„Exxon Mobil Corp.“ akcijos, ilgus dešimtmečius laikomos vienomis iš didžiausius dividendus duodančiomis akcijomis, investuotojams uždirba 10 proc. pelno. „Royal Dutch Shell Plc.“, britų-olandų milžinės, nemažinusios mokėjimų akcininkams nuo pat Antrojo pasaulinio karo, dvylikos mėnesių dividendai prilygsta 14 proc. jos dabartinės akcijos kainos. „BP Plc.“ siūlo 12,4 proc. pajamingumą, o Prancūzijos „Total SA“ – 11 proc.
Tokio lygio pajamingumas paprastai reiškia vieną dalyką: didelę riziką, kad akcininkai vieną dieną gali nebegauti jiems žadėtų pinigų.
Nė vienas stambaus kapitalo naftos bendrovės vadovas niekada su tuo nesutiks – bent jau dabar. Net kai įmonių vadovybės susiduria tiek su katastrofiška paklausos griūtimi, sukelta koronaviruso protrūkio, tiek su naftos kainų karu tarp Saudo Arabijos ir Rusijos, jos yra apsisprendusios toliau mokėti.
„Niekas nenori būti vadovu, kuris mažina dividendus, – sakė Noah Barrrettas, Denveryje veikiančios grupės „Janus Henderson Group Plc.“, valdančios apie 375 mlrd. dolerių, energetikos analitikas. – Jie supranta, kad jeigu tik bendrovė ims mažinti dividendus, jos akcininkai pabėgs pas konkurentus ir vargu bau ar kada sugrįš.“
Kad laimėtų laiko, sumažėjusį pelningumą tokios bendrovės priskiria prie kapitalo išlaidų. „Exxon“ iš dalies pakeitė ambicingos išlaidų programos kursą, pirmadienį pareiškusi apie didelių karpymų planus, po to, kai tarptautinė reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ sumažino jos reitingus.
„Shell“, „ Chevron Corp.“ ir „Total“ taip pat gali nuspręsti taupyti lėšas dividendams, mažindamos savo akcijų išpirkimo programas, kurias investuotojai paprastai vertina labiau savarankiškas ir veikiančias savo nuožiūra nei ketvirtinius pinigų išmokėjimus.
„Chevron“ praėjusią savaitę pareiškė svarstanti tokius variantus kaip kapitalo išlaidų mažinimas ir trumpalaikės gamybos ribojimas. BP vyriausiasis finansininkas Brianas Gilvary‘is pareiškė, kad britų įmonė gali apriboti išlaidas 20 proc. šiais metais.
Nors per pastarąsias dvi savaites rinkos prognozės dėl didžiųjų naftos bendrovių dividendų buvo sumažintos, „Goldman Sachs“ analitikai, įskaitant ir Michelle Della Vigna, dabartinėmis aplinkybėmis neprognozuoja dividendų mažinimo. „Per ankstesnius naftos rinkos nuosmukius, didžiosios naftos bendrovės, reaguodamos į sudėtingas makroekonomines sąlygas, faktiškai beveik nemažino dividendų“, antradienį teigė analitikai.
Rimti klausimai
Net prieš kainų griūtį, didžiosios JAV naftos bendrovės jau buvo patekusios į keblią padėtį. Pramonės dinamika akcijų rinkoje buvo prasčiausia, nes investuotojai baiminosi dėl jos gebėjimo laviruoti perėjimo prie naujos energetikos sistemos laikotarpiu, pakankamai investuoti į jų verslo palaikymą ir laikytis savo įsipareigojimų akcininkų atžvilgiu.
„Situacija šiuo etapu daugeliui naftos milžinių kelia gana rimtų iššūkių, jeigu darytume prielaidą, kad kainos išliks kurį laiką ties tokiu lygiu, – sakė Nickas Stansbury‘is, „Legal &General Investment Management“, vienos iš didžiausių didžiųjų naftos bendrovių akcininkių, žaliavinių prekių tyrimų skyriaus vadovas. – Jeigu ties tokia riba jos laikysis dar šešis, devynis mėnesius, kils rimtų klausimų dėl dividendų tvarumo.“
Vien šių bendrovių dydis teikia joms finansinio lankstumo tęsti verslo operacijas net ypatingų sunkumų laikotarpiu. Europos naftos bendrovės, be mažesnių išlaidų, gali rinktis dividendų išmokėjimą investuotojams vekseliu, kai pinigai pakeičiami naujomis akcijomis. Anot BP B. Gilvary‘io, tai viena iš galimų priemonių iš jo „ginklų arsenalo“, bet bendrovė kol kas nesvarsto tokios galimybės.
