aA
Olandų kompanija „TomTom NV“, atlikdama tyrimus, susijusius su 2018 m. eismo spūsčių indeksu, atrado, kad didžiausi eismo kamščiai būdingi tiems Vokietijos miestams, kuriuose būsto nuoma yra brangiausia ir auga sparčiausiai.
Eismas
Eismas
© DELFI / Karolina Pansevič

Ši išvada – svarbi žinia miestų planuotojams: užuot bandžius kovoti su automobiliais, galbūt vertėtų dėti pastangų kuriant daugiau būstų ir decentralizuoti verslo infrastruktūrą, kad žmonės gyventų arčiau savo darbo vietų.

„TomTom“ nustatė, kad labiausiai nuo eismo kamščių kenčia Hamburgas, devintas pagal brangumą Vokietijos miestas nuomininkams; Berlynas ir Štutgartas yra viršutiniame penketuke tiek nuomos, tiek spūsčių atžvilgiu; Miunchenas, kur butai patys brangiausi, yra šeštasis labiausiai perpildytas miestas.

Kompanija šį tyrimą atliko tik Vokietijoje, tačiau tendencija akivaizdi ir Jungtinėse Valstijose. Tenai septyni iš 10 miestų, kuriuose aukščiausios nuomos kainos, ir šeši iš 10 miestų, kuriuose brangiausias pragyvenimas, yra tarp 10 miestų, turinčių daugiausia problemų dėl eismo kamščių.

„TomTom“ situaciją aiškina tuo, kad brangesniuose miestuose žmonės linkę persikelti gyventi į priemiesčius, kur gali sau leisti nuomą – tačiau ir toliau važinėja į darbą miesto centre.

„Gyvenamosios ir darbo vietų atskyrimas“ vaidina svarbų vaidmenį Vokietijos miestų eismo problemose, apibendrino kompanija. Kitaip tariant, spūstys bent jau iš dalies kyla dėl pajamų nelygybės.

Žvelgiant iš miesto planuotojo ar mero požiūrio taško, akivaizdus būdas sumažinti automobilių spūstis (ir jų išmetamus teršalus) – atsikratyti automobilių, ypač tų, kurie naudoja iškastinį kurą. Pavyzdžiui, Amsterdamas ketina iki 2030 m. iš savo gatvių pašalinti visus benzinu ir dyzelinu varomus automobilius – gerokai anksčiau, nei šios transporto priemonės galutinai išnyks iš Nyderlandų, kur vidutiniam automobiliui šiuo metu yra daugiau nei devyneri metai.

Eismo spūstis Islandijos prospekte
Eismo spūstis Islandijos prospekte
© Rokas Tenys, Kas vyksta Kaune


Priemonė atrodo progresyvi, tačiau, ypač tokiame sename mieste, kaip Amsterdamas, kur daug veiklos vyksta centre, ji iš esmės nubaudžia neturtingesnius gyventojus, kuriems teko persikraustyti į periferiją, atokiau nuo darbo, ir kurie vargu ar gali sau leisti įsigyti naujus elektrinius automobilius.

Spūsčių kainodara miestuose ir jos kraštutinė forma – draudimas gatvėse rodytis senesniems, pigesniems automobiliams – skleidžia ne itin subtilią žinutę: miesto centrai – ne vargšų nosiai. Jei negalite sau leisti gyventi centre, verčiau apskritai ten nesirodykite. Arba naudokitės dažnai nepatogiu, perpildytu ir nepakankamai finansuojamu viešuoju transportu, dar labiau nuleisdami savo pragyvenimo kartelę.

Yra ir ne tokių skausmingų būdų perteikti tą pačią žinutę, tarkim, bandyti suteikti daugiau galimybių įsidarbinti arčiau miesto pakraščių, kur gyvena iš centro išstumtieji žmonės. Nors akademinės diskusijos apie darbo ir būsto „sambūvio“ veiksmingumą virė daugelį metų, kai kurie naujausi tyrimai rodo, kad bandant paversti miestus labiau policentriniais, sutrumpėja vidutinis važiavimo į darbą laikas ir sumažėja eismo kamščių. (Žinoma, situaciją pataiso ir geresnis viešojo transporto susisiekimas tarp tų kelių centrų).

Žinoma, negalima pamiršti ir kitų svarbių niuansų. Pvz., Berlynas turi du centrus, išlikusius nuo tų laikų, kai buvo perskirtas siena, ir pavydėtiną viešojo transporto tinklą – ir vis dėlto tai yra antras labiausiai užkimštas Vokietijos miestas.

Nuolatinis nuomos augimas verčia žmones kraustytis į Berlyno pakraščius, o daugelis atvykėlių, susiradusių darbą sostinėje, įsikuria už miesto ribų, Brandenburgo apylinkėse. 2018 m. maždaug 215 600 žmonių keliavo į darbą iš Brandenburgo į Berlyną – 13,9 proc. daugiau nei 2013 m.

Eismo kamščiai – pajamų nelygybės ženklas
© Shutterstock nuotr.


