Nepaisant gausių aukšto lygio nefinansinių firmų sandorių, investavimui skirtų euro obligacijų fondas sumažėjo visu 21 mlrd. eurų – dėl pasirinkimo sandorių, atpirkimų, artėjančių išpirkimų ir Europos centrinio banko skolų pirkimo programos, rodo „Bloomberg“ paskaičiavimai.

Sumažėjusi pasiūla tipiškai apriboja likvidumą kredito rinkose, todėl rizikos kainodara tampa sudėtingesnė. Ši problema jau paplitusi Europos valstybių obligacijų rinkoje, kur centrinių bankų dominavimas apribojo svyravimus, sumažino prekybos apimtis ir išstūmė investuotojus – kitaip tariant, įvyko vadinamoji „japonizacija“.

„Artėjame prie situacijos, kai kreditų rinka bus kone sunaikinta, – teigia Jamesas Vokinsas, „Aviva Investors“, prižiūrinčio 366 mlrd. svarų turto, investicinio lygio kreditų vadovas. – Ji negalės funkcionuoti su reikalingu likvidumu ir tai gali kelti problemų kitąmet, jei tendencija išsilaikys.“

Vadinamoji neigiama grynoji pasiūla yra nuolatinių centrinių bankų stimulų rezultatas tuo metu, kai kompanijų finansavimo poreikiai po 2020 m. yra riboti. Euro zonos firmos per pandemiją padidino grynųjų pinigų atsargas ir dabar kaupia rekordiškai didelius indėlius bankuose. Remiantis „Bloomberg“ surinktais duomenimis, bendra nefinansinių euro obligacijų pasiūla per metus sumažėjo 42 proc.

Nors praėjusią savaitę ECB nusprendė sulėtinti pirkimo tempą pagal savo pandeminę skubaus pirkimo programą (PEPP), didžioji dalis kreditų įsigijimų vykdoma pagal verslo sektoriaus pirkimo programą, žinomą kaip CSPP, kuri galioja nuo 2016 m.

Laisvai cirkuliuojančių akcijų pasikeitimai

  • „Bloomberg“ panaudojo nominaliąją nefinansinių įmonių indekso „ICE BofA“ vertę kaip pakaitalą neapmokėtoms obligacijoms, kokias paprastai perkai aukštos kokybės portfelių valdytojai
  • Metinis nominaliosios vertės pokytis atitinka naujų obligacijų pasiūlą atėmus skolą, kuri buvo pašalinta iš indekso, nes yra išpirkta, artėja jos terminas arba dėl to, kad ji nebegali būti įtraukta
  • Suma, lygi tuo laikotarpiu ECB įsigytoms verslo obligacijoms, atimama, siekiant apskaičiuoti grynąją pasiūlą; ECB paprastai perka ir laiko obligacijas iki jų termino pabaigos
  • Šiemet rugpjūčio pabaigoje ECB pagal CSPP programą įsigijo obligacijų už beveik 42 mlrd. eurų, o pagal PEPP – už daugiau nei 10 mlrd. eurų.
  • Tai daugiau nei kompensavo 34 mlrd. eurų, pridėtų prie ICE BofA euro nefinansinio indekso nominaliosios vertės

Prognozuojama, kad grynoji emisija euro zonoje didžiąją rudens dalį išliks neigiama. „Barclays Plc“ strategės Zoso Davies ir Jenny Avdoi numato neigiamą grynąją pasiūlą po ECB pirkimų per keturis likusius šių metų mėnesius, išskyrus lapkritį. Ir tai nepaisant bendros 32 mlrd. eurų pasiūlos, kurių tikimasi rugsėjį.

Japonijos pavyzdys

Tolimą laisvai cirkuliuojančių akcijų ribojimo pavyzdį galima pamatyti Japonijos vyriausybės obligacijų rinkoje, kur likvidumo trūkumas toks ekstremalus, kad vieną praėjusio mėnesio dieną 10 metų lyginamojo indekso sandoriai buvo nuliniai, nepaisant to, kad buvo vykdomas obligacijų aukcionas.

Europoje vis dar neatmetamas pasiūlos sugrįžimas, nes pardavimai per ilgesnį laiką tikriausiai padidės, kai tik kompanijos sumažins grynųjų pinigų krūvas.

Bent jau kol kas dėl neigiamos grynosios pasiūlos turtingi investuotojai gali lengvai įsisavinti naują emisiją ir padėti išlaikyti verslo skolų rizikos priemokas istoriškai žemas. Remiantis „Bloomberg“ indekso duomenimis, nuo balandžio vidurio spredai sumažėjo maždaug 83 baziniais punktais.

Arši konkurencija dėl obligacijų reiškia, kad portfelių valdytojai turi bet kokia kaina pirkti viską, kas papuola, arba rizikuoti likti su dykais grynaisiais pinigais.

„Dėl dabartinės situacijos naujoje emisijų rinkoje sunku ką nors gauti už pagrįstą priemoką, – sakė Thomas Neuholdas, „Gutmann Kapitalanlage AG“, prižiūrinčio 10 mlrd. eurų, portfelio valdytojas. – Bandai nustatyti spredo ribas ir galiausiai lieki sėdėti ant grynųjų krūvos.“