aA
Europos santykiai su Kinija iš blogų tampa dar blogesniais. Pekino sprendimas Honkonge įgyvendinti nacionalinio saugumo įstatymus papiktino daugelį Europos Sąjungos gyventojų: jie tai laiko išpuoliu prieš demokratiją. Dabar, kai ES valstybės atsigauna nuo koronaviruso, vyriausybėms kyla dilema, kaip reaguoti toliau, nes ekonomikai grįžtant į vėžes prekyba su Kinija veikiausiai vaidins reikšmingą vaidmenį.
Europa dėl Kinijos pasiekė lūžio tašką: dabar viskas keičiasi
© AP / Scanpix

Greičiausiai Europa laikysis kažkur per vidurį, kol JAV skiria Kinijai visą seriją bausmių už tolesnį kėsinimąsi į Honkongo laisves. ES vyriausiasis užsienio pasiuntinys Josepas Borrellis pareiškė, kad sankcijos nėra „mūsų problemų su Kinija“ sprendimas. Laiške bloko užsienio reikalų ministrams prieš numatytą vaizdo konferenciją Kinijoje jis paragino juos apsvarstyti „mūsų turimus svertus“.

Vis dėlto europiečių pyktis greitai neišsisklaidys, ir yra ženklų, kad Kinijos žingsniai gali turėti dar rimtesnių pasekmių, paspartindami Europos pastangas priimti vieningesnę industrinę politiką ir bendrus sprendimus dėl „Huawei Technologies Co.“ vaidmens diegiant 5G tinklus. Prieš porą savaičių Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pristatytas popandeminis gelbėjimo planas siekia sustiprinti Europą iš vidaus, tačiau jame taip pat numatytos priemonės, kaip susidoroti su išorinėmis grėsmėmis.

Šiuo metu diplomatiniai ryšiai yra susilpnėję, nes Kinija provokuoja Europos vyriausybes agresyviais socialinės žiniasklaidos pranešimais, kuriuose kritikuoja jų veiksmus „Covid-19“ pandemijos akivaizdoje, o kai kurie Europos valdininkai savo ruožtu kritikuoja Pekiną dėl jo ankstyvo reagavimo į protrūkį.

Nors pasirengimas pirmą kartą įvyksiančiam 27 ES valstybių vadovų ir prezidento Xi Jinpingo susitikimui šį rudenį oficialiai tęsiamas ir toliau, Kinijos akademinės bendruomenės ir pramonės atstovai tvirtina abejojantys, ar šis Kinijos ir Europos draugystės metus vainikuojantis renginys apskritai įvyks.

Rezultatas – dar daugiau trinties taškų, kurie gali paskatinti Europos vadovus vertinti Kiniją kaip grėsmę Europai, o ne kaip sąjungininkę prieš D. Trumpo administracijos antiglobalistines tendencijas.

„Viskas keičiasi“, – teigia Jeanas-Maurice’as Ripert’as, iki 2019 m. pabaigos dirbęs Prancūzijos ambasadoriumi Kinijoje. Pandemija paskatino „pabusti ir suvokti Kinijos ekspansionistines ambicijas“, – sako jis. „Koronaviruso krizė ir tai, kas vyksta Honkonge, atveria akis tiems, kurie anksčiau tuo netikėjo.“

Panašiai mąsto ir kai kurie kiti iškilūs politikai. Norbertas Roettgenas, Bundestago užsienio reikalų komiteto pirmininkas ir galimas A. Merkel įpėdinis, teigia, kad Europos kredibilumas priklauso nuo jos vieningo atsako Kinijai.

Vokietijos pozicija formuojant Europos reakciją bus esminė, kadangi ji yra didžiausia ES ekonomika ir nuo liepos 1 d. pradeda pirmininkauti blokui. ES santykiai su Kinija turėjo būti svarbiausias Vokietijos pirmininkavimo klausimas, tačiau pandemija perstumdė prioritetus.

