Nors įmonė pagamina elektros, kurios pakanka aprūpinti 912 000 namų, ji per valandą praryja 250 tonų anglies, išmesdama didelį kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė svarsto pasiūlymus uždaryti likusias Vokietijos anglimi kūrenamas elektrines iki 2030 metų, netgi švariausias.

Gamintojai ir komunalinių paslaugų įmonės atsikerta siūlydamos efektyvesnes technologijas, padedančias labiausiai teršiantį iškastinį kurą paversti šiek tiek mažiau teršiančiu.

„Jeigu vertinsime tik išmetamus CO2 teršalus, tada, žinoma, turėtume liautis deginę anglį, – sakė „GE Steam Power“ prekybos padalinio Bostone įsikūrusio konglomerato vyriausiasis prekybos vadovas Michaelis Keroulle. – Tačiau tiesa yra ta, kad šalims būtina prieiga prie saugios patikimos energijos, o atsinaujinantys energijos ištekliai ne visada pajėgūs tokią energiją užtikrinti.“

GE gamybos įmonė šalia EnBW būstinės Karlsrūhėje, maždaug 145 km į pietus nuo Frankfurto, yra viena iš daugiau nei 300 įmonių pasaulyje, naudojančių pramonėje „švarią anglį“. Jos sudaro apie 12 proc. elektros energijos, pagaminamos deginant anglį, rodo „S&P Global Market Intelligence World Electric Power Plant Database“(Platts) duomenys. Tai sukėlė nerimą tarp aplinkosaugininkų grupių, kurios baksnoja pirštu į mokslinius tyrimus, rodančius, kad pasaulis privalo išsižadėti iškastinio kuro iki amžiaus vidurio, idant užkirstų kelią pražūtingiausiam pasaulinio atšilimo poveikiui.

„Švari anglis yra sąmoningai pasirinktas klaidinantis terminas, – teigė „Greenpeace“ oro taršos padalinio vyriausiasis analitikas Lauris Myllivirta. – Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo kontekste yra dvi rūšys anglies: pernelyg teršianti ir pernelyg brangi.“

Terminas „švari anglis“ turbūt labiausiai pagarsėjo, kai jis suskambo iš JAV prezidento Donaldo Trumpo lūpų, o iš tiesų jis siejamas su įvairiomis technologijomis. Dalis jų pašalina priemaišas iš skirtingų kuro kategorijų, siekiant paskatinti greitesnį deginimą ir tuo pačiu didesnę energijos gamybą. Kitos atsisako sieros dioksido, kuris sukelia rūgštųjį lietų, ir azoto suboksido, kuris kenkia Žemės ozono sluoksniui ir paaštrina kvėpavimo takų ligas, tokias kaip astma. „Mano administracija užbaigs tą karą prieš anglį. Mes turėsime švarios anglies, tikrai švarios anglies. Aš imuosi istorinių veiksmų pašalinti suvaržymus Amerikos energetikai“, – pernai kalbėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

D. Trumpas vadinamosios „gražios švarios anglies“ atkūrimą paskelbė savo įstatyminių aktų darbotvarkės kertiniu akmeniu, pažadėdamas sugrąžinti darbo vietas į sunkumų nualintą pramonę. D. Trumpo administracija taip pat tvirtina, kad išsaugojus anglimi kūrenamas elektrines bus tiekiamas pigus ir saugus energijos šaltinis, negalintis prilygti vėjo, saulės energijoms ar gamtinėms dujoms.

Daug žadančios sistemos iš tikrųjų sudegina anglį itin aukštoje temperatūroje daug sparčiau nei tradicinės jėgainės, išgaudamos daugiau energijos iš kiekvienos tonos kuro. Jų sąnaudos yra apie 40 proc. didesnės nei įprastos jėgainės, o išmetamo anglies dvideginio kiekis 25–35 proc. mažesnis, skelbia Pasaulinė anglių asociacija (World Coal Association). Taršos požiūriu, jos net gali nukonkuruoti gamtines dujas, švariausią iškastinį kurą.

„Anglimi kūrenamos elektrinės šiuo metu išmeta mažesnį azoto oksidų (NOx) ir sieros dioksido (SO2) bei kietųjų dalelių kiekį nei dujų elektrinės, o tai, be abejonės, kai ką pasako, – sako Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) Švarios anglies centro pagrindinis partneris Ianas Barnesas. – Skurdesnėms šalims, tokioms kaip Bangladešas, įperkamos energijos prieinamumas padės milijonams žmonių išbristi iš skrudo.“

Anglies pramonei tokios technologijos padeda veiksmingesnėmis priemonėmis sulėtinti emisijų augimą ir tuo pat metu užtikrinti geresnes galimybes naudotis elektra.

Pasaulinės anglių asociacijos apskaičiavimais, rekonstruoti 400 gigavatų anglį deginančių jėgainių, kad jose būtų naudojamos geriausios technologijos, kainuotų 31 mlrd. JAV dolerių. Tai tik maža dalelė, palyginti su 2,4 trln. dolerių per metus investicijomis į švarią energetiką, kurios prireiks norint išvengti pavojingo planetos atšilimo. Apie tai skelbia mokslininkų grupė, kurios pasitarimą sušaukė Jungtinės Tautos (JT).

Veiksmingiausios šiuo metu veikiančios jėgainės, tokios kaip EnBW vadinamasis RDK8 padalinys Karlsrūhėje, yra vadinamosios „ultra-superkritinės“, arba sutrumpintai USC.

