Ginčas kilo dėl tarpvalstybinių elektros kabelių naudojimo. Šie kabeliai neatskiriami nuo Europos planų sumažinti į aplinką išskiriamo anglies dioksido kiekį, kadangi suteikia greta esančioms šalims prieigą prie mažai anglies dioksido išskiriančių išteklių, tokių kaip vėjo ar vandens energija. Elektros energija – be tinklo operatorių įsikišimo – nuteka ten, kur kainos didesnės, tačiau tiekimo stygiaus atveju srautai gali būti sustabdyti.
Švedija nusprendė užsitikrinti tinklo saugumą po to, kai Norvegija pradėjo didinti elektros eksportą, nutiesdama didžiulius naujus kabelius į Vokietiją ir Jungtinę Karalystę. Šis eksportas kartais atimdavo elektrą iš Švedijos, taigi švedų energijos sistemos operatorius sumažino pajėgumus prie šalies sienų su Šiaurės valstybėmis ir užkirto kelią eksportui. Tačiau šis sprendimas taip pat kliudo importui, kuris Švedijai būtinas žiemą, kai paklausa kartais netikėtai šokteli.
„Ilgalaikėje perspektyvoje tai nėra gerai“, – teigia Christianas Holtzas, „Merlin & Metis AB“ energijos rinkos konsultantas.
Norvegija praėjusią savaitę atsilygino sumažindama energijos srautus į Švediją, pirmenybę teikdama brangiau mokantiems klientams Europoje ir suteikdama jiems prieigą prie savo didžiulių hidroresursų – Šiaurės šalių kaimynių sąskaita.
Iš dalies uždariusi sienas, Švedija taip pat negali pasiekti importo, kuriuo paprastai kliaunasi, kai šalčiausiomis žiemos dienomis vyksta paklausos šuoliai.
Švedijos tinklo valdytojas „Svenska Kraftnat“ šiemet net perpus sumažino kabeliais per sieną eksportuojamos energijos kiekį, kad užsitikrintų saugumą šalies viduje. Suomija ir Danija taip pat yra priklausomos nuo importo, tad srautų sumažinimas atsilieps milijonams namų ūkių ir pramonės įmonių visose keturiose šalyse, kurios jau ir taip skundžiasi rekordiniais elektros tarifais.
Suomija ir Danija nori, kad Europos Sąjunga apskritai panaikintų išimčių taikymą reglamentams, leidžiantiems įgyvendinti tokius energijos srautų mažinimus.
„Importas iš mūsų kaimynių užtikrina pakankamą energijos kiekį aktyviausio vartojimo metu, – sakė Suomijos „Fingrid“ operacijų vadovas Reima Paivinenas. – Pastaruoju metu visoje Europoje išaugusios elektros kainos neturi tiesioginės įtakos tiekimui, tačiau karts nuo karto kainos gali smarkiai išaugti.“
„Svenska Kraftnat“ teigia, kad tai nėra politinis sprendimas – bendrovė esą neturinti kito pasirinkimo, kaip tik sumažinti pajėgumus, kol bus išplėsti jos senieji tinklai, kad būtų galima tvarkyti naują srautų kryptį. Tai gali užtrukti mažiausiai iki 2030 m., anksčiau šiais metais pranešė bendrovė. Tuo pat metu Norvegija sumažino eksporto pajėgumus perpus – iki maždaug 1200 megavatų, o tai padidins stygiaus riziką.
„Jei mums prireiks daugiau elektros, turėsime kliautis importu iš kitų šalių, – sakė Erikas Ekas, „Svenska Kraftnat“ strateginių operacijų vadovas. – Jei negausime ir to, šaltomis dienomis turėsime atjungti vartotojus nuo tinklo.“