Anot vieno Vokietijos vyriausybės valdininko, žinančio apie kanceliarijos mąstymą, Kinijos išpuolis prieš Honkongą visus užklupo netikėtai. Tai dar labiau užaštrino dilemą, kurioje atsidūrė Vokietija. A. Merkel nenori antrinti Donaldui Trumpui, kuris dažnai įvardija „Covid-19“ kaip „kinišką virusą“, tačiau ji supranta, kad saugumo situacija Honkonge gali sparčiai pablogėti. Niekas nenori naujo Šaltojo karo, pažymėjo valdininkas, pageidavęs likti neįvardintu.

„Kinija nėra tiesiog mūsų partnerė ir konkurentė – tai yra šalis, kuri, kalbant apie teisę, laisvę, demokratiją ir žmogaus teises, laikosi visiškai kitų vertybių negu mes“, – trečiadienį savo kalboje pabrėžė A. Merkel. Nors kanclerė paminėjo Honkongo „vienos šalies, dviejų sistemų“ principą, ji pažymėjo, kad net tokie fundamentalūs nesutarimai neturėtų užkirsti kelio dialogui ir bendradarbiavimui.

A. Merkel balansavimas ant įtemptos virvės irgi sulaukia kritikos. Vyresnysis socialdemokratų partijos koalicijos įstatymų leidėjas Nilsas Schmidas apkaltino kanclerę besilaikant atgyvenusios Kinijos, kaip ekonominės partnerės, idėjos ir nepakankamu Pekino keliamų „sisteminių iššūkių“ įvertinimu. A. Merkel atsispyrė visuotiniam sutarimui neleisti „Huawei“ diegti 5G tinklų – šį žingsnį, be kitų, palaikė ir N. Roettgenas.

„Šizofreniška“

Europa turėtų turėti svertų prieš Kiniją, atsižvelgiant į Pekino poreikį rasti sąjungininkų gilėjant konfliktui su JAV. Iš tiesų blokas yra pasiskirstęs: iš vienos pusės stovi Italija ir Vengrija, entuziastingos Xi Jinpingo „Vienos juostos, vieno kelio“ investicijų ir infrastruktūros programos rėmėjos, iš kitos pusės – Prancūzija, Vokietija ir kitos šalys, kurių santykiai su Pekinu atsargesni.

Vienas ES diplomatas, kuris prašė likti neįvardintas, bloko požiūrį į Kiniją apibūdino kaip „šizofrenišką“, teigdamas, kad Europa negali apsispręsti, ar Kinija yra jos strateginė partnerė, ar agresyvi konkurentė.

Vis dėlto savo bendrame plane A. Merkel ir E. Macronas siekia sustiprinti Europos industrinę gynybą ir sumažinti priklausomybę nuo Kinijos. Nuorodos į Europos čempionus (E. Macronas minėjo „technologinį suverenitetą“), strateginę sveikatos priežiūros pramonę visame bloke ir perėjimą prie ekologiškesnio bei skaitmenizuoto gyvenimo būdo leidžia suprasti, kad kalba eina apie kur kas daugiau, nei 500 milijardų eurų gelbėjimo fondą, teigia Erikas Nielsenas, „UniCredit“ vyriausiasis ekonomistas.

Berlyne įsikūrusios Europos užsienio reikalų tarybos Azijos programos direktorei Jankai Oertel A. Merkel ir E. Macrono pasiūlymas, kuriam vis dar reikalingas kitų bloko narių pritarimas, „kalbėjo grynai apie Kiniją, nors Kinijos nė neminėjo“.

Pakartotinis strateginis įvertinimas

„Būtent apie tai ir reikia kalbėti – pakartotinį strateginį Europos santykių su Kinija įvertinimą ir iššūkius, kuriuos Kinija Europos ekonomikai kelia ne globaliai, bet pakankamai tiesiogiai“, – pabrėžė ji.

Paryžiuje oficialiai akcentuojamas Europos ir Kinijos santykių „subalansavimas“ siekiant sklandesnio abipusio patekimo į rinką ir bendros kovos su klimato kaita. Prancūzijos užsienio reikalų ministerijai pateikti klausimai apie Kinijos kišimąsi į Honkongo reikalus sulaukė drungno ES pareiškimo, kuriame blokas teigė, kad teritorijos autonomijos išsaugojimui teikia „didžiulę reikšmę“, tačiau iš esmės Kinijos nekritikavo.

