aA
Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai gali sulaukti Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano prašymo skirti pinigų. R. T. Erdogano kreipimasis tikėtinas per vieną iš susitikimų, įvyksiančių šią savaitę nusimatančio šventinio renginio, skirto 70-osioms Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos metinėms paminėti, metu.
Recepas Tayyipas Erdoganas
© AP / Scanpix

Remiantis ketvirtadienį (lapkričio 28 d.) Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kanceliarijos išplatintu pranešimu, keturių šalių lyderių susitikimas įvyks gruodžio 3 d. Jungtinėje Karalystėje. Temų diskusijoms, esą, tikrai netrūks, o vienas iš klausimų neabejotinai turėtų būti susijęs su pinigais, kurių R. T. Erdoganui būtiniausiai reikia dėl vis daugiau lėšų pareikalaujančios Sirijos politikos.

Nesutarimus tarp NATO sąjungininkių ir Turkijos, kaip rašoma naujienų agentūros „Bloomberg“ portale skelbiamoje publikacijoje, lėmė pastarosios neseniai įvykdyti kariniai išpuoliai Sirijos šiaurės rytuose, taip pat rusiško raketų komplekso S-400 įsigijimas. Kilo gana arši diskusija, kaip Aljansas turėtų vertinti kurdų kovotojus, kartu su Vakarais stojusius prieš „Islamo valstybę“, bet Turkijos laikomus teroristais.

Per paskutinį, ketvirtadienį įvykusį apsikeitimą priešiškais pareiškimais E. Macronas nurodė, kad Turkija negali tikėtis, jog sąjungininkės pritars savarankiškai pradėtai karinei kampanijai, o Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu į tai reaguodamas atkirto, kad Prancūzija, palaikydama Kurdų liaudies apsaugos dalinius (YPG), mėgina sukurti Sirijoje teroro valstybę.

Kad ir koks sudėtingas galėtų būti nusimatantis susitikimas su Turkija, visų pusių atstovai teigia, kad jis reikalingas: juk R. T. Erdoganas ir jo kolegos iš Europos, kaip bebūtų, išlieka tampriai tarpusavyje susiję.

Turkijos lyderis nori statyti naujus miestus 32 kilometrų pločio buferinėje zonoje, jo pajėgų nurėžtoje Sirijoje nuo tada, kai spalio mėnesį kirto sieną. Deja, stinga pinigų. Namuose, kurių statyba atsieitų 27 mlrd. dolerių (24,5 mlrd. eurų), galėtų būti apgyvendintas maždaug milijonas iš 3,6 mln. užregistruotų pabėgėlių iš Sirijos, šiuo metu gyvenančių Turkijoje.

Su buferine zona siejami planai jau keletą savaičių aptarinėjami su europiečiais darbinio lygmens diskusijose. Bet, remiantis dviejų dalyko esmę išmanančių asmenų žodžiais, vis dėlto mažai tikėtina, kad R. T. Erdoganas, susitikęs su vadinamuoju ES trejetu, paprašys finansuoti statybas. Užuot tai daręs, pasak jų, Turkijos lyderis tarsis dėl galimybės išplėtoti dabartinį su Sirijos reikalais susijusį Europos Sąjungos pagalbos paketą.

Turkijos pajėgos Sirijos pasienyje
Turkijos pajėgos Sirijos pasienyje
© AFP / Scanpix

Vadovaujama Vokietijos, ES įsipareigojo nuo 2016 metų skirti 6 mlrd. dolerių (5,45 mlrd. eurų) dydžio paramą, kuria pasinaudodama Turkija galėtų pasilengvinti šaliai tenkančią Sirijos pabėgėlių naštą. Už tai atsilygindamas, R. T. Erdoganas užtvenkė į ES plūstantį prieglobsčio prašytojų srautą.
Finansuoti buferinėje zonoje R. T. Erdogano norimus realizuoti planus ar netgi jiems pritarti būtų politiškai nepalanku tiek E. Macronui, tiek Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ir Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui: visi trys pasisakė prieš karinę R. T. Erdogano operaciją Sirijoje.