Berlynas nuo seno kovoja su šia tendencija, bandydamas kontroliuoti nuomos kainas. Pagal miesto potvarkį nauja nuomos sutartis turi atitikti rajono vidurkį, dideli metiniai nuomos padidinimai yra uždrausti, be to, vyksta galingas judėjimas, nukreiptas prieš stambių savininkų bandymus pritempti kainas arčiau rinkos lygio.

Vis dėlto ekonomistams jau seniai žinoma, kad, norint sumažinti būstų kainas, nuomos kontrolė yra kur kas mažiau efektyvi nei naujų namų statyba. Ir štai, taip pat instinktyviai, kaip uždrausdami senus automobilius, miesto administratoriai ima ir nustoja išduoti daugiau statybos leidimų. Berlyne naujų statybų skaičius nuosekliai mažėja.

Miestas gali sumažinti spūsčių kiekį ir išvalyti orą spręsdamas tris lygiagrečias užduotis: leisdamas statyti kuo daugiau naujų gyvenamųjų namų (neperpildant infrastruktūros), stengdamasis decentralizuoti užimtumą ir plėsdamas viešojo transporto tinklą.

Visa tai gana brangu, o statybų plėtra ir decentralizacija gali nesulaukti didelio populiarumo. Tačiau jų įgyvendinimas vienu metu turbūt būtų teisingesnis būdas spręsti eismo kamščių ir oro kokybės problemas, nei dirbtinis neturtingiau gyvenančių žmonių judrumo apribojimas.

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(23 žmonės įvertino)
4.3913

Didžiulės paklausos susilaukęs NT: vietoje – net aktyvus ugnikalnis (7)

Sumanymas įsigyti privačią salą – jau nebemadingas. Verčiau pasidairykite vietovės, kur esama...

Bruce Einhorn | D+

„Žinių nebesulaukiau“: kaip Kinija praleido progą sukurti vakciną

Telefonas suskambo pačioje „Covid-19“ pandemijos pradžioje. Drew Weissmanas, Pensilvanijos...

„Maersk“ generalinis direktorius: pasaulio ekonomikoje – jokių realių infliacijos rizikos ženklų (6)

Didžiausios pasaulyje laivybos kompanijos vadovas teigia nematantis jokių pavojingo infliacijos...

Kava be pupelių? Startuolis siūlo puodelį naujoviškos kavos (5)

Per kvartalą nuo „Starbucks“, judrioje Siatlo Vestern aveniu, moteris stovi palinkusi virš...

Išvydę rezultatus gyventojai liko sukrėsti: kas nutiko daugiausia žmonių paskiepijusioje pasaulio šalyje? (478)

Seišeliuose, kur gyventojų nuo COVID-19 paskiepyta daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje,...

Top naujienos

Dulkys: Šiauliuose ir anksčiau buvo tam tikrų signalų, po medikės mirties pasipylė skundai iš kitų gydymo įstaigų (353)

Praėjus savaitei po to, kai nusižudė jauna Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja,...

Daiva Žeimytė-Bilienė. Nustokite bauginti (956)

Kas nepamena įvykių Garliavoje. Prieš dešimt metų visas Lietuvos dėmesys buvo Klonio gatvėje:...

Tragedija Kelmės rajone: tvenkinyje paskendo dvi mažos sesės papildyta (201)

Vėlų pirmadienio vakarą Kelmės rajone, Liolių miestelyje, tvenkinyje, nuskendo dvi 11 ir 12...

Dalį Lietuvos ir toliau merks lietus, kitur – gaivus pavasaris (1)

Antradienio dieną orus lems ciklono vakarinė dalis. Rytinę šalies pusę dengs storų debesų...

Kaimo turizmą slegia atšaukiamos šventės, o klausimų kyla ir dėl paso: įpareigoti būtų tikrinti ne klientą (17)

Pandemijos išvarginti Lietuvos poilsiautojai populiarius kurortus vis labiau linkę keisti į...

Po medikų išplatinto laiško - SAM reakcija: nuo darbo grupės vadovo pareigų nusišalino viceministras (114)

Po medikės savižudybės Sveikatos apsaugos sistemą krečiantis skandalas tęsiasi. Po pirmadienį...

Penkeri metai po lemtingos gegužės: Eligijus Masiulis stebisi, kodėl byloje vietos neatsirado Grybauskaitei (342)

Prieš penkerius metus prasidėjo garsi ir skambi politinės korupcijos byla . Buvo sulaikytas...

Su sijonu-kiltu ant „Eurovizijos“ kilimo sužibėjęs „The Roop“ lyderis – apie žmonių reakcijas ir šiuo įspūdingu įvaizdžiu pasiųstą žinutę žiūrėkite vaizdo pokalbį (341)

Jau visai netrukus, šį antradienį, nuskambės taip ilgai lauktas pirmasis „Eurovizijos“...

Didžiulės paklausos susilaukęs NT: vietoje – net aktyvus ugnikalnis (7)

Sumanymas įsigyti privačią salą – jau nebemadingas. Verčiau pasidairykite vietovės, kur esama...

Pangoso pastangų nepakako: Vieningosios lygos pusfinalį CSKA pradėjo dramatiška pergale

VTB Vieningosios lygos pusfinalio pirmoje kovoje žingsnį finalo link dėjo Maskvos CSKA , kuri...