Viso žemyno mastu priverstinių atostogų programos, apsaugojusios apie 50 mln. darbo vietų per patį karantino piką, kaip ir mokesčių prievolių vykdymo atidėjimas bei moratoriumai paskoloms, yra pratęsiami, net jeigu judėjimo apribojimai panaikinti. Taip yra dėl to, kad ekonominio atsigavimo tvarumas neapibrėžtas, daugelis verslovių vis dar neatnaujino savo veiklos ar aptarnauja mažiau klientų nei įprastai.

Tokia perspektyva verčia pareigūnus nustumti į šalį susirūpinimą dėl augančios skolos ir pratęsti kovos su krize priemones, dalis iš jų, pirminiais skaičiavimais, turėjo nustoti galiojusios praėjusią savaitę. Alternatyvus sprendimas sukeltų didesnio nedarbo šuolio grėsmę, išgąsdintų jau ir taip atsargius vartotojus bei prislopintų atsigavimą.

„Vyriausybėms tenka atrasti tinkamą pusiausvyrą tarp paramos mažinimo ir poveikio ekonomikai stebėjimo arba tęsti paramą, galbūt dosnesnę nei planuota iš pat pradžių, ir atidžiai stebėti situaciją dėl finansinių burbulų pūtimosi, – sakė Peteris Dizonas, „Commerzbank AG“ ekonomistas. – Atrasti reikiamą pusiausvyrą yra labai nelengva. Galbūt vyriausybės pakankamai neįvertino paramos paklausą.“

Kita priežastis, kodėl reikia išlikti atsargiems, yra ta, kad kai kuriose vietovėse viruso plitimas atsinaujino. Užsikrėtimo atvejų padaugėjo Jungtinėse Valstijose, tuo tarpu britų Lesterio mieste ir kai kuriuose Portugalijos sostinės Lisabonos priemiesčių rajonuose, siekiant pažaboti naujus pandemijos židinius, sugrąžintas karantinas.

Pagrindinė kovos su ekonominiu nuosmukiu priemonė buvo vyriausybių subsidijuojamos priverstinių atostogų programos, kurios išsaugojo darbuotojų užimtumą rinkoje. Jungtinė Karalystė, Italija, Ispanija, Austrija, Šveicarija ir Airija pratęsė savo programas bent jau iki rugpjūčio pabaigos. Prancūzija įvedė naują dalinio priverstinių atostogų schemos variantą, kuriuo bendrovės galės naudotis dvejus metus.

Vokietija sušvelnino savo ilgalaikės sutrumpinto darbo laiko programos – „Kurzarbeit“ – sąlygas, kad būtų paprasčiau apsaugoti darbuotojų algas per pandemiją, ir ketina ją pratęsti, jeigu prireiktų.

Daugeliu atvejų tai ne tik paramos pratęsimo atvejis, bet ir jos pakoregavimas, atsižvelgiant į situaciją. Petersono institutas birželį rekomendavo atsargų perėjimą nuo darbo vietų išsaugojimo finansavimo iki atlyginimų subsidijavimo, siekiant padėti žmonėms grįžti į darbus.

Institutas taip pat pažymi, kad įprastas perskirstymo procesas, leidžiantis kai kurioms įmonėms žlugti, šiuo metu neturėtų būti taikomas. Atsižvelgdamas į ekstremalią ir neįprastą situaciją, institutas laikosi nuomonės, kad verslovių bei darbo vietų apsaugojimui turėtų būti teikiamas didesnis prioritetas nei įprastai.

Ką sako „Bloomberg“ ekonomistai:

„Europoje koronaviruso protrūkis bus didžiausias visų laikų ekonominis sukrėtimas taikos laikotarpiu – tai akivaizdu. Tačiau nėra visiškai aišku, kaip greitai atsigaus ekonomika ir kokiu mastu socialinis atsiribojimas leis jai funkcionuoti.“

Su skatinimo priemonių nutraukimo iššūkiu, kaip tam tikra pamoka, jau seniai susiduria centriniai bankai. Praėjus daugiau nei dešimčiai metų po finansinės krizės dauguma jų savo vykdoma politika beveik neatsitraukė nuo ekstremalių sąlygų režimo. Jų pastangoms sugrįžti prie normalesnių pozicijų, įvairiais atvejais, trukdė vangus augimas, silpna infliacija arba rinkos nepastovumas.

Vyriausybėms būtinybė imtis priemonių kol kas nusveria bet kokius susirūpinimą keliančius biudžeto klausimus. Be to, tvirtinama, kad pernelyg greitas atsitraukimas nuo paramos instrumentų gali sustabdyti augimą ir pridaryti dar didesnės žalos valstybės finansams.

Šiame kontekste Italija yra puikus pavyzdys. Šiais metais jos įsiskolinimo koeficientas, kaip prognozuojama, gali viršyti 150 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir net tokiu atveju šalis pratęsė mokesčių lengvatas ir priverstinių atostogų programą darbuotojams nuo 14 iki 18-os savaičių. Roma svarsto planus toliau tęsti programą, praėjusį antradienį pranešė naujienų agentūra „Ansa“.

Nors regione įvestos plataus masto priemonės, jos yra ribotos, ir kai kurios pramonės patyrė didžiulių nuostolių.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėmis, euro zonos ir Jungtinės Karalystės ekonomikos šiais metais susitrauks daugiau nei 10 procentų, ir tai būtų vienas iš didžiausių nuosmukių pasaulyje. Bendrovės, tarp jų – „Airbus SE“, „Swissport“ ir „Royal Mail Plc.“, paskelbė apie tūkstančių darbo vietų naikinimą, nedarbo lygis kyla.

Tokiomis sąlygomis rinkoje išlieka atsargumas, net jeigu pasitikėjimo lygis, mažmeniniai pardavimai bei aktyvumas kilstelėjo nuo rekordinių karantino metu pasiektų žemumų.

Vyriausybėms didelis netikrumas reiškia, kad joms greičiausiai teks skubiai pakoreguoti savo schemas, - kaip kad teko tą daryti prieš porą mėnesių, kai jas pristatė.

„Ilgainiui turėsime daugiau faktų ir ateis diena, kai galėsime pritaikyti ekonominės politikos instrumentus, - sakė Ispanijos centrinio banko vyriausiasis ekonomistas Oscaras Arce‘as. – Turėsim dar šiek tiek palaukti, kad suprastumėme, kokios šviečiasi perspektyvos.“