Dviejų greičių Europa: Vokietija klesti, likęs regionas kenčia

Nors pasaulinis pagyvėjimas prekyboje padeda pramonei atsigauti po koronaviruso pandemijos ir yra ypač parankus į eksportą orientuotai Vokietijai, daugelis pietinio regiono šalių šiuo metu yra dar labiau priklausomos nuo turizmo ir viešbučių bei restoranų sektorių. Šie sektoriai ir toliau kenčia nuo skaudžių krizės padarinių, juolab kad infekcijų mastas vėl auga.

Vyriausybės perspėja, kad gyventojai atsisakytų nebūtinų kelionių, ir įveda naujus apribojimus restoranams ir barams. Visa tai lėmė, jog rugsėjį privataus sektoriaus gamybos apimtys Ispanijoje bei Prancūzijoje vėl susitraukė, o veikla Italijoje faktiškai sustojo.

Ekonominių tyrimų instituto „IHS Markit“ sudaromas euro zonos Pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) 19-os šalių euro zonoje rugpjūtį nukrito nuo 51,9 iki 50,4 punkto. Nors šis rodiklis yra šiek tiek geresnis nei prognozuota, jis rodo tik nežymią plėtrą.

„Akivaizdžiai didėja naujo nuosmukio ketvirtąjį ketvirtį tikimybė, – teigė Chrisas Williamsonas, „IHS Markit“ ekonomistas – Daug kas priklausys nuo to, ar pavyks sukontroliuoti antrąsias koronaviruso bangas ir ar fizinio atstumo ribojimai dėl to galės būti sušvelninti ir paslaugų sektoriaus aktyvumas galės vėl kilti.“

Ispanijos paslaugų sektoriaus nuosmukis buvo didžiausias regione, jo rodiklis nukrito iki 42,4 punkto. Silpna dinamika buvo fiksuojama visame regione, išskyrus Vokietiją.

Europos centrinio banko (ECB) pareigūnai neseniai išsakė susirūpinimą dėl atsiliekančio atsigavimo, dalis jų užsiminė, jog galbūt prireiks daugiau pinigų politikos skatinimo priemonėms.

Nerimą kelia ir infliacija, nes vartotojų kainos vėl krinta.

ECB valdančioji taryba kitą savo pinigų politikos posėdį planuoja spalio 29 dieną, nors ekonomistai prognozuoja, kad ECB iki gruodžio nesiryš pakartotinai didinti savo obligacijų pirkimo programai.