aA
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto – atsargus žmogus. Toks jis tiesiog privalo būti: jo šalis turi 1335 km pasienį su viena iš didžiausių pasaulio „plėšrūnių“, Rusija. Ir priešingai nei kitos nedidelės valstybės prie Baltijos jūros, Suomija nėra NATO – aljanso, galinčio atremti Rusijos grėsmę, - narė.
Suomijos kariai pratybose
© AFP / Scanpix

Šią savaitę duodamas interviu prezidento rezidencijoje Helsinkyje, S. Niinisto mostelėjo į specialias užuolaidas ant langų, neleidžiančias jutikliams įrašinėti jo pokalbius. „Ir sienos turi ausis“, - pajuokavo jis.

Kad ir kaip būtų, man nebuvo leista įsinešti į pokalbį savo nešiojamąjį kompiuterį.

Tad nieko keista, kad kai paklausiau S. Niinisto apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jis buvo nekalbus. Vengdamas tiesaus atsakymo, jis pasitelkė „senąją suomių išmintį“. „Kazokas griebia viską, kas palaida, – pasakė jis. – Būtina labai aiškiai išdėstyti savo mintį ir neleisti, kad situacija taptų palaida bala“.

Santykių su Rusija kontekste Suomijos veiksmai byloja aiškiau nei žodžiai. Pastaruosius penkerius metus šalis ėmė stengtis modernizuoti savo kariuomenę ginklais, kurie atitiktų NATO aljanso ginkluotę. Šalis taip pat sustiprino savo karines pratybas su JAV ir NATO narėmis.

Iki 2012 metų, kai šalies prezidentu tapo S. Niinisto, Suomija buvo užvėrusi duris NATO narystei. Šiandien, sako prezidentas, vyriausybė laikosi oficialios pozicijos, esą šios durys vėl atvertos, - bet ne artimiausiu laiku. Bent jau kol kas, sakė S. Niinisto, „Suomijos NATO narystė ženkliai sustiprintų įtampą jos rytiniame pasienyje“.

Suomijos kariai pratybose
Suomijos kariai pratybose
© Reuters / Scanpix

Naujausios Europos istorijos studentams tokios realijos greičiausiai nesuskambės kaip kažkas nauja. Šaltojo karo metu Suomija buvo pasienio valstybė tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų. Mainais į savo suverenumą vidaus politikoje Suomija sutiko nevykdyti užsienio politikos, kuri suerzintų Maskvą.

Bet šių laikų Suomija kitokia. S. Niinisto nesiekia provokuoti Rusijos. Tuo pat metu jis vykdo užsienio politiką, suderintą su Vakarais. Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą 2014 metais, jo vyriausybė apribojo kontaktus su Rusija ir laikėsi bendros Europos Sąjungos politikos Rusijos atžvilgiu. Kaip tvirtina Suomijos vyriausybės pareigūnai, tokia taktika neleis Rusijai pasinaudoti jos žeme, oro erdve ar jūra, kad ši galėtų surengti invaziją į Suomijos kaimynes prie Baltijos.

Šiandien S. Niinisto vyriausybė tikina, kad galėtų mobilizuoti 280 000 karių per 48 valandas gynybos nuo invazijos operacijoms.

Suomijos kariai pratybose
Suomijos kariai pratybose
© AFP / Scanpix

„Turime užtikrinti, kad pasienio slenkstis būtų pakankamai aukštas, kad tie, kurie sumanytų čia atkakti be pakvietimo, žinotų: bus nelengva“, - sakė prezidentas. Tokia pozicija primena 1939-uosius, kai Suomija gynė savo teritoriją nuo Sovietų Raudonosios Armijos per vadinamąjį Žiemos karą.

S. Niinisto‘as sugretino Suomijos akcentą į karinį parengtumą su kitų Europos valstybių požiūriu. Dešimtajame dešimtmetyje žmonės ėmė mąstyti: „Pasaulis gražus, o Europa gera, ir ji paskleis savo gėrį“, - sakė jis. Suomiai, priešingai, „yra kiek užsispyrę“, samprotavo Suomijos prezidentas. „Mes niekada nemažinome savo kariuomenės. Čia vis dar galioja šaukimas į karinę tarnybą“.

