aA
Europa siekia, kad iki 2050 metų būtų nelegalu išmesti daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei jų gali būti pašalinta iš atmosferos.
Greta Thunberg Briuselyje
Greta Thunberg Briuselyje
© AFP / Scanpix

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusį trečiadienį pristatė įstatymo projektą, kuriuo regionas įsipareigotų iki 2050 m. tapti pirmuoju klimato kaitai neutraliu žemynu. Teisės akto pasiūlymas yra bloko Žaliojo susitarimo – ilgalaikės strategijos, pagal kurią numatoma radikaliai pertvarkyti Europos ekonomiką per artimiausius tris dešimtmečius, – kertinis akmuo.

„Klimato įstatymas yra teisinis mūsų politinio įsipareigojimo įgyvendinimas, kuris negrįžtamai nukreipia mus keliu į tvaresnę ateitį, – teigia U. Von der Leyen savo pareiškime. – Jis siūlo nuspėjamumą ir aiškumą Europos pramonei ir investuotojams. Ir nurodo kryptį link mūsų ekologiško augimo strategijos bei užtikrina, kad toks perėjimas būtų palaipsnis ir teisingas.“

Įstatymo projekte siūlomas įpareigojantis tikslas – iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio lygį, taip pat numatyta vėliau šiais metais pateikti 2030 m. tikslų peržiūrą. Įstatymo projektas sulaukė kritikos iš aplinkosaugos aktyvistų, įskaitant ir Gretą Thunberg, kuri pavadino įstatymą „kapituliacija“, nes juo neužtikrinamos spartesnės priemonės.

Anot Europos Komisijos viceprezidento Franso Timmermanso, Europos Komisija jau pradėjo išsamiai nagrinėti dabartinį 2030 m. tikslą – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją bent 40 proc., užbaigti analizę tikimasi iki rugsėjo. E. von der Leyen pažadėjo padidinti tikslinį rodiklį iki 50 ar net 55 procentų.

„Vos tik užbaigsime šį darbą, pasiūlysime šiandien pristatomo klimato įstatymo pataisą ir kartu iškelsime 2030 metų tikslą“, per spaudos konferenciją Briuselyje kalbėjo F. Timmermansas.

Nesutarimai dėl būdų, kaip pasiekti nulinės emisijos, išryškina iššūkius, su kuriais susiduria politikos formuotojai, siekdami subalansuoti verslo interesus su besiplečiančio žaliųjų judėjimo ambicijomis. Kova su klimato kaita iškelta kaip vienas iš prioritetinių ES darbotvarkės uždavinių. 93 proc. europiečių pasaulinį klimato atšilimą vertina kaip rimtą problemą.

Greta Thunberg Briuselyje
Greta Thunberg Briuselyje
© AP / Scanpix


Žaliasis kursas (The Green Deal) sumanytas kaip priemonė numalšinti minėtą susirūpinimą ir kaip nauja 27 bloko narių augimo strategija. Bet Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos reglamentavimo pasiūlymams turi pritarti visos šalys-narės, o klimato įstatymas atspindi būtinybę siekti kompromiso tarp konkuruojančių nacionalinių pozicijų. Su savo skirtingais energetikos šaltiniais, gerovės lygiu bei pramonės pajėgumais, ES vyriausybės yra nusiteikusios ginčytis dėl kiekvieno atskiro klimato strategijos aspekto ir įstatymo projekto, kuriuo bus nustatytas aplinkos atkūrimo pamatas.

Tačiau įstatymo priėmimo dinamika priklausys nuo planuojamų priemonių. Jos nuties kelią link naujo reguliavimo mechanizmo, kai išvengiama vienos atskiros valstybės veto sprendžiant emisijų mažinimo būdus, – tokios taktikos kelis kartus griebėsi nuo anglies priklausoma Lenkija, siekdama sustabdyti ambicingas politikas.

