Penktadienį baigėsi keturis mėnesius trukusios Europos Komisijos konsultacijos su draudimo kompanijomis ir akademikais, siekiant iki kitų metų susitarti, kas iš tikrųjų gali būti laikoma „žaliu“ tokio pobūdžio skolos finansuojamuose projektuose. Tai ypač svarbu dabar, kai pats blokas ketina išleisti tiek pat žaliųjų obligacijų, kiek pernai išleido visas pasaulis, o skubant pasinaudoti sparčiai augančia švarių finansų paklausa, didėja ir „žaliojo kamufliažo“ rizika.
„Plačiai pripažįstamas standartas yra naudingas bet kuriai finansų rinkai, – teigia Richardas Gustardas, „JPMorgan Chase & Co.“ Europos vertybinių popierių prekybos vadovas. – Ženklai rodo, kad tiek emitentai, tiek investuotojai yra labai susidomėję žaliosiomis obligacijomis ir jos taps vis svarbesne rinkos dalimi.“
Tai būtų ne pirmas kartas, kai Europos Sąjunga vadovauja pasauliniams pokyčiams. Duomenų apsauga, finansiniai tyrimai, chemikalai, klimatas – tai vis sritys, kuriose didžiausias pasaulio prekybos blokas įgyvendino taisykles, vėliau pripažintas ir perimtas valstybių bei kompanijų kitose planetos dalyse.
Prieš pradėdama siūlyti planuojamas 225 milijardų eurų vertės žaliąsias obligacijas, ES iš pradžių turi sukurti sistemą. Nors į žaidimą blokas įsitraukė gana vėlai, jo vyriausybės ir kompanijos praėjusį mėnesį pardavė rekordinę skolos sumą, taigi ES jau įsitvirtino kaip didžiausias emitentas.
Žaliasis kamufliažas
Žaliosiomis obligacijomis vadinamos lėšos, skiriamos aplinkosaugos projektams, tačiau Europoje diskutuojama, ar tai turėtų apimti ir investicijas į branduolinę pramonę. Susirūpinimas dėl verslo obligacijų standartų kilo 2017 m., kai Ispanijos naftos bendrovė „Repsol SA“ tapo pirmuoju didžiuoju naftos perdirbėju, išleidusiu tokio tipo obligacijas.
O tada dar yra „žaliojo kamufliažo“ grėsmė, kai klimatui draugiškas skolos tipas nebūtinai pateisina dalijamus pažadus. Vienas iš galimų sprendimų – suteikti tokioms obligacijoms reitingus, kurie įvertintų jų aplinkosaugos reikalavimų vykdymą. Tarptautinių atsiskaitymų bankas rekomenduoja reitinguoti pačias kompanijas.
„Žaliojo kamufliažo rizika egzistuos tol, kol galutinai neįsitvirtins taksonomija“, – teigia „NatWest Markets Plc“ Europos normų strategė Imogen Bachra, pridurdama, kad Europos centrinis bankas taip pat skirs daugiau dėmesio, nes yra įsipareigojęs pirkti žaliąsias obligacijas.
Nors tai gali būti ne tiek Europos, kiek besivystančių rinkų problema (pvz., Švedijos obligacijos vertinamos kaip „tamsiai žalios“), blokas ir pats susiduria su iššūkiais atsijunkyti nuo anglies. Nyderlandų investuotojas „NN Investment Partners“ praėjusį mėnesį pranešė, kad atsisakė žaliųjų obligacijų iš Lenkijos, nurodydamas neaiškią klimato politiką, kurios laikosi labiausiai nuo anglies priklausoma ES valstybė.
Tai tik pabrėžia standartų poreikį pramonėje. Nors praėjusiais metais ES techninių ekspertų grupė savo ataskaitoje rekomendavo, kad bet kokie kriterijai turėtų būti savanoriški, R. Gustardas iš „JPMorgan“ teigia, kad panašūs standartai kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių prekyboje „iš pagrindų pakeitė“ šias rinkas.
„Galiausiai viskas priklausys nuo investuotojų ir emitentų elgesio“, – pažymi R. Gustardas ir priduria, kad jei gairės bus visuotinai priimtos, žaliosios obligacijos gali pradėti augti eksponentiškai.
