ES rytinis sparnas pasiduoda sąstingiui

Europos Sąjungos rytinės narės pasiduoda lėtėjančiai pasaulio ekonomikai.

Regionas, patekęs į dėmesio centrą dėl komunizmo žlugimo metinių ir spartaus vystymosi per pastaruosius tris dešimtmečius, laikėsi sėkmingai net tada, kai pagrindinės eksporto šalys, įskaitant Vokietiją, kovojo su nuosmukiu. Tačiau ekonominis silpimas pamažu užkrėtė ir jį.

Trečiojo ketvirčio augimas Rumunijoje, Čekijoje ir Slovakijoje buvo švelnesnis nei prognozavo analitikai, nors Vengrijos plėtra ūgtelėjo iki 5 proc.

Šio mėnesio Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ataskaitoje minima švelnesnė pasaulio ekonomikos perspektyva, prekybos įtampa tarp JAV ir Kinijos bei pasaulio automobilių gamybos nuosmukis – priežastys, dėl kurių Rytų Europos šalys turės sumažinti tempą.

Regiono „reikšmingiausi prekybos partneriai susiduria su vėstančiomis ekonomikos tendencijomis, kurios gali persiduoti ir mūsų ekonomikoms“, pabrėžė Kroatijoje įsikūrusio mažmeninės prekybos, maisto gamybos ir žemės ūkio konglomerato „Fortenova Grupa d.d.“ generalinis direktorius Fabris Perusko.

Kol kas mažėjančią paklausą užsienyje padėjo kompensuoti vartotojai. Pravertė ir priešrinkiminės išlaidos Lenkijoje, ir mokesčių sumažinimas bei minimalaus darbo užmokesčio pakėlimas Rumunijoje. Centriniai regiono bankai labiau rūpinosi kilusios infliacijos suvaldymu, nei imitavo didžiųjų pasaulio ekonomikų veiksmus.

Tačiau tai keičiasi. Palūkanų normos beveik visame regione sustabdytos, o Lenkija labiau linkusi jas mažinti, nei kelti. Tuo tarpu darbo jėgos trūkumas pablogėjo – dėl to padidėjo darbo užmokestis, tačiau plėtra ilgainiui gali sumažėti.

Remdamasi prastėjančiomis ekonominėmis sąlygomis visame pasaulyje Vokietijos „Robert Bosch Stiftung GmbH“ neseniai atidėjo skalbimo mašinų gamyklos vakarų Rumunijoje statybą.

Kompanija, kuri 2018 metais šalyje investavo 120 milijonų eurų, elektroniniame laiške paaiškino, kad „mano, jog gali patenkinti dabartinę paklausą turimais gamybos pajėgumais ir nemato poreikio naujiems gamybos pajėgumams Europoje“.

Pačioje Rumunijoje „Bosch“ šiais metais tikisi nuosaikaus augimo visuose veiklos sektoriuose.

Optimistai laukia tikėtinų prekybos paliaubų tarp Vašingtono ir Pekino ir atkreipia dėmesį į tai, kad Vokietija recesijos išvengė. Jie sako, kad paskutiniai Rytų Europos bendrojo vidaus produkto rodikliai – nors ir lėtesni – vis dėlto yra solidūs.

Tačiau apdirbamoji pramonė tebėra apmirusi tiek Čekijoje, tiek Lenkijoje, kur praėjusį mėnesį indeksas pasiekė žemiausią lygį per trejus metus. Londone įsikūrusi „Capital Economics“ perspėja, kad ekonomikos „augimas kitąmet sulėtės staigiau, nei dauguma tikisi“.

Čekijos Respublikoje vidaus paklausa išlieka „labai stipri“, tačiau, pasak „Moneta Money Bank AS“ generalinio direktoriaus Tomo Spurny, eksporto gamyba veikiausiai šiek tiek sumažėjo.

„Mūsų požiūris į ekonomiką labai atsargus, – praėjusią savaitę teigė T. Spurny. – Sakyčiau, stiklinė pustuštė.“