Vis dėlto net ir tokios deklaracijos yra svarbios, kadangi vis dar bandoma suformuoti bendrą Europos poziciją, sakė Prancūzijos diplomatas J.-M. Ripert’as. „Situacija gali bet kada sprogti, todėl nenuostabu, kad Europa duoda sau laiko, – pažymėjo jis. – Kovingi pasisakymai neturi prasmės.“

Kinijos pareigūnai stengėsi sumenkinti potencialų nacionalinio saugumo įstatymų įgyvendinimo Honkonge poveikį, sakydami, kad tai paveiks tik nedidelį skaičių žmonių, praėjusiais metais padėjusių surengti smurtinius protestus. Atvirame laiške miesto gyventojams Honkongo vadovė Carrie Lam pabrėžė, kad „didžioji dauguma piliečių“ ir toliau galės naudotis kalbos, spaudos ir susirinkimų laisvėmis pagal įstatymus, kuriuos šiuo metu rengia Nacionalinis liaudies kongresas – Kinijos įstatymų leidėjas.

5G tinklai

„ES ką nors pasakys dėl politinių priežasčių, bet jai iš tiesų labiau rūpi nuosmukis, – teigia buvęs Kinijos ambasados Briuselyje diplomatas Wangas Yiwei. – Jie visada kalba apie įstatymų paisymą, bet iš tiesų čia ir yra įstatymų paisymas. Kadangi Honkongas yra Kinijos dalis, jo ateitį nuspręs Nacionalinis liaudies kongresas. ES turėtų palaikyti šį sprendimą, tačiau kai kurie lobistai gali jam ir nepritarti.“

Xi Jinpingas galėjo neteisingai įvertinti galimas sankcijas už išpuolį prieš Honkongo demokratiją, teigia Vokietijos įstatymų leidėjas Reinhardas Buetikoferis, pirmininkaujantis ES Parlamento delegacijai santykių su Kinija reikalams.

Jei Pekinas nuspręs ir toliau tęsti savo veiksmus Honkonge, niekas neturės svertų jo sustabdyti, taigi žinia privalo būti tokia, kad „tai turės pasekmių“, pabrėžė jis interviu „Bloomberg“ televizijai. „Ir manyčiau, kad kai kurie Europoje ginčų sulaukę klausimai, pavyzdžiui, tai, ar mes leisime „Huawei“ diegti 5G tinklus, gali atrodyti visai kitaip, atsižvelgiant į pastaruosius Kinijos veiksmus.“

Jungtinė Karalystė pasiūlė suformuoti 10 demokratinių šalių aljansą, kuris sumažintų priklausomybę nuo Kinijos kuriant lemiamos svarbos 5G belaidę technologiją, pranešė „The Times of London“. Jungtinės Karalystės vyriausybė kreipėsi į Vašingtoną, ragindama sukurti tautų klubą, į kurį įeitų G-7 ir Australija, Pietų Korėja bei Indija, pranešė „The Times“, tik nenurodė, iš kur gavo tokios informacijos.

Tuo tarpu Jungtinė Karalystė paskelbė naują „Huawei“ vaidmens jos tinkluose apžvalgą – po to, kai JAV nusprendė nebeprileisti šios kinų kompanijos prie amerikietiškų technologijų. Tokie veiksmai turės įtakos Vokietijos sprendimams, pabrėžė J. Oertel iš ECFR.

Berlyne vis dar rengiami įstatymai dėl 5G tinklų, kaip IT saugumo įstatymo dalis, o artimiausiomis savaitėmis, prieš vasaros atostogas, yra numatomos derybos dėl „Huawei“ dalyvavimo tinklų diegime. Anot vieno informuoto Vokietijos įstatymų leidėjo, diskusijos dėl Kinijos šiuo metu yra paaštrėjusios.

Sekmadienį, kai užsienio reikalų ministras Wangas Yi perspėjo JAV nepradėti „naujo Šaltojo karo“ su Kinija, ministerija paskelbė keletą tviterio pranešimų anglų kalba, raginančių solidarizuotis su Europa. Pandemija reikalauja, kad abi pusės „pakiltų virš ideologinių skirtumų“, o Kinija ir ES turėtų būti „strateginės partnerės“.