Klimato įstatymas, vos tik jam pritars nacionalinės vyriausybės ir Europos Parlamentas (EOP), inicijuos plataus masto reguliavimą. Visos sistemos, nuo energijos gamybos iki žemės ūkio ir miestų planavimo, bus pertvarkytos pagal Žaliojo kurso strategiją, kurią pagal svarbą U. von der Leyen prilygino „žmogaus išlaipinimui mėnulyje“.

„Mane jaudina toks siekis, – sakė Peteris Vis, vyresnysis „Rud Pedersen Public Affairs“ (Briuselis) patarėjas. – U. von der Leyen pristato ambicingą tikslą nežinodama, kaip ten nusigausime. Bet kai Johnas Kennedy‘is pranešė apie siekį išlaipinti žmogų Mėnulyje., jis taip pat nežinojo, ar tai įmanoma.“

Žemiau pateikiami pagrindiniai įstatymo projekto elementai:

- ES mastu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija ir pašalinimas turi būti subalansuotas ne vėliau kaip 2050 metais;

- ES narės-valstybės turi imtis būtinų priemonių siekiant kolektyviai įgyvendinti šį ES tikslą;

- Europos Komisija peržiūrės dabartinį 2030 m. emisijų mažinimo tikslą iki šių metų rugsėjo, apsvarstydama galimybę iškelti naują tikslą – šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją sumažinti 50–55 proc.;

- Iki 2021metų birželio Europos Komisija įvertins, kaip reiktų pataisyti įvairias taisykles, susijusias su emisijomis, įskaitant ir įstatymą dėl bloko anglies rinkos;

- Iki 2023 metų rugsėjo Europos Komisija kas penkerius metus įvertins narių valstybių pasiektą pažangą klimato apsaugos srityje pagal Paryžiaus sutartyje numatytus kriterijus;

- Europos Komisija gali pasiūlyti naujus klimato tikslus kas penkerius metus po įvertinimų.

Greta Thunberg Briuselyje
Greta Thunberg Briuselyje
© AFP / Scanpix


ES vykdomoji institucija taip pat siekia daugiau įgaliojimų, kad užtikrintų, jog blokas įgyvendins nulinių emisijų tikslą, tuo apsunkindama vyriausybių bei ES Parlamento galimybes prieštarauti tarpiniams tikslams. Ji siekia reglamentuoti šiuos tikslus per priemones, tokias kaip deleguoti aktai. Tam, kad jiems nebūtų pritarta, būtina kvalifikuota balsų dauguma ES Vadovų Taryboje, atstovaujančioje narėms-valstybėms ir dauguma Parlamente.

Didžiausias Europos laukiantis iššūkis bus užtikrinti investicijas aplinkos taršos padarinių likvidavimui. Sąnaudos – kosminės; norint pasiekti dabartinį 2030 metų tikslą, Europai būtina 260 mlrd. eurų (290 mlrd. JAV dolerių) metinė investicija.

Kiek anksčiau šias metais Europos Komisija pasiūlė vieno trilijono eurų vertės planą, skirtą finansuoti ES tikslą iki 2050 metų tapti neutralia anglies dioksido emisijų išmetimo atžvilgiu. Jame numatyta per artimiausią dešimtmetį skirti apie 500 mlrd. eurų iš ES biudžeto perėjimui, tuo pat metu pritraukiant 280 mlrd. eurų privačių bei valstybinių investicijų ir įkuriant finansavimo mechanizmą su dar 143 mlrd. eurų, taip pat iš valstybinių bei privačių šaltinių, norint padėti regionams įveikti brangiausiai kainuojančius barjerus šiame kelyje.

Siekiant užtikrinti, kad Žaliasis kursas taptų naująja Europos augimo strategija, turi būti sukurtos naujos rinkos su valstybiniu ir privačiu finansavimu, orientuotu tiek į smulkias, tiek į stambaus kapitalo bendroves, kuris padėtų joms pritaikyti naujas technologijas, teigia Marcas Mensinkas, chemijos pramonės asociacijos „Cefic“ generalinis direktorius.

