Vienas iš fondo „Hermitage Capital Management“ steigėjų, kuris tikina glaudžiai bendradarbiavęs su Europos teisėsaugos institucijomis, paskaičiavo, kad apie 1 trln. JAV dolerių įtartinų lėšų iš Rytų yra jau nusėdusios Europos Sąjungoje (ES) arba dar ieškoma spragų ar angų, kaip jas perkelti į ES.

„Mūsų atliekamas tyrimas pateikia vis naujų įrodymų, naujos informacijos, naujų faktų apie įtartinus sandorius, – interviu „Bloomberg Television“ žurnalistui Guy‘ui Johnsonui sakė B. Browderis. – Ir tol, kol tai tęsiasi, mes remsimės šiais įrodymais ir atidžiai stebėsime, kurlink jie veda“.

B. Browderis šią savaitę pateikė baudžiamąjį skundą prieš Šiaurės Europos banką tvirtindamas, esą „Swedbank“ leido atlikti 176 mln. dolerių (155,6 mln. eurų) mokėjimus, susijusius su Sergejaus Magnickio, atskleidusio didžiulę pinigų plovimo schemą 2008 metais, mirtimi. Rusų oligarchų pinigų plovimo schemas tyręs teisininkas S. Magnickis 2009 metais mirė Maskvos kalėjime neaiškiomis aplinkybėmis.

Švedijos ekonominių nusikaltimų tarnyba patvirtino gavusi kovo 4 d. baudžiamąjį skundą ir jį dabar nagrinėjanti.

B. Browderio baudžiamasis skundas pateiktas netrukus po to, kai bankui buvo pažerti atskiri kaltinimai, siejantys banką „Swedbank“ su beveik 6 mlrd. JAV dolerių vertės įtartinais sandoriais.

B. Browderis tvirtina, kad eilę metų nusikaltėliai iš buvusios Sovietų Sąjungos naudojosi Šiaurės Europos bankų Baltijos šalių padaliniais savo pinigams išplauti; tokia praktika minėtiems asmenims leisdavo susimokėti už vakarietišką prabangą – privačias mokyklas vaikams ir brangų nekilnojamą turtą. Anksčiau B. Browderis buvo pateikęs kaltinimus dėl „Danske Bank“ veiklos. Pastarasis bankas šiuo metu tiriamas Jungtinėse Valstijose dėl savo vaidmens 230 mlrd. JAV dolerių pinigų plovimo skandale, sudrebinusiame banko Estijos padalinį.

Anot B. Browderio, pinigų sumos, siejamos su „Danske“, sudaro „tik ketvirtadalį galimai nutekėjusio kapitalo“ iš Rusijos.

„Swedbank“ byla

Anot B. Browderio, „įtartini mokėjimai buvo atliekami beveik dešimtmetį, ir niekas jų nestabdė“. „Šios operacijos, žvelgiant iš šalies, mums buvo akivaizdžios, tad sunku įsivaizduoti, kad jos nebuvo akivaizdžios banko viduje. Jei nebus realių teisinių pinigų plovimo praktikos padarinių, šios problemos tęsis“, – sakė B. Browderis.

Ketvirtadienį „Swedbank“ atstovas spaudai Gabrielis Francke Rodau elektroniniu paštu tvirtino: „Kiek man žinoma, mums dar nepavyko susipažinti su skundo turiniu ar jo detalėmis. Todėl vargu ar galime tai komentuoti. Bet kuriuose teisėsaugos institucijų inicijuotuose tyrimuose mes visada glaudžiai bendradarbiaujame ir visus tyrimus vertiname teigiamai“, – rašė G. F. Rodau.

B. Browderis prašo prokurorų įtraukti „Nordea Bank Abp“, didžiausią Šiaurės Europos regiono banką, į jų atliekamą „Swedbank“ tyrimą. Jis taip pat ragina sukurti tarptautinę grupę, siekiant užtikrinti „veiksmingą tyrimą“, bylai pučiantis ir įtraukiant vis daugiau Europos bankų.

Švedijos bei Estijos reguliavimo tarnybos ėmėsi tirti „Swedbank“ veiklą šių metų vasarį po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kuriuose jis buvo siejamas su „Danske“ byla.

Anot Joakimo Bornoldo, „Soderberg & Partners“ (Stokholmas) patarėjo taupymo klausimais, baudžiamasis skundas yra „tikras smūgis“ galimybėms išlaikyti investuotojų pasitikėjimą banku „Swedbank“. Jis taip pat kritikavo vadovybės sprendimą neleisti darbuotojams naudotis informatorių kanalu, sukurtu pagrindinio Švedijos transliuotojo, SVT. Toks ėjimas daro „Swedbank“ panašų „į seno sovietinio režimo bankus“, sakė J. Bornoldas.

