Neseniai kalbėjausi su dviem draugais, išėjusiais iš užsienio kompanijų ir prisijungusiais prie Kinijos elektrinių transporto priemonių gamintojų – susigundžiusiais galimybe dalyvauti tokio masto projektų vystyme ir riebiais atlyginimais.
Tai jau savaime didelis pokytis, lyginant su ankstesniais metais, kai darbas užsieniui priklausančioje automobilių kompanijoje buvo vertinamas kaip prestižiškesnis ir geriau apmokamas nei vietinėse firmose, juo labiau, kad vietiniai elektromobilių gamintojai, tokie kaip „Nio“, iš pradžių balansavo ant žlugimo slenksčio.
Tačiau augant paklausai – Kinijos automobilių gamintojų asociacija prognozuoja, kad šiemet elektromobilių pardavimai išaugs daugiau nei dvigubai ir sieks 3 milijonus vienetų, – o tokioms firmoms kaip „Nio“ ir „Xpeng“ įsitvirtinus rinkoje, įsidarbinti Kinijos automobilių kompanijoje laikoma sėkmingu karjeros žingsniu.
Darbo vietų skaičius naujos energijos transporto priemonių sektoriuje pirmąjį 2021 m. pusmetį, lyginant su praėjusiais metais, pašoko 95 proc., o vidutinis atlyginimas pakilo beveik 10 proc., rodo įdarbinimo firmos „Liepin“ duomenys. Ypač paklausūs dirbtinio intelekto, autonominio vairavimo ir išmaniosios kabinos dizaino ekspertai.
Kinijos socialinėje žiniasklaidoje cirkuliuojančiame elektronikos titano „Xiaomi“ – investavusio 10 milijardų dolerių į elektromobilių gamybą ir neseniai įsigijusio autonominio vairavimo startuolį „Deepmotion“ – pasiūlymo laiške apibūdinama, kaip atrodys darbo vieta reikalingų įgūdžių turintiems žmonėms.
Automobilių padalinio vyresniojo inžinieriaus darbo sutartyje nurodytas 600 000 juanių (93 600 dolerių) metinis atlyginimas (daugiau nei penkis kartus viršijantis vidutines Kinijos gyventojo pajamas) ir akcijų paketas už maždaug 1 milijoną juanių. Nors „Xiaomi“ atstovas komentuoti šiuos skaičius atsisakė, jie atitinka tai, ką girdėjau iš darbą pakeitusių draugų.
Vienas iš jų, keturiasdešimtmetė moteris, prisijungė prie Kinijos elektromobilių gamintojo šių metų pradžioje, daugiau nei dešimtmetį pradirbusi JAV automobilių gamintojui, kur tikėjosi likti iki pensijos. Ji man pasakojo, kad neskaitant didesnio atlyginimo ir akcijų paketo, jai pasitenkinimą darbu suteikia dinamiškesnė naujos darbo vietos kultūra ir sėkmingos kompanijos ateities kūrimas, nepaisant papildomų viršvalandžių.
Kitas, dar 30-ties nesulaukęs vaikinas, prisijungęs prie žinomo Kinijos automobilių gamintojo padvigubino savo atlyginimą. Nors iš pradžių jis neketino keisti darbo, jį įtikino aukštesnės pareigos ir didesnis potencialas, kurį siūlė naujas vaidmuo.
Pokyčiai vyksta ir vadovų lygmenyje. Alainas Visseris, „General Motors“ ir „Ford“ veteranas, šiuo metu vadovauja „Lynk & Co“, kuris bando pakeisti tradicinį automobilių nuosavybės modelį prenumeratos paslauga.
Paklaustas apie pagrindinį skirtumą tarp jo ankstesnių darbų ir naujo vaidmens Kinijos automobilių milžino „Geely“ padalinyje, A. Visseris atsakė, kad jį sužavėjo pokyčių tempas ir tai, kaip sparčiai viskas įgyvendinama.
„Drįstu sakyti, kad su visa pagarba „Ford“ ir „General Motors“, ten viskas buvo labai vienoda, – teigė jis. – Mano manymu, didysis „Geely“ pranašumas yra greitis. Jis neįtikėtinas.“
„Dar niekada nemačiau tokio užsidegimo, kad viskas įvyktų. Tai, kas kitose automobilių kompanijose, kuriose iki šiol dirbau, užtrukdavo mėnesių mėnesius, „Geely“ užtrunka kelias dienas. Greitis čia tiesiog beprotiškas. Nemanau, kad galėčiau kada nors sugrįžti į ankstesnę karjerą“, – sakė A. Visseris.
Mano draugai jaučiasi panašiai. Ką gi, protų nutekėjimas – dar viena grėsmė, su kuria susiduria tradiciniai automobilių gamintojai, žmonijai pereinant prie elektrinio vairavimo.
