Anglies dioksido pašalinimo konkursą administruos ne pelno organizacija „Xprize Foundation“, kuri ir praeityje rengė panašius konkursus, norėdama paskatinti technologijų plėtrą ir patobulinti keliones į kosmosą, maistą ir sveikatos apsaugą. Naują, kol kas didžiausią tokio pobūdžio prizą, finansuos „Musk Foundation“, ne pelno organizacija, kurią įkūrė „Tesla Inc.“ ir „Space Exploration Technologies Corp.“ vyriausiasis vadovas.
„Kalbu ne apie neutralumą, bet apie neigiamas emisijas, – pabrėžė E. Muskas. – Tai nėra tik teorinis konkursas... Kad ir kiek tai kainuotų. Esminis dalykas – laikas.“
Išsami informacija apie 100 milijonų dolerių premiją novatoriams, kurie padės išvystyti anglies dioksido pašalinimo (CDR) technologijas, buvo paviešinta pirmadienį. E. Muskas savo idėją pirmą kartą paskelbė sausio 21 d. tviteryje. Dalyviai bus pradėti registruoti Žemės dieną, švenčiamą balandžio 22 d. Tą pačią dieną 2025-aisiais bus paskelbti trys laimėtojai, kurie gaus tris atskirus prizus – 50, 20 ir 10 milijonų dolerių.
Tradicinis anglies dioksido surinkimas yra sutelktas į CO₂ pašalinimą iš jėgainių ir gamyklų emisijų ir šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų palaidojimą giliai po žeme, kad būtų neutralizuotas jų indėlis į visuotinį atšilimą. Šiandien ši technologija surenka apie 0,1 proc. visų pasaulio išmetamųjų teršalų, o ją dažniausiai naudoja naftos gamintojai ir sunkioji pramonė, kad pasiektų anglies dvideginio neutralumą ribotame įrenginių skaičiuje. Tačiau visuotinis išmetamųjų teršalų mažinimas buvo atidėliojamas taip ilgai, kad dabar klimato mokslininkai yra įsitikinę, jog reikia naujesnių technologijų, kurios pašalintų CO₂ iš oro. Būtent tai E. Muskas vadina „neigiamomis emisijomis“.
Mokslininkai pabrėžia, kad pasaulis pirmiausia turėtų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Bet jei klimato kaita bus apribota iki 1,5°C virš ikipramoninio lygio, kaip siūloma Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos specialioje ataskaitoje, paskelbtoje 2018 m., pasauliui gali tekti surinkti iš oro ir palaidoti net 20 milijardų metrinių tonų anglies dioksido. Tai būtų pusė dabartinių pasaulinių CO₂ emisijų. Taigi 1,5°C riba – ambicingesnis tikslas pagal Paryžiaus susitarimą, kurį visos pasaulio šalys pasirašė prieš penkerius metus.
Komandos, dalyvaujančios „Xprize“ varžybose ir siekiančios laimėti dalį E. Musko 100 milijonų dolerių prizo, turės pademonstruoti metodą, kaip kuo pigiau surinkti 1 toną CO₂ per dieną, tuo pačiu įrodant teisėjams, kad technologiją galima išplėsti, padidinant mastą ir pašalinant 1 milijardą tonų per metus.
„Xprize“ komanda turi puikių technologijų ekspertų ir sėkmingą panašių prizų istoriją, – teigė Noah Deichas, ne pelno organizacijos „Carbon180“, kuri rūpinasi anglies dvideginio pašalinimu, prezidentas. – Jei yra būdas pritraukti verslininkų, kurie kitu atveju galbūt mėgintų spręsti problemas, ne tokias aktualias civilizacijos išlikimui, „Xprize“ šiam iššūkiui tinka tobulai.“
Pasak konkurso rengėjų, anglies dvideginio pašalinimo varžybose greičiausiai figūruos keturi skirtingi keliai – oras, žemė, vandenynai ir uolos, kuriais būtų galima technologiškai įgyvendinti CDR. Kai kuriuos iš šių būdų jau nagrinėja startuoliai. Yra mažiausiai trys kompanijos, turinčios į oro valymo įrenginius panašias mašinas, kurios filtruoja ir sulaiko CO₂: Kanados „Carbon Engineering“, Šveicarijos „Climeworks“ ir JAV „Global Thermostat“. Šie trys startuoliai yra pastatę bandomąsias gamyklas, kurios kasmet gali surinkti geriausiu atveju tūkstančius tonų CO₂.
Prizas galėtų paskatinti startuolius ieškoti kitų perspektyvių kelių. Tarkim, vandenynai natūraliai ištirpdo didžiąją dalį CO₂, kurį išskiria žmogaus veikla, ir mokslininkai jau pradėjo vystyti idėjas, kaip sulaikyti vandenyje ištirpusias dujas. Taip pat būtų galima panaudoti dirbamoje žemėje susmulkintus mineralus – tai pagreitina natūralų CO₂ surinkimo procesą, kuris kitaip vyktų labai lėtai.