Tenka baimintis, kad Ankara ims vykdyti perkėlimo politiką su tikslu pakeisti šiaurinių Sirijos regionų demografiją, nors pati žada taip nesielgti. Vyraujanti etninė bendruomenė toje teritorijoje – kurdai. Daugelis iš jų pabėgo prieš atvykstant Turkijos kariams ir Sirijos arabų kovotojams. Arabų etninės grupės atstovai ir prie nieko neprisišlieję kurdai teigia ir anksčiau buvę nuvaryti nuo žemės Kurdų YPG.

Remiantis Turkijos pareigūnų teigimu, 350 tūkst. šalyje gyvenančių pabėgėlių iš Sirijos priklauso kurdams arba kitoms mažumoms, o likusiąją dalį sudaro arabai sunitai.

„Prezidentas, kanclerė ir Borisas Johnsonas nori kad įvyktų susitikimas su ES trejetu, dėl kurio tarėsi Turkija, – duodamas interviu sakė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Dominicas Raabas. – Visada aiškiai davėme suprasti, kad neketiname paremti jokio pabėgėlių sugrąžinimo, kurio neįmanoma suorganizuoti be prievartos, be to, niekada nepritarsime bet kokiems bandymams pakeisti demografinę šiaurės Sirijos situaciją.“

Kad ir kaip būtų, atvirai atmesdami R. T. Erdogano prašymą suteikti lėšų, europiečiai sukeltų tam tikrą riziką. Negalima pamiršti, kad R. T. Erdoganas yra grasinęs leisti pabėgėliams patekti į ES, o tai, tikėtina, sukeltų dar vieną populistinių ir prieš imigrantus nukreiptų pasisakymų bangą, pirmąkart galingai siūbtelėjusią 2015-aisiais, kai daugiau nei milijonas pabėgėlių atvyko į ES, daugiausia – Vokietiją.

Turkijoje kol kas yra ir keli šimtai nuo Europos atkirstų „Islamo valstybės“ kovotojų su šeimomis (jų skaičius gali augti). Pasak su Turkijos planais susipažinusių asmenų, per kitą savaitę įvyksiančią diskusiją bus ieškoma būdo, kaip sugrąžinti džihadistus, kurių grupė plečiasi. Kaip nurodė Turkijos pareigūnai, ateinančiomis dienomis į Prancūziją planuojama išsiųsti 11 asmenų, kurie, kaip įtariama, priklausė minėtai organizacijai.

Apskritai kalbant, Vakarų NATO narės yra tiek pat suinteresuotos priversti Turkiją paklusti savoms strategijoms, kiek Turkija – išlaikyti saugumo garantijas, kurias pati teikia.

E. Macrono kanceliarijoje dirbantis pareigūnas prieš susitikimą surengtoje spaudos konferencijoje užsiminė, kad ES trejeto ir R. T. Erdogano susitikime bus stengiamasi suteikti aiškumo su Turkija siejantiems reikalams. Į klausimą, kokios galėtų būti planuojamos diskusijos temos, A. Merkel kanceliarija kol kas neatsakė.

NATO disfunkcija


Turkijos įvykdytą operaciją Sirijoje E. Macronas pavadino vienu iš NATO disfunkcijos pavyzdžių. Prancūzijos vadovo pasakė manąs, kad Aljanso smegenys – mirusios, ir uždavė klausimą, ar Europos šalys norės padėti Turkijai, jei ši būtų atakuojama, siekiant atkeršyti už išpuolius Sirijoje.
Turkijos užsienio reikalų ministras M. Cavusoglu ketvirtadienį paprieštaravo pareiškimui, kad jo šalis stengiasi sutrukdyti NATO vykdomoms atgrasomojo poveikio operacijoms Rytų Europoje ir taip, esą, darys tol, kol Aljansas viešai nepripažins, kad Turkijos požiūris į Kurdų YPG, kaip į grėsmę, yra teisingas. Pasak M. Cavusoglu, Turkija neprieštarauja NATO vykdomai dislokacijai Baltijos šalyse, tačiau Aljansas turėtų būti atidesnis ir Turkijos poreikiams.