Vokietijos verslo Azijos ir Ramiojo vandenyno komiteto generaliniam direktoriui Friedolinui Strackui atrodo, kad dialogas yra būtinas, o „atsiskyrimas“ nuo Kinijos nėra išeitis. Tačiau jis taip pat palaiko stipresnę, labiau suvienytą Europą, kuri pajėgtų geriau kovoti su tokiomis problemomis, kaip valstybinių kompanijų sukeltas konkurencijos iškraipymas.

F. Stracko komitetas praėjusiais metais padėjo sukurti įtakingą dokumentą, pasirašytą Vokietijos BDI pramonės lobistų, kuris sukėlė atgarsį visoje Europoje ir Pekine, reikalaudamas blaivesnės pozicijos Kinijos atžvilgiu.

Po dviejų mėnesių ES pavadino Kiniją sistemine konkurente. Dabar F. Strackas mato galimybę Europai tapti „stipria vidurine partnere“, kuri dalijasi vertybėmis su JAV, tačiau bendradarbiauja su Kinija dėl daugiašalių sprendimų. „ES kaip stipresnės pasaulinės žaidėjos pozicionavimas turi didžiulį potencialą“, – pažymi jis.

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(47 žmonės įvertino)
3.8511

Top naujienos

Koronaviruso baimė: vaistinėse medicininių kaukių paklausa padidėjo trigubai (86)

Koronaviruso židiniams vis primenant apie save pasirodė ir valdžios įspėjimų: gali būti, kad...

Reitingų viršūnėje įsitvirtinusiems – niūrios prognozės: po rinkimų svarbiausi bus visai ne jie (159)

Tiek reitingų viršūnėje esantys „ valstiečiai “, tiek konservatoriai po Seimo rinkimų...

Rusų tyrėjai deda tašką mįslingoje ir daugybės sąmokslo teorijų apipintoje Diatlovo perėjos byloje (83)

Rusijos regioninės apygardos prokuroras paskelbė, kad paslaptingos grupės slidininkų žūties...

Po Karbauskio „valstiečių“ sprendimo jaučiasi kaip gavęs šlapiu skuduru per veidą (173)

Penktadienį, liepos 10 d., Vilniuje daugiau kaip tris valandas posėdžiavusi Lietuvos valstiečių...

Štai kokie patiekalai Dzūkijos kurortuose kainuoja vos 2 eurus: pridedi dar eurą ir pasijunti kaip ponas (4)

Jei prieš dešimtmetį Andrius Užkalnis, keliaudamas po Dzūkiją, skundėsi skaitytojams neradęs...

Aistė Simėnaitė

TESTAS: kuris balvono tipas esi tu? (1)

Pandemijai praretinus oro uostų tvarkaraščius nemaža dalis Lietuvos turizmo sodybų, viešbučių...

Inga Valinskienė atvirai apie močiutės statusą, avantiūrą su Tapinu ir moterišką paslaptį, kurios neįmena net vyras Arūnas (8)

Ingą Valinskienę galima pavadinti viena žinomiausių Lietuvos moterų. Puiki dainininkė,...

Kuo skiriasi pirmasis ir antrasis nėštumai: ginekologas pasakė, ar tikrai antras gimdymas bus lengvesnis (2)

Pirmas nėštumas ir gimdymas moteriai yra ypatingas: ji turi daug teorinių žinių, bet jokios...

Sektoriuje penkiskart „netilpęs“ Gudžius turi pasiūlymą: investuos porą tūkstančių – bus ir rekordų

Vangų sezoną Andrius Gudžius toliau bando paįvairinti startuodamas Lietuvoje – pirmadienį...

Miško gėrybės – jau ant prekystalių: pirmosios kainos gali išgąsdinti (45)

Sakoma, bijai vilko, neik į mišką. Tačiau šiais laikais labiau nei pilkiai gąsdina erkės. Tad...

|Maža didelių žinių kaina