Pavadinimas kyla iš metodo kaitinant vandenį iki garų lygio. Pasiekus didelį karštį ir spaudimą, vanduo pereina į „superkritinę“ stadiją, kai nėra laikomas nei skysčiu, nei dujomis, bet turi jų abiejų savybių. Tie garai pasiekia 50 tonų energijos gamybos turbiną Karlsrūhėje sulig kulkos jėga, apsukdami ją 50 kartų per sekundę. Gamintojai, įskaitant GE, „IHI Corp.“ ir „Mitsubishi Heavy Industries Ltd.“ Japonijoje, „Siemens AG Vokietijoje ir „Doosan Corp.“ Pietų Korėjoje, skatina tokių USC jėgainių naudojimą, kaip priemonę pagaminti švaresnę anglį vietovėms, kur būtina pigi energija. Jos varžosi dėl užsakymų Azijoje, ypač Kinijoje, Indijoje, Bangladeše, Pakistane ir Indonezijoje, šalyse, kuriose yra mažiau alternatyvų nei turtingose pramoninėse valstybėse.

„Jeigu staiga sustabdysime anglimi kūrenančias jėgaines, pasaulyje kils chaosas, – sakė „IHI“ Išteklių, energijos ir aplinkos padalinio Tokijuje viceprezidentas Hiroshis Ide‘ė. – Pavojinga dėl to, kad klientai pasirinks pigią anglimi kūrenamą energiją ir naudos pigią bei neveiksmingą įrangą, išmetančią didelius anglies dioksido kiekius.“

Aplinkosaugos lobistai tokiems ambicingiems siekiams kelia akivaizdžiausią grėsmę. Grupės, tokios kaip „Sierra Club“, remiama Michaelo Bloombergo, kuriam priklauso „Bloomberg LP“ ir „ Bloomberg News“, taip pat grupė „Natural Resources Defense“ sutelkė dėmesį į žalą, kurią daro anglies tarša. Jie pažymi, kad net geriausios anglimi kūrenamos elektrinės teršia požeminį vandenį ir išmeta gyvsidabrį ir dulkes į orą – jau nekalbant apie jų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį aplinkai.

„Daugelis pasaulio vyriausybių sąžiningai siekia modernizuoti savo ekonomikas ir spręsti energijos nepritekliaus problemas, – teigia „Institute for Economics and Financial Analysis“, į aplinkosaugą orientuotos tyrimų grupės, įsikūrusios Klivlande, Ohajo valstijoje, Išteklių ir planavimo skyriaus direktorius Davidas Schlisselis. – Daugiau nei šimtmetį anglies deginimas buvo priimtas ekonominis būdas to pasiekti. Dabar taip jau nebėra.“

Didesnė kliūtis švariosios anglies pramonėje gali būti finansai, kurie Europoje ir Jungtinėse Valstijose greitai senka daugiausia dėl to, kad projektai yra labai brangūs ir sudėtingi.

Jungtinėse Valstijose vienintelė didelė švarios anglies įmonė yra bendrovės „NRG Energy Inc.“ jėgainė „Big Cajun II“, pastatyta Luizianoje, naudojant „Mitsubishi“ technologijas, kurais sudaro anglies dioksido surinkimo sistemos, taip pat mažinančios sieros, gyvsidabrio, azoto oksidų ir kietųjų dalelių emisijas. Bendrovė „Southern Co.“ atsisakė švarios anglies skyriaus savo 7,5 mlrd. dolerių vertės „Kemper“ įmonėje Misisipės valstijoje dėl viršytų išlaidų ir problemų, susijusių su struktūrų, galinčių atlaikyti didesnę nei 900 laipsnių Celsijaus temperatūrą, statyba.

Korporacijos „AES Corp.“, komunalinių paslaugų įmonės Arlingtone, Virdžinijos valstijoje, kuri eksploatuoja visų rūšių elektrines penkiolikoje šalių, vadovas Andresas Gluskis atsisako savo įmonės įsipareigojimo naudoti anglį daugiausia dėl kainos. Praėjusiais metais jis pardavė arba uždarė 4,5 gigavatų anglimi kūrenamų elektrinių ir pastatė 3 gigavatų atsinaujinančios energijos pajėgumų. Pavyzdžiui, vieno branduolinio reaktoriaus pajėgumas siekia maždaug gigavatą.

„Jums reikės dvidešimties metų vien skolai padengti, – sakė A. Gluskis. – Ar įžiūrite čia bent kokią prasmę? Jungtinėse Valstijose mes nematome jokios naujos anglies.“

Netgi Azijoje, kur, IEA prognozėmis, per artimiausius metus turėtų būti pastatyta dešimtys naujų anglimi kūrenamų elektrinių, tampa vis sudėtingiau gauti paskolas. Plėtros bankai vis daugiau paramos skiria pastaruoju metu ekologinės energetikos projektams, palaikydami vyriausybės siekiamus tikslus pažaboti taršą.

„Tiesą sakant, nėra tokio dalyko kaip švari anglis, – sakė Azijos plėtros banko, įsikūrusio Maniloje, Tvarios plėtros bei klimato kaitos skyriaus generalinis direktorius Woochongas Umas. – Per pastaruosius penkerius metus mes neradome tokio anglies projekto, kuris mums tiktų.“