Tvirtas atsakas nuskambėjo per konferencinį ryšį sausio pradžioje, kai aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas pagrasino, jog Europos automobilių gamintojai sulauks tarifų, jeigu Europos Sąjunga nerems D. Trumpo griežtosios linijos.
Anot JAV ir Europos pareigūnų, susipažinusių su nuomonių apsikeitimu, diplomatai iš Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pareiškė, kad tokia taktika yra visiškai nepriimtina ir nepadės prezidentui pasiekti savo tikslų.
Valstybės departamento komanda, priblokšta Europos linijos griežtumo, perdavė žinutę Baltiesiems rūmams, ir, kaip pažymi abiejų pusių atstovai, JAV administracija vėliau kiek sušvelnino spaudimą savo Europos sąjungininkams.
JAV specialusis pasiuntinys Iranui Brianas Hookas, paklaustas apie konferencinį ryšį, atsisakė komentuoti. Baltųjų rūmų atstovas komentarams nebuvo pasiekiamas.
Šie epizodai rodo stiprėjantį Europos pareigūnų pasiryžimą tvirtai laikytis savo pozicijos, tuo metu, kai D. Trumpas mėgina panaudoti prekybos politiką siekdamas vis platesnį mastą įgyjančių JAV geopolitinių tikslų, – epizodai taip pat leidžia manyti, kad toks europiečių sugebėjimas susitelkti padės išgyventi Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimą iš ES, įvykusį sausio 31 dieną.
D. Trumpas kelia spaudimą Europai dėl visos virtinės klausimų, įskaitant ir santykius su Kinija bei Rusija. Kiek vėliau sausį prezidentas grįžo prie puolimo taktikos, pažėręs Europos Sąjungai itin aršios kritikos per Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) Davose, Šveicarijoje.
„Jie sudaro kliūčių prekybai, dėl kurių neįmanoma prekiauti, įveda tarifus visur, kur gali, tiesiog nieko negalima daryti, – kalbėjo D. Trumpas per Pasaulio ekonomikos forumą Davose, Šveicarijoje. – Atvirai kalbant, su jais sudėtingiau plėtoti verslą nei su Kinija.“
Anot vieno iš pareigūnų, sausio 8 dieną vykusioje vaizdo konferencijoje, apie kurią pirmas pranešė „The Washington Post“, Jungtinių Valstijų pusei atstovavo JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas politiniams klausimams Davidas Hale'as, tuo metu europiečiams atstovavo ambasadoriai.
Iki tol Europos politikos formuotojai jau kelias savaites planavo pradėti oficialius veiksmus prieš Iraną dėl urano sodrinimo – tarptautinės teisės pažeidimo.
Užsienio ministerijos atstovas Berlyne atsisakė komentuoti. Jo kolegos Londone bei Paryžiuje į prašymą pakomentuoti neatsakė.
ES-3 (Prancūzijos, Vokietijos ir JK) planai didinti spaudimą Teheranui apsivertė aukštyn kojomis, kai JAV per raketų ataką, įvykdytą sausio pradžioje, nukovė svarbų Irano pajėgų generolą.
Šis incidentas nuvedė abi puses ant karo slenksčio, Iranui grasinant plataus masto atsakomosiomis priemonėmis prieš JAV taikinius.
Europa galiausiai sausio 14 dieną, praėjus maždaug savaitei po jos susidūrimo su D. Hale‘u, pakurstė klausimo dėl Irano branduolinio susitarimo sureguliavimą. ES pareigūnai tvirtina, kad jie siekia priversti Iraną laikytis susitarimo sąlygų, tuo metu, kai D. Trumpas ragina atsisakyti šio sandorio.
Tuo metu, kai buvo įvykdyta drono ataka, JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo teigė, jog sąjungininkai „neprisideda tiek, kiek aš norėčiau“, palaikant sprendimą dėl atakos. ES pareigūnai, savo ruožtu, smarkiai sukritikavo amerikiečių maksimalaus spaudimo Iranui strategiją įvedant sankcijas, paralyžiuojančias Irano ekonomiką, – kaip nepagrįstai agresyvią ir stokojančią ilgalaikio tikslo strategiją.