Kita vertus, S. Niinisto netiki, kad Rusijos invazija į Suomiją ar į jos Baltijos regiono kaimynes tikėtina. „Jeigu Rusija ir NATO paskelbtų karą, tai būtų Trečiasis pasaulinis karas, - sakė jis. – Aš netikiu, kad rusai pultų suomius ar kurią nors Baltijos šalį. Dabar, jeigu kiltų ginkluotas konfliktas, jis apimtų visą pasaulį“.

Suomijos kariai pratybose
Suomijos kariai pratybose
© AFP / Scanpix

Kol kas Suomija sulaukia vienos kitos nedidelės provokacijos iš Rusijos, ir tai Pentagono strategai vadina „kandžiojimusi“. Pastaraisiais metais vis daugiau Rusijos lėktuvų įskrenda į Suomijos oro erdvę be radiolokacinių atsakiklių. 2016 metais Rusija nusiuntė apie 1000 indų ir afganų migrantų prie Suomijos sienos prašyti prieglobsčio, nors Suomijos vyriausybė buvo nusprendusi, kad dauguma migrantų nėra tikri prieglobsčio prašytojai. Tai kiek primena liūdnai pagarsėjusį Fidelio Castro inicijuotą masinį kubiečių pergabenimą iš Marielio uosto į JAV, kai Kubos lyderis išlaisvino savo kalėjimus, prisidengdamas argumentu, neva jis leidžia savo piliečiams emigruoti į Floridą.

Tokio kiršinimo akivaizdoje, S. Niinisto pabrėžia Suomijos gebėjimą įveikti sunkumus. Atitinkamą žinutę jis nusiuntė praėjusiais metais, kai viršūnių susitikime Helsinkyje priėmė V. Putiną ir JAV prezidentą Donaldą Trumpą. S. Niinisto apie D. Trumpą atsiliepia beveik taip pat santūriai, kaip ir apie V. Putiną. „Jis yra verslininkas, – apie JAV prezidentą sakė S. Niinisto. – Beveik viskas, ką jis sako, atspindi tokią mąstyseną. D. Trumpas sako, kad Jungtinės Valstijos moka per daug NATO, ir tai tiesa. Toks jo „buhalterinio balanso“ mąstymas“.

Suomijos kariai pratybose
Suomijos kariai pratybose
© AFP / Scanpix

Kai S. Niinisto susitiko su JAV prezidentu Vašingtone 2017 metais, tarp dovanų, kurias Suomijos prezidentas jam dovanojo, buvo politinis šaržas: jame pavaizduotas Dėdė Semas, žiūrintis į sąskaitų knygą, kur nurodyta, jog Suomija sumokėjo visas savo skolas Amerikai už Antrąjį pasaulinį karą. Tai buvo sumani dovana, ir vis dėlto S. Niinisto, regis, supranta, kad tokia sandoriais paremta politika turi ribas. Kaip kad man jis yra pasakęs: „Vertybių į sąskaitos balansą nesudėliosi“.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(64 žmonės įvertino)
4.6406

Top naujienos

Po pragaro Pravieniškėse – šokiruojanti kalinio išpažintis: jie ten kone meldėsi, kad neišgyvenčiau (112)

Pasižiūrėję į Vytautą ir išgirdę jo balsu sunkiai tariamus žodžius nė neįtartumėte, kad...

Ekspertas perspėja dėl naujos aneksijos pavojaus: Putinas čia be vargo susitvarkytų (33)

Buvęs Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Illarionovas perspėja dėl naujos aneksijos, kurią...

Įvertino Nausėdos pasiūlymus ir drąsiai rėžė: skurdo su 10 eurų neišgelbėsime (13)

Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, kad...

Vakarų šalys negali atsistebėti lietuvių sėkme: kaip mums pavyko pranokti patiems save (2)

Vis daugiau valstybių spaudžiamos visuomenės įvesti pakuočių užstato sistemą . Apie tokią...

Saulius Siparis apie naują mylimąją: mes beveik vienmečiai, draugystėmis su mergaitėmis aš netikiu (1)

„Mes esame praktiškai bendraamžiai. Vyrų santykiai su jaunomis mergaitėmis man atrodo visiškas...

Profesorius Stukas paaiškino, kodėl būtina valgyti pusryčius: ryte dažnai daroma klaida situaciją tik pablogina (42)

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko , sunku patikėti, bet...

Ką pasakytų Greta Thunberg Indijoje? Čia yra 150 mln. vairuotojų ir tik 8000 nori elektrinių automobilių (91)

Šią vasarą „ Hyundai Motor Co.“ pristatė pirmąjį Indijos elektrinį visureigį...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (15)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...