aA
Prieš daugiau nei dvi savaites didžioji dauguma laivų visame pasaulyje buvo priversti pakeisti savo naudojamą kurą. Po šio įvykio, kuris negrįžtamai pakeitė pasaulio naftos perdirbimo ir jūrų pramonę, jau pradėjo ryškėti kai kurie didžiausi laimėtojai – ir potencialūs pralaimėtojai.
„Didysis sprogimas“ laivininkystėje viską verčia aukštyn kojomis: kai kurie kraunasi turtus
© AP / Scanpix

Reglamentas įsigaliojo sausio 1 d., priversdamas laivus smarkiai sumažinti sieros oksidų emisijas deginant vadinamąjį bunkerinį kurą. Jei pasiseks, šios taisyklės gali lemti visų laikų didžiausią ir visame pasaulyje stebimą oro kokybės pagerėjimą. Laivininkystės teršalai kaltinami dėl pablogėjusių žmonių sveikatos sąlygų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos bei astma, taip pat – dėl rūgštaus lietaus.

Tačiau naujojo kuro kaina pašoko iki tokių aukštumų, kad Singapūre, Azijos naftos prekybos centre, jis neseniai pranoko dyzeliną ir benziną. Tokia dinamika padidina prekių ir žaliavų transportavimo kaštus, o tai gali kliudyti pasaulinėms tiekimo grandinėms, nes kuras yra pačios didžiausios jūrų pramonės patiriamos išlaidos.

„Brangstant bunkeriniam kurui, pasaulio prekybos kaštai auga“, – pažymi Peteris Sandas, pasaulio laivų operatorių prekybos grupės „BIMCO“ vyriausiasis laivybos analitikas. Jis teigia, kad net jeigu kainų augimas galutiniams vartotojams bus beveik nepastebimas, tai turės reikšmės laivų savininkams, kurių dalis gali patirti finansinių sunkumų, jei kuro kainos ir toliau išliks aukštos.

Naujoji taisyklė TJO 2020 (angl. IMO 2020) nurodo, kad jūrinio kuro sieros emisijų viršutinė riba negali viršyti 0,5 proc. (anksčiau daugumoje pasaulio šalių ji siekė 3,5 proc.). Sausio 1 d. data buvo sutarta dar 2016 m. spalio mėnesį.

Staigus kainų kilimas reiškia didelį pelną naftos perdirbimo įmonėms, gaminančioms naująjį produktą. Kai kurie laivų savininkai taip pat kraunasi turtus, nes laiku investavo į įrangą, leidžiančią ir toliau deginti senąjį sieringąjį kurą, kuris yra keliais šimtais dolerių už toną pigesnis.

Tvarka kaip laive

Prieš įsigaliojus naujajai tvarkai, kai kurie laivų savininkai investavo milijardus dolerių į išmetamųjų dujų valymo sistemas, neleidžiančias sierai patekti į orą. Toji įranga leidžia jų laivams ir toliau naudoti senąjį kurą – nepažeidžiant taisyklių.

Panašu, kad tie, kurie sumaniai investavo, įgijo konkurencinį pranašumą, nes nuolaida senojo tipo degalams šiuo metu yra milžiniška.

Remiantis didžiausio pasaulyje laivų brokerio padalinio „Clarkson Research Services Ltd.“ duomenimis, 2 milijonus barelių gabenantys supertanklaiviai, kuriuose buvo sumontuoti valymo įrenginiai (vadinamieji skruberiai), šiemet jau sutaupė apytikriai 20 000 dolerių per dieną. Jei dabartinė rinka nesikeis, per metus jie sutaupys maždaug 7 milijonus dolerių.

Prekyba
Prekyba
© Unsplash


Investicijos į valymo įrangą gali atsipirkti greičiau nei per metus, teigia Richardas Matthewsas, „E.A. Gibson Shipbrokers Ltd.“ tyrimų vadovas.

Naftos tanklaivių įkainiai pagal istorinius standartus yra labai aukšti, o tai reiškia, kad net ir neturintiems valymo įrangos tanklaiviams sekasi puikiai.

Vis dėlto tai gali tapti rimtesne problema silpnesnėse krovinių gabenimo rinkose. Pavyzdžiui, 2010 m. pastatyti milžiniški geležies rūdą gabenantys „Capesize“ balkeriai šiais metais per dieną teuždirbo apie 4000 dolerių. To nepakanka, kad būtų padengtos net eksploatavimo išlaidos, įskaitant įgulos narių atlyginimus ir remontą. Tie patys laivai su įmontuotais skruberiais per dieną uždirbo maždaug 10 000 dolerių daugiau. Ne kažin kas, tačiau toks lygis bent leidžia jiems išgyventi.