„Pasiūlymas dėl klimato įstatymo yra svarbus pirmas žingsnis siekiant investuotojų pasitikėjimo, kuris yra gyvybiškai svarbus, – sako M. Mensinkas. – Tai svarbios kelionės pradžia; mūsų sektorius turi būti smarkiai pertvarkytas, per vos vieną ar du investicijų ciklus, o tam mums reikalingos palankios sąlygos. Todėl reikia daug daugiau.“

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
1.4500

Išvydę rezultatus gyventojai liko sukrėsti: kas nutiko daugiausiai žmonių paskiepijusioje pasaulio šalyje? (470)

Seišeliuose, kur gyventojų nuo COVID-19 paskiepyta daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje,...

„Bloomberg“: Europoje požiūris į galingą žaidėją keičiasi kardinaliai (64)

Gruodį pasirašyta svarbi Europos Sąjungos ir Kinijos investicinė sutartis – po septynerių...

Ekspertė: Rusija žengia precedento neturintį žingsnį, rado sąjungininką Putino tikslams vykdyti (94)

Kai Michailas Petrovas socialiniame tinkle „ TikTok “ pradėjo po truputį aiškinti, kaip reikia...

Koronaviruso eroje saugiausia vieta pripažinta valstybė griežtina ribojimus

Taivanas ir Singapūras vėl įveda pandeminius suvaržymus, nes nauji nedideli koronaviruso...

Po naujausių duomenų – nerimas dėl vakcinacijos giriamoje Jungtinėje Karalystėje: neatmetame nieko svarsto ankstinti antrąsias vakcinos dozes milijonams žmonių (17)

Jungtinės Karalystės (JK) ministrai gali nurodyti paankstinti antrąsias vakcinos dozes milijonams...

Top naujienos

Dėl „trikojo“ – išpuolis prieš Marijampolės pareigūnę: bijojau tęsti tarnybą, bijojau keršo (120)

Pareigūnę dėl „trikojo“ užsipuolęs bei ją iškoliojęs marijampolietis sulaukė itin...

Į miestelį šalia Vilniaus išskirtinių prekių pirkti važiuoja net užsieniečiai: sukneles parduoda ir už 15 eurų (37)

Lankantis mažuose Lietuvos miesteliuose galima netikėtai atrasti parduotuvėles, butikus ar...

Čmilytė-Nielsen: yra vienintelis kelias, kad atsivėrimai būtų saugūs ir žmonės nebemirtų (367)

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šiuo metu svarbiausias tikslas –...

„The Roop“ netrukus žengs turkio spalvos kilimu: prieš išvykdami į renginį grupės nariai demonstravo pritrenkiantį įvaizdį (42)

Atėjo „Eurovizijos“ dalyvių bei konkurso gerbėjų ilgai lauktas metas – sekmadienio...

Remigijus Misiūnas | D+

Lietuviški pėdsakai JAV–Ispanijos kare: mačiusiems Rusijos armiją tarnyba amerikietiškoje pasirodė dukart lengvesnė

1898 m. JAV–Ispanijos karas atvedė JAV tarp galingiausių pasaulio valstybių. Ir pirmasis karas,...

Vienai gyventojų grupei darbo rinkoje pandemija smogė stipriau: tenka prisitaikyti prie naujos realybės (6)

Pandemijos metu neįgaliųjų, ieškančių darbo, skaičius ženkliai didėjo. Specialistai sako, kad...

Transliacija / Savaitės įvykiai. Didysis šeimos maršas, medikės iš Šiaulių mirtis ir Chodorkovskio kalba Europos parlamente (2)

Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis šią savaitę skaitė pranešimą Europos parlamente. Savo...

Neramumai Roterdame tęsiasi: COVID-19 nustatytas dar vienos šalies delegacijos „Eurovizijoje“ nariui (23)

„Sekmadienį, gegužės 16 dieną vienam Islandijos delegacijos nariui atvykus į „Eurovizijos“...

Nesėkmės „Eurovizijoje“ nesibaigia: turkio kilimu šįvakar nežengs dar dviejų šalių atstovai (1)

„Siekiant maksimalaus saugumo, Rumunijos ir Maltos delegacijų atstovai „Eurovizijoje“...