Neseniai Brazilija ir Kinija sukirto rankomis už prekybą atsiskaityti vietinėmis valiutomis, siekdamos apeiti žaliaskvernį. Indija ir Malaizija balandį pasirašė susitarimą, pagal kurį tarpvalstybiniame versle bus plačiau naudojama rupija. Net amžina JAV sąjungininkė Prancūzija pradeda vykdyti sandorius juaniais.
Valiutų ekspertai nenori skambėti kaip netikri pranašai: pastarąjį šimtmetį doleriui jau ne kartą buvo prognozuotas neišvengiamas žlugimas. Tačiau stebėdami šią staigią susitarimų, kuriais bandoma apeiti dolerį, bangą, jie įžvelgia prasmingus veiksmus, tegu ir nedidelius bei laipsniškus, kurių anksčiau paprastai nebūdavo.
Daugelio pasaulio lyderių motyvai imtis šių priemonių yra labai panašūs. Jie skundžiasi, kad žaliaskvernis naudojamas kaip ginklas, skirtas Amerikos užsienio politikos prioritetams įgyvendinti – ir nubausti tuos, kurie jiems nepaklūsta.
Niekur kitur tai nebuvo taip akivaizdu, kaip Rusijoje, kur JAV, atsakydama į invaziją į Ukrainą, pasistengė Vladimiro Putino režimui sukelti precedento neturintį finansinį skausmą. Joe Bideno administracija įvedė sankcijas, įšaldė šimtus milijardų dolerių Maskvos užsienio rezervų ir, pasitelkusi į pagalbą Vakarų sąjungininkus, praktiškai išstūmė šalį iš pasaulinės bankų sistemos. Didžiajai pasaulio daliai tai tapo šaltu dušu, privertusiu apgalvoti savo pačių priklausomybę nuo dolerio – nepaisant to, ką jos iš tikrųjų mano apie karą.
Taigi Vašingtono pareigūnai susiduria su dilema: pasikliaudami žaliaskverniu savo geopolitinėse kovose, jie ne tik rizikuoja susilpninti dolerio padėtį pasaulio rinkose, bet ir menkina savo galimybes daryti įtaką pasaulinėje arenoje. Pasak Danielio McDowello, knygos Bucking the Buck: US Financial Sanctions and the International Backlash Against the Dollar („Boksuoti baksą: JAV finansinės sankcijos ir tarptautinis pasipriešinimas doleriui“) autoriaus, siekiant užtikrinti ilgalaikį efektyvumą, sankcijas verčiau palikti kaip grasinimą, užuot jas realiai įgyvendinus.
„Racionalus veikėjas, žinantis, kad ateityje gali atsidurti tokioje situacijoje, šiam scenarijui pasiruoš iš anksto, taigi jūsų grasinimai ir atgrasomieji veiksmai bus ne tokie veiksmingi, – pažymi D. McDowellas, Sirakūzų universiteto Politikos mokslų departamento bakalauro studijų vadovas. – Galbūt dabar šie pokyčiai ir nežymūs, bet net jei galiausiai jie nesibaigs kažkuo, kas nuvers dolerį nuo sosto“, jie vis tiek svarbūs, nes „gali sumažinti Amerikos ekonominę galią“.
Neabejotina, kad dalį perėjimo nuo dolerio organizuoja Kinija. Prezidentas Xi Jinpingas siekia, kad juaniui būtų suteiktas didesnis vaidmuo pasaulinėje finansų sistemoje, o jo vyriausybė prioritetu laiko atsiskaitymo juaniais užsienyje plėtrą.
Tačiau didžioji dalis veiksmų vyksta be Pekino įsikišimo.
Indija – kurios nepavadinsi Kinijos strategine sąjungininke – ir Malaizija balandį paskelbė apie naują mechanizmą dvišalei prekybai rupijomis palaikyti. Tai dalis platesnių Narendros Modžio administracijos, kuri neprisijungė prie JAV vadovaujamos sankcijų kampanijos Rusijai, pastangų apeiti dolerį bent kai kuriuose tarptautiniuose sandoriuose.
Dar po mėnesio Pietryčių Azijos valstybių asociacija susitarė padidinti savo narių vietinių valiutų naudojimą regioninei prekybai ir investicijoms.
O Pietų Korėja ir Indonezija vos prieš kelias savaites pasirašė susitarimą, skatinantį tiesioginį apsikeitimą vonais ir rupijomis.
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva balandį lankydamasis Šanchajuje griežtai išpeikė dolerio dominavimą. Stovėdamas ant podiumo, apsuptas Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos, vadinamųjų BRICS šalių, vėliavų, jis paragino didžiausias pasaulio besivystančias ekonomikas rasti alternatyvą, kuri pakeistų žaliaskvernį užsienio prekyboje. „Kas nusprendė, kad doleris bus prekybos valiuta pasibaigus aukso paritetui?“ – klausė jis.
