aA
Daugelis užsienio svečių į Izraelį atvyksta dėl jo istorinių bei religinių stebuklų, tuo tarpu kiti šalį vertina per politinio konflikto prizmę. Aš šiuo metu lankausi Izraelyje, ir norėčiau kartu su jumis į jį pažvelgti kitu požiūriu: 72-jų metų Izraelio istorija yra gana įspūdingas pavyzdys, kaip pasirinkti teisingą ekonominį kursą.
Izraelis
© Reuters / Scanpix

Maždaug pastarąją pusę amžiaus Izraelis iš gana skurdžios šalies išsivystė į vieną iš 25 turtingiausių valstybių pasaulyje, vertinant jos ekonominius rodiklius pagal pajamas vienam gyventojui. Izraeliui tokius rezultatus pasiekti daugiausia padėjo prekybos plėtojimas, integravimasis į pasaulio ekonomiką, šalies ekonomikos liberalizavimas ir didžiulės investicijos į technologijų sektorių bei startuolius, dažnai pasitelkus vyriausybės paramą.

Izraelis vis dar susiduria su kai kuriomis problemomis, susijusiomis su gyvenimo lygiu bei sąlygomis ir pajamų nelygybe, tačiau šis klasikinis neoliberalizmo pavyzdys – bent jau ekonomikos sferoje, – didžiąja dalimi veikia, kaip ir tikėtasi.

Net keista, kiek daug neoklasikinės ekonomikos pamokų – tiek mikroekonomikoje, tiek makroekonomikoje, – atsispindi Izraelio istorijoje.

Nuo maždaug 1973 iki 1985 metų Izraelio infliacijos rodiklis vienu metu buvo itin aukštas, viršijantis 400 proc. Taip nutiko dėl pernelyg švelnios pinigų politikos. Palaipsniui toks greitas pinigų spausdinimas pareikalaudavo vis mažiau vyriausybės pajamų, nes Izraelis prisitaikė prie infliacijos ir mėgino ją įveikti, pasitelkdamas mažiau grynųjų ir sudarydamas sutartis, denominuotas užsienio valiutomis.

Infliacija liovėsi būti naudinga makroekonomikos požiūriu – netgi atsižvelgus į surenkamas vyriausybės pajamas, – ir Izraelis pajudėjo link žemesnės infliacijos modelio ir fiskalinio potencialo, taip siekdamas užsitikrinti ilgalaikį šalies augimą.

Tai klasikinis atvejis, kai MMT – „Modern Monetary Theory“ (šiuolaikinė pinigų teorija“) – nepasiteisina, teigia ekonomikos profesorius Assafas Razinas savo naujausiame Izraelio makroekonomikos istorijos tyrime. Pagal MMT pinigų politika gali aprėpti vyriausybės išlaidas, o fiskalinė politika – reguliuoti kainų lygį. Izraelis išmintingai nusprendė pasidomėti ir kitais svarbiais metodais bei jais remtis.

Izraelis
Izraelis
© Reuters / Scanpix


O kaipgi 2008–2009 m. finansinė krizė? Na, Izraelyje galiojo gana gerai parengtas bankų reglamentas, tad šaliai pavyko išvengti duobių kreditavimo istorijoje ir nekilnojamojo turto pertekliaus, kaip tai nutiko Airijoje, Islandijoje, Jungtinėse Valstijose.

Izraelis suprato, kad šalies eksportą nusmukdė pasaulinė recesija, tačiau į tokius iššūkius šalis sureagavo kuklia fiskaline ekspansija ir itin stipria anticikline pinigų programa, – dažnai sėkmingai (dar kartą žr. į A. Razino ataskaitą). Ekonomistas Stanley‘is Fischeris vadovavo Izraelio centriniam bankui nuo 2005 iki 2013 metų, ir jis laikomas vienu iš garsiausių pagrindinės makroekonomikos krypties praktikų.

Ekonomistai linkę laikytis gana palankaus požiūrio į imigraciją, netgi į gana didelio masto. Maždaug dešimtmetį, griuvus Sovietų Sąjungai ir po griūties, Izraelis priėmė didelius srautus sovietinių žydų, taip padidindamas darbinio amžiaus gyventojų skaičių apie 15 procentų.

Tyrimai parodė, kad šis antplūdis padėjo Izraelio ekonomikai ir kad keleri prisitaikymo metai nepakenkė bendrajam izraeliečių atlyginimų lygiui. Taip, darbo jėgos pasiūla buvo didesnė, bet kartu buvo daugiau vartotojų, ir daugiau pridėtinę vertę kuriančių žmogiškųjų išteklių. Toks stambaus masto darbo jėgos judėjimas davė puikių rezultatų ir jo padariniai tiksliai atitinka neoklasikinius modelius.

Netgi daugelis mikroekonominių įvykių Izraelyje atitinka standartinius modelius. Kaip ir galima tikėtis, Izraeliui, nuo seno susiduriančiam su sausringumo rykšte, tenka atremti ilgalaikius vandens tiekimo iššūkius. Vis dėlto šiandien vanduo nėra milžiniška praktinė problema šalyje, nors jai būtinas nuolatinis dėmesys.