Kitas variantas – leisti skolai augti, bet „Exxon“ reitingo sumažinimas rodo tokios strategijos ribas. „Joms teks remtis balansu, – sakė N. Barrettas. – Bet tam tikru metu skolinimasis, idant būtų išmokėti dividendai, nėra ilgalaikis.“
Ištverti sunkumus
„Shell“ atsisakė komentuoti apie savo dividendus. „Exxon“ atstovas spaudai Casey‘is Nortonas rėmėsi generalinio direktoriaus komentarais, nuskambėjusias kovo 5 dieną per investuotojų dieną, esą bendrovė yra „įsipareigojusi mokėti tvirtus ir didėjančius dividendus“. Bendrovė pastaruosius trisdešimt septynerius metus kasmet didina dividendus.
Išlaikyti ir didinti „Chevron“ dividendus yra „svarbiausias prioritetas“, elektroniniame laiške teigia įmonės atstovas spaudai Bradenas Reddallas, pakartojęs vasarį nuskambėjusius generalinio direktoriaus Mike‘o Wirtho komentarus, esą „Chevron“ eina reikiama linkme, siekdama 2020 metais padidinti savo metines išmokas už akciją jau 33-ąjį kartą.
Saudo Arabijos naftos plūstelėjimas į rinką, kaip ir sumažėjusi paklausa, žmonėms nustojus keliauti ir išlaidavus, kelia grėsmę dėl galimo beprecedenčio naftos pertekliaus, kuris gali turėti ilgalaikės įtakos kainoms.
Esant stabiliam nuosmukiui, „Shell“ pirmoji priemonė būtų peržiūrėti savo akcijų išpirkimo programą. Generalinis direktorius Benas van Beurdenas jau sausį skelbė, kad bendrovė greičiausiai nepasieks savo užsibrėžto tikslo išpirkti akcijų už 25 mlrd. JAV dolerių iki šių metų pabaigos, jeigu makroekonominė aplinka nepagerės. Nuo tada naftos kainos smuko beveik perpus.
Investicijos į švariąją energetiką gali taip pat nukentėti, ilgalaikio nuosmukio atveju. Didžiosios Europos naftos bendrovės kuria vis ambicingesnes strategijas, stengdamosi sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, – tam galiausiai prireiks žymių kapitalo išlaidų.
Iki šiol drąsiausia yra BP, kuri pažadėjo iki 2050 metų panaikinti teršalų išmetimą, susijusį su savo gamyba bei operacijomis. „Shell“ ir „Total“ taip pat žadėjo sumažinti teršalų emisijas.
Nors vargu ar Europos naftos bendrovės atsižadės savo „žaliųjų“ įsipareigojimų, žemos naftos kainos paprastai alternatyviajai energijai nieko gero nežada, sakė N. Stansbury‘is.
Istorinės permainos
Kai kurios naftos bendrovės, pavyzdžiui, „Occidental Petroleum Corp.“, jau sureagavo į dabartinį nuosmukį, sumažindamos dividendus. Skolų slegiama naftos žvalgymo bendrovė sumažins savo 2020 metų dividendus apie 2,2 mlrd., arba 86 proc.
Toks „Occidental“ sprendimas sukeltų rinkai požeminį smūgį, nors ir nestiprų, tuo tarpu jeigu dividendus sumažintų BP ar „Shell“, toks žingsnis išprovokuotų tikrą žemės drebėjimą. Šios dvi bendrovės išmokėjo 22 mlrd. JAV dolerių 2019 metais, 20 proc. „FTSE 100“ dividendų. Analogiškos JAV naftos milžinės, „Exxon“ ir „Chevron“, kaip dividendų mokėtojos, užima atitinkamai antrąją ir devintąją vietą „S&P 500“ indekse.
Nuolatiniai žemų kainų ciklai gali dramatiškai pakeisti pramonę. 1997–1999 m. laikotarpiu Saudo Arabija varžėsi su Venesuela dėl rinkos dalies, taip nusmukdydama „Brent“ rūšies naftos kainas iki 10 JAV dolerių už barelį. Vėliau sekė susijungimų banga, suformuodama supermilžinių erą – „Exxon“ susijungė su „Mobil“, BP įsigijo „Amoco“, „Total“ susiliejo su „Elf“, o „Chevron“ – su „Texaco“.
Tokiu audringu laikotarpiu minėtos bendrovės sugebėjo konvertuoti labai nestabilias žaliavines prekes į stabilius pinigų srautus. Jeigu Europos naftos įmonės nesugebės atlikti šio vaidmens, būtų ritmas pralaimėjimas, sakė N. Stansbury‘is iš „Legal &General“.
„Sumažinti dividendus – toks sprendimas, su kuriuo nenori turėti nieko bendra joks generalinis direktorius“, – sako Russas Mouldas, Jungtinės Karalystės aktyvų valdytojos „AJ BellPlc.“ investicijų direktorius. – Toks sprendimas gali tau kainuoti darbo vietą.“