Emmanuelis Macronas
Emmanuelis Macronas
© Sipa / Scanpix

E. T. Erdogano planas apgyvendinti buferinę zoną tebėra kebli tema tiek Europai, tie visam NATO. Lapkričio 14 d. surengtoje spaudos konferencijoje JAV specialusis atstovas Sirijai Jamesas Jeffrey pasakė ne kartą perspėjęs apie iškilusią etninio valymo zonoje riziką.

„Štai ką turkai mums pateikė: bet koks žmonių judėjimas į Sirijos šiaurės rytus bus žmonių sugrįžimas iš tos teritorijos, ir tai vyks susitarus su UNHCR ir pagal UNHCR taisykles, paremtas saugumo, pagarbos ir savanoriškumo principais“, – pasakė J. Jeffrey, užsimindamas apie Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą.

Šią savaitę Turkijos lyderis pasakė ketinąs pasiūlyti surengti platesnio masto paramos teikėjų ir įsipareigojimų telkimo konferenciją dėl Sirijos atstatymo. Kaip tik tokį pasiūlymą, remiantis Turkijos naujienų kanalais perduodamais pranešimais, R. T. Edoganas planuoja pateikti NATO viršūnių susitikime. Jis taip pat paminėjo, kad su šia idėja jau supažindino Katarą ir JAV bei Rusijos prezidentus.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
2.2727

Top naujienos

Siauruko tragedija: direktorius skolas atidavinėja iš savo lėšų, žmonės Kalėdas pasitiks be algų (129)

Kalėdoms daugybę kelionių ir ekskursijų suplanavę Aukštaitijos siaurojo geležinkelio...

Kišenė, kuri gali būti atverta skurstantiems, tačiau savivaldybės ją akylai saugo (18)

Skurdo riziką Lietuvoje patiria kas penktas gyventojas. Su skurdo rizika susiduria beveik pusė...

Jautri gydytojos išpažintis: turėjau pažadinti jį iš komos ir pažiūrėti, kokio dydžio insultą jam padariau (262)

Gydytoja Lina Griauslytė prieš kurį laiką kalbėjusi Seime surengtoje konferencijoje papasakojo...

Keisis verslo liudijimų tvarka: pokyčiai paveiks tūkstančius Lietuvoje (197)

Nuo kitų metų keičiasi verslo liudijimų tvarka: pagal juos nebebus galima teikti kai kurių...

Žolininkė atskleidė, kaip sustiprinti arbatos poveikį: reikia ne gerti, o gurkšnoti

Šeštadienį ALFAS LIVE laidoje kvepės arbata. Ją – kvapnią ir nepaprastai gražią (!) – virs...

Andrius Užkalnis

Kaip ištverti gyvenimą. 12 dalis. Kaip taisyklingai svajoti

Aš esu Andrius Užkalnis , ir čia, DELFI Plius , rašau jums apie tai, kaip elgtis, kad gyvenimas...

15 patarimų, kaip greitai ir saugiai numesti svorio: jais vadovautis galima nedelsiant (21)

„Atsikratyk 2,5 kg per savaitę!“ Šį šūkį galima pamatyti visur. Žinoma, įmanoma per...

Rusų pora pasikvietė į savo butą ir parodė, kaip gyvena vidutinė šeima Sankt Peterburge (919)

„Aš nesu nacionalistas. Rusai su lietuviais turi draugauti“, – žurnalistui Orijui Gasanovui...

„VW Golf“ skrydis Vilniuje: kliudė atitvarą, išlėkė į priešpriešinio eismo juostą ir apsivertęs čiuožė (16)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniuje, Drujos gatvėje, neblaivus vairuotojas sukėlė...