„Vis dar daug neaiškumų ir abejonių“, – interviu sakė „Danske Bank“ vyriausiasis ekonomistas Michaelas Grahnas.
„Riksbank“ aiškiai leido suprasti, jog yra pasiryžęs grįžti prie nulinio lygio, nors infliacija nebuvo pagrindinis jo taikinys, o ekonominis augimas lėtėjo. Bet banko politikos formuotojai pasiūlė įvairių versijų, kodėl toks žingsnis būtinas. Du iš šešių banko valdybos narių nenorėjo didinti palūkanų normos. Kiti, remiantys tokią banko priemonę, pateikė įvairių pagrindimo variantų, nuo „Brexit“ iki valiutų.
„Nelengva rasti bendrą vardiklį šiam sprendimui“, – sakė M. Grahnas. Valdybos nariai pateikė „skirtingų argumentų“. Sunkumai iš dalies kyla dėl jų pastangų didinti palūkanų normas, kartu išlaikant kiek įmanoma taikų toną, sakė jis. „Tad faktiškai, – vienas žingsnis žengiamas pirmyn, kitas atgal“.
Po vis aktyvesnių debatų dėl neigiamų palūkanų normų naudos rinkoje jaučiama sumaištis. Nepaisant „Riksbank“ ambicingo noro pasitraukti iš neigiamų palūkanų politikos, bankas aiškiai gina neigiamas palūkanas kaip vienintelį būdą kovoje su daug metų trunkančiu infliacijos nuosmukiu ir net defliacija.
Nežinomieji
Kaip aiškėja iš „Riksbank“ gruodžio mėnesio protokolo, Henris Ohlssonas, vienas iš šešių „Riksbank“ valdybos narių, neslėpė, jog būta susirūpinimo „dėl galimų neigiamų padarinių, įžengus į neigiamą teritoriją“. „Kiek aš suprantu, kol kas nėra jokių rimtų padarinių. Bet mes tikrai nežinome, kas gali nutikti, jeigu minusinėje teritorijoje atsidurtume sistemingiau“, – sakė jis.
„Bendra posėdžio žinutė yra ta, kad jiems, rodos, palengvėjo pasitraukus iš minusinės zonos“, – sakė „Bloomberg“ ekonomistė Johanna Jeansson.
Valdytojas Stefanas Ingvesas pažymi, kad nulinis palūkanų normų lygis suteikia politikos formuotojams stipresnę pranašumo poziciją reguliuojant palūkanų normas. Martinas Flodenas, banko valdytojo pavaduotojas, kalbėjo apie būtinybę atkurti politiką, kuri galėtų būti vertinama kaip „normalesnė“.
Grįžimas prie „normalesnės“ pinigų politikos gali būti parankus, pasaulio ekonomikai susiduriant su vis sudėtingesnėmis grėsmėmis. Daugeliui kitų centrinių bankų, įskaitant ir Europos centrinį banką (ECB), šiuo metu kyla rimtų klausimų, pavyzdžiui, kokio stiprumo impulso jiems pakaktų, jeigu prireiktų naujos pinigų skatinimo priemonių bangos.
Švedijoje ekonomistai šiuo metu prašo jiems pateikti išsamesnę apžvalgą; tarkim, kaip keleri metai su neigiamomis palūkanomis paveikė ekonomiką, įskaitant finansinį stabilumą ir būstų rinką.
Robertas Berqvistas, buvęs „Riskbank“ ekonomistas, šiuo metu vadovaujantis SEB makrotyrimų departamentui, sako, kad parlamento finansų komitetas, jo nuomone, turėtų kreiptis į išorės ekspertus ir užsakyti atlikti „Riksbank“ pinigų politikos vertinimą.
„Nemažai žmonių bei įmonių, su kuriais aš kalbuosi keliaudamas po Švediją, stebisi, kodėl mes įvedėme neigiamas palūkanas, - sakė jis interviu telefonu. – Jeigu namų ūkiai tai supranta kaip krizės užuominą, tokios nuotaikos gali pakurstyti santaupų didinimą.“ Pastaraisiais metais Švedija linkusi kaupti santaupas, „ir aš manau, kad tai iš dalies atspindi susirūpinimą dėl Švedijos ekonomikos“, – sakė jis.
Bet svarbiausia išvada, ko gero, yra ta, jog neigiamos palūkanų normos suveikė, nesukeldamos daug rimtų padarinių.
Anot „Bloomberg Economic“ J. Jeansson, „mes vis dar čia, dangus nesugriuvo.“
