Klimato kaita taip staigiai užaštrino ekstremalius ir netipiškus orus, kad net draudimo sektoriui nelengva juose susigaudyti.
Praėjusios savaitės pabaigoje perdraudimo milžinė „Swiss Re AG“ paskelbė savo vidurio metų draudimo nuostolius – ir šie skaičiai buvo antri pagal kada nors užfiksuotą didumą. Draudikai šiemet turėjo padengti 40 milijardų dolerių nuostolių, patirtų dėl stichinių nelaimių. Ankstesnių dešimties metų pirmojo pusmečio vidurkis – 33 milijardai dolerių.
Draudimo nuostoliai išaugo nepaisant fakto, kad bendri ekonominiai nuostoliai dėl stichinių nelaimių, kuriomis jie buvo pagrįsti, sumažėjo iki 74 milijardų dolerių, o tai yra 31 proc. mažiau nei prieš metus.
Martinas Bertoggas, „Swiss Re“ katastrofų pavojų įvertinimo vadovas, sako, kad pramonė susiduria su vadinamųjų „antrinių pavojų“ iššūkiu. Tai yra, nors draudimo pramonė istoriškai sėkmingai modeliavo palyginti retus, bet potencialiai pražūtingus įvykius, tokius kaip žemės drebėjimai ir uraganai, jai sunku apskaičiuoti sniego audrų, krušų, tornadų ir gaisrų keliamus pavojus. Tokio pobūdžio nelaimės iki šiol lėmė santykinai nedidelę žalą, tačiau vis dažniau virsta kažkuo, kas kainuoja nepalyginamai brangiau. Ir tai yra kompanijų problema, nes daugelis amerikiečių nuo tokių katastrofų yra apsidraudę.
Geras pavyzdys – žiemos audra Uri, kuri vasario mėnesį užvertė Teksasą sniegu ir smarkiai atvėsino temperatūrą. Uri atnešė 15 milijardų dolerių nuostolių ir tapo nuostolingiausia žiemos orų katastrofa JAV istorijoje, teigia „Swiss Re“.
Nors vis dar nesutariama, ar dėl Uri tiesiogiai kalta klimato kaita – idėja, kad dėl klimato atšilimo poliarinis sūkurys darosi nestabilus, nėra galutinė, – vis dėlto galima sutarti, kad keičiantis klimatui sulauksime kur kas daugiau keistų orų. Audringi orai, įskaitant krušas ir tornadus Centrinėje Europoje birželio mėnesį, atnešė maždaug 4,5 milijardo dolerių nuostolių ir yra siejami su klimato kaita.
„Swiss Re“ mano, kad tokio tipo orai yra tendencija, kurią jiems teks įvaldyti. „Draudimo pramonė turės ištobulinti savo rizikos vertinimo galimybes šiems mažiau tyrinėtiems pavojams, kad išlaikytų ir išplėstų savo indėlį į finansinį atsparumą“, – pranešime apie nuostolius kalbėjo M. Bertoggas.
Žinoma, lengviau pasakyti, nei padaryti, pažymi Erdemas Karaca, kuris „Swiss Re“ vertina katastrofų pavojus abiejose Amerikose. „Antrinių pavojų modeliai yra mažiau subrendę, – teigia jis, – o tokius pavojus kaip miškų gaisrai lemia ir žmonės. Devyniasdešimt procentų padegimų sukelia žmonės, todėl sunku kiekybiškai įvertinti modelius.“
Vis dėlto pramonė pasiryžusi tobulėti. Pastaraisiais metais katastrofų modeliuotojai kur kas tiksliau prognozavo potvynių riziką, pastebi E. Karaca. JAV dėl sudėtingesnio potvynių modeliavimo Federalinė ekstremalių situacijų valdymo agentūra, tvarkanti 95 proc. gyvenamųjų namų draudimų nuo potvynių, inicijavo savo pirmąjį naują potvynių įvertinimo modelį per 50 metų. Privačios draudimo kompanijos Vakaruose taip pat stengiasi sukurti geresnius gaisrų prognozavimo modelius. Daugeliui žmonių tikslesnė informacija reikš didesnes išmokas.
Tuo tarpu orų katastrofos tęsiasi ir toliau. Nuostoliai dėl Vokietijos potvynių nebuvo įtraukti į pastarąją ataskaitą, kuri apėmė sausio–birželio mėnesius. Panašu, kad jie gali siekti net 6,5 milijardo dolerių, skaičiuoja „Swiss Re“. O ir uraganų sezonas kažin ar pasiekė piką; Šiaurės pusrutulyje jie įsisiautėja trečiąjį metų ketvirtį. Tikimasi, kad atogrąžų audra Fredas, šiuo metu vykstanti šiaurės vakarų Floridoje, atneš palyginti nedaug žalos. Tačiau jau pakeliui Grace ir kitos audros, taigi nuostolių tikrai bus daugiau.