Įspėjamieji ženklai

Kaip teigiama Švedijos vyriausybei bei policijai pateiktame skunde, buvo sunku nematyti pinigų plovimo ženklų. B. Browderis nurodo, kad įmonių sąskaitų savininkai savo įmones registravo tokiose šalyse kaip Britų Mergelių salos ir Maršalo salos. Tuo tarpu kitos įmonės, registruotos Jungtinėje Karalystėje (JK), regis, fiksavo beveik nulines finansine pajamas“, nors jų operacijos per „Swedbank“ sąskaitas siekė „ženklias sumas dolerių“, sakė jis.

„Swedbank“ darbuotojai „neblokavo ir neinformavo apie įtartinus sandorius, kuriuose dalyvavo kelios įtartinos šalys ir kurios siekė didžiules sumas; tokiais veiksmais darbuotojai rėmė nelegalią veiklą“, teigiama kaltinime.

Kai kuriais atvejais „įspėjamieji ženklai buvo akivaizdūs“, dėl to auga susirūpinimas, esą darbuotojai galėjo aktyviai padėti klientams plauti pinigus, teigiama dokumente.

„Swedbank“ bankas, kuris dominuoja Baltijos regiono finansinėse rinkose, buvo priverstas trauktis iš savo ankstesnės pozicijos, esą jis nedalyvavo „Danske Bank“ pinigų plovimo skandale. (2007 metais „Danske Bank“ iš Suomijoje įsikūrusios „Sampo“ grupės įsigijo „Sampo“ bankus Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.)

Viktoras Janukovyčius

„Swedbank“ banką kaip reikiant sudrebino vasario 21 d. pagrindinio Švedijos transliuotojo SVT pranešimas, esą bankas klaidino visuomenę dėl savo verslo Baltijos valstybėse. SVT teigimu, „Swedbank“ teikė paslaugas ir Rusijos oligarchams bei nuverstajam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui.

„Swedbank“ galiausiai pripažino, kad tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Baltijos šalių padalinių įvykdyta įtartinų mokėjimų. Bankas atsisakė komentuoti apie konkrečius klientus ar atskrus sandorius. Švedijos finansų priežiūros institucija (FSA) trečiadienį pareiškė, kad susidarantis vaizdas „aiškiai patvirtina, jog Švedijos bankuose būta trūkumų kovos su pinigų plovimo veikloje, bet kartu nurodo, kad šie trūkumai daugiausia siejami su veikla prieš keletą metų“. Komentuodama konkrečiai kaltinimus prieš „Swedbank“ Švedijos žiniasklaidoje, FSA teigia, kad „panašu, jog būta rimtų trūkumų“ kreditoriaus pinigų plovimo kontrolės veikloje.
Danske Bank

Drebinantis skandalas daro akivaizdų spaudimą „Swedbank“ generalinei direktorei Birgitte Bonnesen, kuri vadovavo „Swedbank“ Baltijos šalių verslui nuo 2011 iki 2014 metų. Kol kas valdyba remia B. Bonnesen, bet kai kurie investuotojai kritikuoja banko vadovybės bandymus sureguliuoti incidentą.

Švedijos ekonominių nusikaltimų tarnyba pradėjo atskirą tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar bankas nepažeidė tarnybinio informacijos naudojimo taisyklių, kai iš anksto perspėjo savo didžiausius akcininkus dėl Švedijos nacionalinio transliuotojo SVT žurnalistinio tyrimo. Bankas neigė pažeidęs taisykles.

Nuo vasario 20 d., kai kaltinimai dėl įsipainiojimo į pinigų plovimo skandalą pasipylė bankui, „Swedbank“ rinkos vertė smuko beveik penktadaliu, iki maždaug 5 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, „Danske“ skandalas bankui kainavo beveik 50 proc. prarastos rinkos vertės, jo rinkos vertė smuko iki maždaug 17 mlrd. JAV dolerių.

Kaltinimai:

– Į 77-ias „Swedbank“ sąskaitas Baltijos šalyse pervesta 18 mln. JAV dolerių iš 13-os „Danske Bank“ Estijos padalinio sąskaitų.

– Didžioji dalis iš 176 mln. JAV dolerių nešvarių pinigų operacijų susiję su lietuvišku Ūkio banku, kuris 2013 m. buvo paskelbtas bankrutavusiu.

– Į 590 „Swedbank“ sąskaitų Baltijos valstybėse ir Švedijoje pervesta 158 mln. dolerių iš 102-ų Ūkio banko sąskaitų.

– 50 „Swedbank“ sąskaitų Švedijoje sulaukė apie 2,4 mln. JAV dolerių iš 31-os Ūkio banko sąskaitos, kurias atidarė vadinamosios „priedangos“ bendrovės, registruotos Belize ir Britų Mergelių salose.

– Pinigai plaukė abiem kryptimis; iš 91 „Swedbank“ sąskaitos, priklausančios fiziniams ir juridiniams asmenims, išsiųsta 92 mln. dolerių į 46 „Ūkio“ banko sąskaitas.