Besitęsiančios kilometrų kilometrus į visas puses nuo pakrantėje stūksančių dangoraižių, smėlynuose įsikūrė vilų bendruomenės, su savimi atsinešusios mokyklas, ligonines ir prekybos centrus. Ten, kur kadaise į Persijos įlanką žvelgė tuščios kopos, dabar naujakurius su senesniaisiais kvartalais jungia aštuonių juostų greitkelis.
Vis dėlto praėjus penkeriems metams po Dubajaus nuosavybės bumo emyrato valdžia nutarė nubrėžti ribas.
Milžiniško oro uosto, suprojektuoto būti vienu didžiausių pasaulyje, vystymo darbai jau sustabdyti. O dramatiškiausias posūkis įvyko tada, kai Dubajaus valdovas sukūrė komitetą, kuriam vadovauja jo sūnus, kad subalansuotų pasiūlą ir paklausą nekilnojamojo turto rinkoje ir užtikrintų, jog valstybinės statybų įmonės neišstumtų privačių.
Kai kurios iš jų jau atsilieka nuo parengtų projektų planų. Du vietiniai Dubajaus milijardieriai ragina daryti naujų statybų pertrauką. Khalafas Al Habtooras, kadaise per vieną projektą miestą papildęs 1600 viešbučio kambarių, pažymi, kad rinka yra prisotinta.
„Jei šis perteklius tęsis ir toliau, ištiks katastrofa, – interviu pabrėžė Hussainas Sajwani, „Damac Properties PJSC“ prezidentas. – Tai atsilieps ir bankų sistemai, o mes negalime sau to leisti.“
Ieškoti kaltų
Godulį nekilnojamajam turtui didžiąja dalimi skatina pati vyriausybė, kontroliuojanti kai kurias didžiausias emyrato statybų bendroves. Statybų spartinimui įsteigtos valstybinės firmos konkuruodamos dėl pirkėjų naudojo pigią, o dažnai ir nemokamą žemę. Kai kurie pirkėjai sumokėjo iš anksto, nelaukdami, kol namai bus baigti, įmokėdami vos 5 proc. vertės.
Nepamatuotai optimistiškos Dubajaus populiacijos, kurią daugiausia sudaro užsieniečiai, augimo prognozės padėjo statybų bumui suklestėti.
„Nekilnojamojo turto bendrovėms vertėtų sumažinti pasiūlą, nes tai galiausiai padidintų kainas, – svarsto Craigas Plumbas, „JLL“ Artimųjų Rytų tyrimų vadovas. – Iki šiol jie rinkosi trumpalaikes palūkanas, nustatydami mažesnes kainas, kad tik išlaikytų pastovius pinigų srautus.“
23 milijardai dolerių
Sutrikdytos chroniško pertekliaus, būstų kainos per pastaruosius penkerius metus nukrito maždaug 30 proc. Mažėjančios kainos ir neveiksmingos paskolos bankus gąsdina: „Fitch Ratings“ paskaičiavimu, gali tekti restruktūrizuoti „didelę dalį“ 23 milijardų dolerių paskolų, suteiktų Dubajaus valstybinėms įmonėms, kurių terminas baigiasi 2021 m. pabaigoje.
Praėjusį mėnesį Jungtinių Arabų Emyratų centrinis bankas pasiūlė būdus, kaip skolintojai galėtų išvengti to, ką jis pavadino nekilnojamojo turto pertekliumi. Sekmadienį banko valdytojas žurnalistams pareiškė, kad būtina kontroliuoti nekilnojamojo turto pasiūlą.
Kol kas Dubajus deda viltis į kitų metų pasaulinę parodą „World Expo“, kuri, kaip tikimasi, suteiks postūmį ekonomikai. Tiktai nėra aišku, kaip naujai pastatyta infrastruktūra bus naudojama pasibaigus šešis mėnesius truksiančiai parodai.
„JLL“ paskaičiavimais, šiemet bus baigta statyti daugiau nei 30 000 namų – maždaug dvigubai daugiau, nei prireikia kasmet. Tuo tarpu mažmeninė prekyba ir turizmas, taip pat gyvybiškai svarbūs Dubajaus ekonomika, kovoja savo karus.
„Ekonominė kelionė“
„Nekilnojamojo turto projektai turėtų kontroliuoti savo tempą, kad suteiktų pridėtinę vertę nacionalinei ekonomikai, užuot tapę našta ir disbalanso šaltiniu mūsų ekonominėje kelionėje“, – rugsėjo mėnesį atvirame laiške pabrėžė Dubajaus valdovas šeichas Mohammedas bin Rashidas Al Maktoumas.
Tik kyla klausimas, ar važiavimas atbuline eiga – geriausias sprendimas. Žemės pardavimas išlieka svarbiu valstybės pajamų šaltiniu. Negana to, kad valdžios institucijoms tenka naviguoti tarp didžiausių statybų bendrovių konkuruojančių interesų, kyla rizika, kad nukentės įmonės, neįpratusios prie tokio kišimosi.
Nekilnojamojo turto planavimo agentūra neseniai surengė pirmąjį susitikimą su statybų bendrovių atstovais ir Žemės departamento pareigūnais, tačiau abejonės dėl jos galimybių sustabdyti pasiūlą tik didėja.
„Griežtesnėmis plėtros taisyklėmis būtų galima nubrėžti ribą, neišduodant statybos leidimų, tačiau tiesioginis kišimasis siunčia investuotojams klaidingą žinią“, – pažymėjo Ali Taqi, Dubajaus „Rasmala Investment Bank Ltd.“ akcijų vadovas.
Dar sunkiau pripažinti, kad geriausias sprendimas Dubajui gali būti nusisukti nuo nekilnojamojo turto ir stoti akistaton su tuo, kas iš tikrųjų kiša koją jo ekonomikai. Kadaise buvęs mažu žvejų kaimeliu, kuris vos per kelias kartas tapo pasauliniu metropoliu, emyratas gali suprasti, jog jam vertėtų permąstyti savo tapatybę, užuot ir toliau kentėjus diskomfortą.
Politikos formuotojai jau įgyvendino rezidencijos įstatymų reformas, siekdami pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, ir apkarpė kai kuriuos mokesčius, kad sumažėtų išlaidos verslui. Žemesnės nekilnojamojo turto kainos taip pat galėtų padėti Dubajaus – vieno iš brangiausių miestų gyventi emigrantams – konkurencingumui.
„Net jei statybos sulėtės, daug butų ir pastatų ir toliau stovės tušti, – sako Vašingtone įsikūrusio Tarptautinių finansų instituto Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos vyriausiasis ekonomistas Garbis Iradianas. – Reikia skatinti naujas augimo jėgas, tokias kaip inovacijos, technologijos, žmogiškojo kapitalo gerinimas ir kvalifikuotų emigrantų, galinčių užsiimti lengvąja pramone, pritraukimas.“
