prognozuojama, kad pirmadienį maksimali paklausa bus 80,7 gigavatai, o tai vis dar šiek tiek mažiau nei rekordiniai 102 gigavatai 2012 m. vasario mėnesį.

Situacija jau pačioje žiemos sezono pradžioje įtempta dėl staigaus gamtinių dujų brangimo. Kuro, naudojamo namams šildyti ir elektrai gaminti, atsargos yra žemesnės nei įprastai ir sparčiai senka. Analitikai perspėjo, kad dujų atsargos šią žiemą gali nukristi iki nulio, jei šalti orai dar labiau padidins šildymo paklausą.

Neatmestinas ir laikinas elektros tiekimo nutraukimas, lapkričio 16 d. perspėjo Šveicarijos žaliavų prekybos rūmų „Trafigura Group“ generalinis direktorius Jeremy Weiras.

„Jei orai Europoje atvės, nebus lengva rasti tiekimo sprendimą, teks ieškoti paklausos sprendimo“, – sakė prekybos rūmų „Hartree Partners LP“ partneris Adamas Lewisas.

Kalbant apie pasiūlą, svarbiausia, ką toliau darys Rusija. Prezidentas Vladimiras Putinas leido suprasti, jog sutinka tiekti Europai daugiau atsargų, kad stabilizuotų rinką, tačiau, nors siuntos po lapkričio pradžios nuosmukio atsigavo, palyginus su praėjusiais metais jos yra menkos. Kiek dujų Rusija į Europą atsiųs gruodį, lieka dar didesnė paslaptis.

Žemyno energetinę krizę sušvelnintų ilgai lauktas dujotiekio „Nord Stream 2“ iš Rusijos į Vokietiją paleidimas. Projektas užbaigtas, bet susiduria su reguliavimo kliūtimis ir neaišku, kada prasidės tiekimo srautai.

Kataras, didžiausias pasaulyje suskystintų gamtinių dujų eksportuotojas, teigia jau gaminantis dujas visu pajėgumu. Persijos įlankos šalis, kurios gamybos kaštai nedideli dėl gausaus ir lengvai išgaunamo kuro, užsakė dar šešis SGD laivus iš Pietų Korėjos, neskaitant keturių tanklaivių, spalį įsigytų iš Kinijos.

Jei situacija ženkliai pablogės, šalims teks griebtis gamtinių dujų pardavimo kitiems regionams ribojimo. Dar ekstremalesnis scenarijus reikštų, kad jos sustabdys dujų ir energijos srautus viena kitai, paskatindamos politinį susipriešinimą ir suduodamos smūgį ekonomikoms.

Europos Sąjunga laikosi vadinamųjų solidarumo principų, kurie turėtų užkirsti kelią bet kuriai valstybei blokuoti elektros ar dujų eksportą ir palikti kitą narę nepritekliuje, ypač kai kalbama apie tiekimą namų ūkiams.

Tačiau toks solidarumas niekada nebuvo išbandytas plataus masto krizėje, o tinklų operatoriai teigia, kad jiems leidžiama sustabdyti arba pakeisti elektros srautus tarptautiniais kabeliais, jei kyla tiekimo saugumo problemų. Kai 2018 m. vasario gale Europai smogė „žvėris iš Rytų“, šildymo sezonas jau buvo įsibėgėjęs. Šiais metais tikėtina, kad ir mažiau atšiaurus reiškinys turėtų panašų poveikį.

„Tai tik parodo, kad Europos energetikos sistema yra labai priklausoma nuo žaliavų kainų, – sakė F. Roenningenas. – Artimiausiu laikotarpiu nelabai ką galima padaryti.“