Jei dabartinė rinka nepasitaisys, sumažėjusios pajamos galiausiai gali atgrasyti kai kuriuos laivų operatorius nuo krovinių gabenimo, ir tai išeitų į naudą laivų, turinčių skruberius, savininkams.

P. Sandas iš „BIMCO“ teigia, kad jei naujojo kuro kainos nekris, gali pasitaikyti paskolų įsipareigojimų nevykdymo atvejų.

Perdirbimo gamyklų skirtumai

Naftos perdirbimo gamyklų požiūriu, TJO 2020 transformavo jūrinį kurą (iš esmės – su nuolaida parduodamas atliekas) į vieną vertingiausių pramonės produktų. Singapūre ir Roterdame naujasis laivams skirtas kuras – labai mažai sieros turintis mazutas, arba VLSFO (angl. very low sulphur fuel oil), – kainuoja maždaug dvigubai brangiau už senąjį. Panašioje situacijoje atsidūrė ir jūrinis gazolis – kitas švarus kuras, kurį taip pat gali naudoti vežėjai, jei nenori nusižengti TJO 2020.

Kai kuriais atžvilgiais paaiškinti aukštą naujojo kuro kainą nėra paprasta. Teoriškai jis neturėtų būti brangesnis už tokius produktus kaip benzinas ir dyzelinas, nes jį lengviau pagaminti.

Šiandienines dangų remiančias kuro kainas lemia tiek rafinavimo, tiek laivybos sektoriai, siekiantys, kad kiti investuotų į jo gamybą, teigia energetikos konsultacijų bendrovės „Wood Mackenzie Ltd.“ rafinavimo ir chemijos pramonės viceprezidentas Alanas Gelderis.

Kai kuriuose pasaulio uostuose jau kilo kuro įsigijimo problemų, taip pat pristigo degalus pristatančių baržų, pastebi Melissa Williams, „Royal Dutch Shell Plc“ jūrinio kuro pardavimo ir rinkodaros vadovė.

„Didysis sprogimas“ laivininkystėje viską verčia aukštyn kojomis: kai kurie kraunasi turtus
© Sipa / Scanpix


„Poveikis naftos perdirbimo gamykloms nebūtinai vienodas“, – pažymi Markas Williamsas, pagrindinis „Wood Mackenzie“ rafinavimo analitikas. Jo teigimu, JAV Meksikos įlankos pakrantėje įsikūrę rafinavimo įrenginiai, kurie gali perdirbti ypatingai sieringą mazutą – senojo tipo kurą, kuris po permainų įvedimo smarkiai atpigo, – šiuo metu klesti. Tačiau tie naftos perdirbėjai, kuriems trūksta patobulinto valymo įrangos ir kurie imasi perdirbti sieringus naftos produktus, gali jausti spaudimą.

Žvelgiant plačiau, rafinavimo gamyklos apskritai turėtų pergalvoti savo požiūrį į kuro gamybą, nes dėl TJO 2020 keičiasi ir maržos. Žaliavos, turinčios mažai sieros, pavyzdžiui, vakuuminis gazolis ir išvalytas mazutas, kurios, be kita ko, gali būti naudojamos ir naujajam kurui gaminti, yra pabrangusios. Jei dideli jų kiekiai bus nukreipti į jūrų rinką, gali pasijusti tradicinės produkcijos, tokios kaip benzinas, stygius, nes šie degalai yra gaminami iš tų pačių žaliavų.

Tuo tarpu dyzelino rinka į TJO 2020 sureagavo kur kas silpniau, nei daugelis tikėjosi. Iš dalies dėl to kalti visame pasaulyje atšilę orai, taip pat – naujausi naftos paklausos augimo prognozių patikslinimai, teigia Steve'as Sawyeris, „FGE“ rafinavimo direktorius. Rezultatas toks, kad VLSFO Singapūre kainuoja brangiau nei dyzelinas – štai tokia „keista“ kainų dinamika, sako jis.

Žvelgdamas į perspektyvą, S. Sawyeris tikisi, kad VLSFO ir toliau išliks brangesnis už naftą, kol naftos kaina svyruos 60–70 dolerių už barelį.