L. Da Silva turėjo omenyje aštuntojo dešimtmečio pradžią, kai po Antrojo pasaulinio karo sudarytas susitarimas – žinomas kaip Breton Vudso susitarimas – pavertė dolerį pasaulio finansų ašimi. Susitarimo žlugimas dolerio dominavimo iš esmės nepaveikė. Iki šiol tai yra pasaulyje pirmaujanti rezervinė valiuta, padidinusi JAV obligacijų paklausą ir leidusi šaliai įgyti didžiulį prekybos ir biudžeto deficitą.
Tai, kad doleris užima centrinę vietą pasaulinėje mokėjimų sistemoje, taip pat leidžia Amerikai daryti unikalią įtaką kitų šalių ekonomikoms.
Naujausiais Tarptautinių atsiskaitymų banko duomenimis, apie 88 proc. visų pasaulinių valiutos keitimo sandorių, net ir tų, kuriuose nedalyvauja JAV įmonės, atliekama doleriais. Kadangi tarptautinius dolerių srautus tvarkantys bankai turi sąskaitas Federaliniame rezervų banke, jiems gali būti taikomos JAV sankcijos.
Nors finansinių sankcijų kampanija prieš Rusiją yra naujausias ir ryškiausias pavyzdys, pastaraisiais metais tiek demokratų, tiek respublikonų administracijos taikė sankcijas ir tokioms šalims kaip Libija, Sirija, Iranas bei Venesuela.
Remiantis naujausia Ekonomikos ir politikos tyrimų centro ataskaita, Bideno administracija per metus į Užsienio turto kontrolės biuro sudarytą sankcionuotų piliečių sąrašą įtraukė vidutiniškai 1151 naują asmenį. Tai daugiau nei 975 Donaldo Trumpo administracijos valdymo metais ir 544 per pirmąją prezidento Baracko Obamos ketverių metų kadenciją.
„Šalys dešimtmečius kentė dolerio dominavimą, – teigia konsultacinės bendrovės „Control Risks“ direktorius pasauliniams reikalams Jonathanas Woodas. – Agresyvesnis ir platesnis JAV sankcijų taikymas pastaraisiais metais šį diskomfortą sustiprina – ir sutampa su didžiųjų kylančių rinkų reikalavimais perskirstyti pasaulinę galią.“
Iždo departamento atstovas „Bloomberg“ pacitavo balandžio viduryje duotame interviu CNN išsakytus iždo sekretorės Janet Yellen komentarus, kuriuose ji pripažino, kad „pasitelkus finansines sankcijas, susijusias su dolerio vaidmeniu, kyla rizika, kad ilgainiui tai gali pakenkti dolerio hegemonijai“.
Tačiau ji pažymėjo, kad žaliaskvernis „naudojamas kaip pasaulinė valiuta dėl priežasčių, dėl kurių kitoms šalims būtų nelengva rasti alternatyvą, pasižyminčią tokiomis pačiomis savybėmis“.
Rinkos stebėtojai su ja sutinka. Nors vis daugiau šalių nori sumažinti savo priklausomybę nuo dolerio, mažai kas tikisi, jog artimiausiu metu jo pozicijai pasaulinėje prekyboje ir finansuose iškils grėsmė.
Pirma, nėra jokių ženklų, kad kuri nors kita valiuta galėtų užtikrinti tokį patį stabilumo, likvidumo ir saugumo lygį. Be to, didžioji dauguma JAV sąjungininkių, išsivysčiusių ekonomikų, kurioms tenka daugiau nei 50 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto, atsisakyti žaliaskvernio neskuba.
Dolerio kursas nuo pernai, kai JAV įvedė sankcijas Rusijai, netgi sustiprėjo – tai ženklas, kad bet koks jo pasaulinio statuso sumažėjimas greičiausiai bus ilgas ir lėtas procesas.
„Artimiausiu metu nematau jokio turto, kuris pakeistų dolerį, – sakė George’as Boubouras, tris dešimtmečius stebintis rinkas ir vadovaujantis „K2 Asset Management“ Melburne. – Niekas neprilygsta JAV ekonomikos galybei. Kinija turi problemų dėl senėjančios populiacijos, o eurui taip ir nepavyko įsitvirtinti. Panašu, kad doleris artimiausioje ateityje ir toliau karaliaus.“
BRICS atkirtis
Vis dėlto besivystančiose šalyse dolerio atsisakymo vajus nesiliauja.
Pakistano energetikos ministras praėjusį mėnesį pareiškė, kad Pakistanas už importuojamą Rusijos naftą ketina atsiskaityti juaniais, o Jungtiniai Arabų Emyratai šių metų pradžioje pranešė, kad su Indija diskutuoja apie būdus, kaip paskatinti prekybą ne naftos produktais rupijomis.
Šios savaitės pradžioje BRICS šalių grupės užsienio reikalų ministrai aptarė, kaip blokas galėtų įgyti didesnę įtaką pasaulyje, įskaitant bendros valiutos galimybę.
„Be jokios abejonės, dolerio atsisakymas spartėja ir tęsis ne vienerius metus, – teigė Singapūre įsikūrusio „Mizuho Bank Ltd.“ ekonomikos ir strategijos skyriaus vadovas Vishnu Varathanas. – JAV priėmė gerai apskaičiuotą sprendimą panaudoti dolerį skausmui sukelti, ir tikėtina, kad tai turės ilgalaikių pasekmių.“