„Tai nėra du ar trys sprendimai ir sauja kompanijų, tai greičiausiai bus keletas sprendimų ir dešimtys ar šimtai skirtingų įmonių, – sakė Marciusas Extavouras, „Xprize“ aplinkosaugos vykdomasis direktorius. – Mums reikia, kad anglies dvideginio šalinimu užsiimtų ištisa pramonė.“
Jei pasaulis anglies dioksido šalinimą pradės vertinti rimtai, 2020 m. paskelbtame tyrime svarstoma, kad ši besiformuojanti pramonė dydžiu galėtų konkuruoti su šiuolaikine iškastinio kuro gamyba. Metinės pajamos iš anglies dvideginio pašalinimo iki 2050 m. galėtų siekti net 1,4 trilijono dolerių – maždaug tiek pat, kiek šiandien uždirba naftos ir dujų sektorius.
Paprasčiausias CDR sprendimas būtų pasodinti daugiau medžių, tačiau toks požiūris taip pat kelia įvairių problemų. Nustatyta, kad anglies dvideginio emisijų kompensavimo pramonė, kuri pasinaudojo šia idėja, negali užtikrinti patikimo ilgalaikio CO₂ pašalinimo. Bet kokie gamta paremti sprendimai, dalyvausiantys konkurse dėl E. Musko prizų, turės pademonstruoti, kad anglies dvideginį bus įmanoma sulaikyti šimtą metų ar ilgiau, teigia M. Extavouras.
Idėja dalyti prizus už technologinius pasiekimus siekia mažiausiai 300 metų, kai Jungtinės Karalystės vyriausybė pasiūlė apdovanojimą tam, kuris pasiūlys naują praktišką metodą, kaip nustatyti tikslią laivų ilgumą jūroje. Kai kurios narsios sielos į šį sumanymą investavo kur kas daugiau pinigų nei siūlomas atlygis, paversdamos prizą ne tiek grynųjų kapšeliu, kiek keliu į šlovę ir populiarumą.
Greičiausiai ta pačia strategija grindžiama ir šiuolaikinė versija, ypač atsižvelgiant į anglies dvideginio surinkimo masto didinimo kaštus. Pavyzdžiui, „Carbon Engineering Ltd.“ siekia išplėsti savo sugalvotą tiesioginio surinkimo technologiją kartu su „Occidental Petroleum Corp“. Pirmoji didelio masto gamykla kasmet surinks apie 1 milijoną tonų CO₂, tačiau ją pastatyti kainuos šimtus milijonų dolerių, o dar tiek pat pareikalaus kasmetinė operacijų priežiūra.
„Xprize“ šiuo metu yra paskutiniame etape atskiro konkurso, kuriuo siekiama išplėtoti įprastą anglies dvideginio surinkimo technologiją ir rasti būdų, kaip panaudoti surinktą CO₂ gaminti naudingiems produktams, tokiems kaip sintetinis kuras arba pažangios medžiagos, pavyzdžiui, anglies pluoštas. Iš viso konkurse dalyvavo 48 komandos, o devynios išėjo į paskutinį etapą. Vėliau šiais metais bus padalinti du prizai, kurių kiekvienas vertas 10 milijonų dolerių.
„Iki šiol buvo labai sunku pritraukti kapitalą anglies dvideginio surinkimui, – prisipažino M. Extavouras. – Kai pradėjome prieš penkerius metus, investuotojų klausimai buvo tokie: ar tai realu? Ar tai iš tikrųjų veikia? Šie anglies dvideginio valdymo sprendimai anuomet dar nebuvo įtraukiami į klimato intervencijos dialogą.“
Iki šiol didžiosios naftos kompanijos, turinčios patirties, kaip dideliu mastu tvarkyti dujas, nenorėjo aktyviai investuoti į brangias technologijas, o anglies dvideginio kainos buvo per mažos, kad tai būtų pelninga. Situacija pradeda keistis, nes investuotojai reikalauja, kad kompanijos pagerintų savo aplinkosaugos reputaciją. Sausio mėnesį „Exxon Mobil Corp.“ pažadėjo per ateinančius penkerius metus skirti 3 milijardus dolerių anglies dioksido surinkimui.
Nors pinigus prizams teiks E. Musko filantropinis fondas, jam ir pačiam bus naudinga, jei anglies dvideginio pašalinimo technologijos taps pigesnės. „SpaceX“ raketinis kuras šiuo metu gaminamas anglies pagrindu, ir kompanija jau kreipėsi dėl licencijų gręžti gamtines dujas netoli raketų paleidimo aikštelės Teksase. E. Muskas, kuris kritikuojamas dėl „SpaceX“ anglies dvideginio pėdsako, ateitį įsivaizduoja su neutraliu raketiniu kuru.
„Ilgainiui raketų skrydžiai apsieis be anglies dvideginio“, – dar 2019 m. rašė „SpaceX“ vadovas. Jis taip pat teigė, kad norėtų vieną dieną “pasitelkdamas saulės energiją ištraukti iš atmosferos CO₂, sujungti jį su vandeniu ir gaminti kurą bei deguonį“ savo raketoms. Vis dėlto tai būtų ekonomiška tik tuo atveju, jei ženkliai sumažėtų anglies dvideginio pašalinimo technologijų kaštai.