A. Gelderis ir M. Williamsas prognozuoja, kad VLSFO kaina ateityje kris, o HSFO (angl. high sulphur fuel oil) iki ketvirtojo ketvirčio pakils maždaug 20 proc., nes vis daugiau vežėjų įsirengs skruberius. Tuo tarpu TJO pereinamasis laikotarpis turėtų užtrukti dar porą metų, teigia jie.

Taigi dabartinis kainų šuolis – tik pati proceso pradžia. Naftos perdirbimo gamyklos turės apsispręsti, ar verta leisti pinigus įrangai, kad būtų galima gaminti naujus degalus, o laivybos kompanijos turės apsvarstyti galimybę įsigyti daugiau skruberių.

„Jei ketinate sumažinti šių papildomų kaštų poveikį visai ekonomikai, prireiks daugiau investicijų“, – apibendrino A. Gelderis.

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(30 žmonių įvertino)
4.0333

Startuolis nusprendė tiesti pagalbos ranką naftos sektoriuje darbų netekusiems specialistams (4)

Alfredas Burtas užaugo eidamas savo tėvo pėdomis Teksaso naftos telkinių teritorijoje. Tęsdamas...

ES svarsto „pertvarkyti“ pasaulinius finansus (79)

Naujieji Europos Sąjungos tvarių investicijų klasifikavimo standartai pakeis tai, kaip veikia...

Gali kilti tikras politinis mūšis: ruoškitės – kai kurie Briuselio sprendimai bus neišvengiami (63)

Europos Sąjunga trečiadienį turėtų susitarti dėl pirmųjų žalių investicijų kriterijų –...

COVID-19 paliks gilius randus pasaulio ekonomikoje: krizės kaina šalims skiriasi (6)

Žinoma, kad dalis pacientų, sveikstančių nuo COVID-19 , kenčia nuo ilgalaikių simptomų, –...

Žaliajame bitkoinų rojuje baigia išsekti perteklinė elektros energija (55)

Šiaurės regionas praranda pranašumą žaliojoje bitkoinų kasyboje kaip tik tada, kai pramonė...

Top naujienos

Ekspertas kritikuoja valdžios planą: tas yra tiek pat saugu, kiek leisti pabučiuoti kryželį prie įėjimo (69)

Buvęs Ekspertų tarybos narys, matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius sukritikavo...

Koronaviruso duomenys Lietuvoje: užfiksuoti 1278 nauji atvejai, mirė 14 žmonių paskiepyta beveik 25 tūkst. žmonių (216)

Ketvirtadienį Lietuvoje buvo nustatyti 1278 nauji koronaviruso atvejai, dar 14 žmonių mirė,...

„Popierinis“ kelias ir tiltas grasina namų griovimais Balsiuose: gyventojai nė nebegali užsiimti remontu (302)

Balsių bendruomenės sukilusios dėl planuojamo naujo kelio ir tilto, kuris turėtų sujungti...

Vilnietei sukėlė šoką užrašai požeminėje perėjoje: ar tai įmanoma vienoje iš ES sostinių? (24)

Dar vienoje Vilniaus požeminėje perėjoje nemalonūs praeiviams užrašai ir piešiniai. Į...

Per metus perpus mažėjo bankrotų: analitikai įspėja, kad tai netruks ilgai (3)

Per pastaruosius metus bankrutuojančio ar bankrutavusio statusą įgijo beveik 700 juridinių...

Paulius Gritėnas. Grybauskaitė buvo teisi – Putino Rusija yra teroristinė valstybė (5)

Vienas skambiausių buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymų atrodo vis...

Maskva pagrasino Čekijai atsaku, „kokio nesapnavo net baisiausiame sapne“ (444)

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sureagavo į...

Mirusiu laikytas ir po 25 metų atsiradęs Lietuvos sporto komentatorius teismo pripažintas gyvu (57)

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį gyvu pripažino buvusį sporto komentatorių...

Artimiesiems išsipasakojusi moteris sulaukė ne palaikymo, o „pamokymo“: aš taip gyvenau, močiutė taip gyveno, tai ko tu čia užsimanei? (4)

Sakoma, kad pasidalinus laime ji dvigubai padidėja, o pasidalinus skausmu, šis dvigubai sumažėja....

Lietuvė išpasakojo, kaip Danijoje veikia „koronapaso“ sistema: prireikia ir grožio salone, ir bare (524)

Lietuva dar tik svarsto įsivesti galimybių pasą, kuris leistų plačiau atsiverti kai kuriems...