Izraelis
Izraelis
© Sipa / Scanpix


Pagal dabartinę Izraelio vandentvarką, kuri sulaukia didelės paramos iš vyriausybės, aukštos kainos ir tiksliai apibrėžtos nuosavybės teisės skatina laikytis gamtosaugos reikalavimų ir taupiai naudoti išteklius. Svarbu pažymėti, kad Izraelio gyventojų skaičius nuo 1964 iki 2013 metų faktiškai išaugo keturgubai, bet vandens vartojimas vargiai kilo. Izraelis tapo pasaulio lydere vandens tiekimo problemų sprendimo srityje, ir šalis ilgainiui tapo sudėtingų vandens valdymo sistemų eksportuotoja.

Vienas iš kontroversiškiausių dabartinės Izraelio politikos klausimų yra didelis būrys religingų izraeliečių, kuriems apmokamos Toros studijos ir kurie dėl studijų atleidžiami nuo karinės tarnybos. Aš nemėginu vertinti, ar – tiek teologiniu, tiek ir politiniu pagrindu, – tokia politika yra teisinga ar klaidinga. Noriu tik pastebėti, kad tokia praktika yra klasikinis pavyzdys, iliustruojantis, kaip veikia mikroekonomika.

Ekonominių temų apžvalgininkui viena iš lengviausių skilčių yra apie tai, kaip makroekonomika mus nuvylė arba kaip mikroekonomika neužfiksuoja viso žmogus elgsenos sudėtingumo. Įtikinami argumentai, bet tokie straipsniai dažnai nemini sėkmingų taikomosios ekonomikos atvejų. Juose dažnai neatsižvelgiama į pavyzdžius, kai ekonominis pagrindimas pasiteisino, arba nesiteikiama lyginti tokius atvejus su nesėkmėmis.

Tad kitą kartą, kai skaitysite straipsnį, kritikuojantį neoklasikinę ekonomiką, stabtelėkite ir susimąstykite – prisiminkite ir panagrinėkite Izraelio atvejį.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(29 žmonės įvertino)
3.5172

Ką pasakytų Greta Thunberg Indijoje? Čia yra 150 mln. vairuotojų ir tik 8000 nori elektrinių automobilių (102)

Šią vasarą „ Hyundai Motor Co.“ pristatė pirmąjį Indijos elektrinį visureigį...

Gibraltare – sumaištis: baiminasi, kad netrūktų būtiniausių prekių (43)

Fabianui Picardo tapus Gibraltaro, Jungtinės Karalystės kolonializmo laikotarpį menančio uolėtojo...

Turkija veliasi į labai rizikingą karą su sustiprėjusiu priešu (464)

Turkijos ginkluotosios pajėgos susirėmė su jau pažįstamu priešininku, pradėdamos svarbią...

Ilgai lauktoje ataskaitoje – Rusijos reakcija: Kremliui pavaldūs asmenys iššovė šampaną (121)

Kremliui pavaldūs asmenys iššovė šampaną, kai Donaldas Trumpas laimėjo 2016 m. prezidento...

„Bloomberg“ žurnalistė apie Zelenskio spaudos konferenciją: labai neįprasta (68)

Jis vertė visą pasaulį penkis mėnesius laukti spaudos konferencijos. Tačiau kai Volodymyras...

Top naujienos

Po pragaro Pravieniškėse – šokiruojanti kalinio išpažintis: jie ten kone meldėsi, kad neišgyvenčiau (127)

Pasižiūrėję į Vytautą ir išgirdę jo balsu sunkiai tariamus žodžius nė neįtartumėte, kad...

Ekspertas perspėja dėl naujos aneksijos pavojaus: Putinas čia be vargo susitvarkytų (56)

Buvęs Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Illarionovas perspėja dėl naujos aneksijos, kurią...

Įvertino Nausėdos pasiūlymus ir drąsiai rėžė: skurdo su 10 eurų neišgelbėsime (46)

Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, kad...

Vakarų šalys negali atsistebėti lietuvių sėkme: kaip mums pavyko pranokti patiems save (8)

Vis daugiau valstybių spaudžiamos visuomenės įvesti pakuočių užstato sistemą . Apie tokią...

Saulius Siparis apie naują mylimąją: mes beveik vienmečiai, draugystėmis su mergaitėmis aš netikiu (3)

„Mes esame praktiškai bendraamžiai. Vyrų santykiai su jaunomis mergaitėmis man atrodo visiškas...

Profesorius Stukas paaiškino, kodėl būtina valgyti pusryčius: ryte dažnai daroma klaida situaciją tik pablogina (44)

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko , sunku patikėti, bet...

Ką pasakytų Greta Thunberg Indijoje? Čia yra 150 mln. vairuotojų ir tik 8000 nori elektrinių automobilių (102)

Šią vasarą „ Hyundai Motor Co.“ pristatė pirmąjį Indijos elektrinį visureigį...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (15)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...