aA
Nepaisant daugiau nei 100 tūkst. Rusijos karių, šių metų balandžio mėn. atsiųstų prie Ukrainos sienų, buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zagorodniukas nelinkęs manyti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs kariauti. Ne vienus metus skyręs projektams, kurių tikslas – modernizuoti Ukrainos kariuomenę, A. Zagorodniukas savo nuomonę linkęs grįsti tuo, kad invazija šį kartą Rusijai nebūtų panaši į malonų pasivaikščiojimą parke.
Dėlioja galimą Rusijos įsiveržimo scenarijų: įžengti būtų lengva, ištrūkti – ne
© Reuters / Scanpix

„Mūsų užduotis buvo užtikrinti, kad galėtume padaryti nepriimtinos žalos, ši turėtų būti tokia didelė, kad jie neturėtų motyvacijos tai tęsti“, – vaizdo interviu iš Ukrainos sostinės Kijevo sakė jis.

Ukraina gerokai patobulino savo ginkluotąsias pajėgas nuo tada, kai 2014 m. keli tūkstančiai rusų karių be skiriamųjų ženklų aneksavo Krymą nepaleidę nė vieno šūvio. Tai galėjo būti katastrofiškai klaidinga.

Nepaisant tikrųjų V. Putino naujausių jėgos demonstravimo motyvų ir kaltinimų veikiant principu „akis už akį“ dėl Jungtinės Karalystės (JK) eskadrinio minininko tranzito Ukrainos vandenyse, lyginti karinius pajėgumus sudėtinga ir darosi tik dar sudėtingiau. Po trumpos po Šaltojo karo įsivyravusios pertraukos, kurios metu JAV ir jos partnerės iš Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) neturėjo dėmesio vertų konkurentų, dabar tokių jau yra atsiradę.

Daugelis karinės galios vertinimo priemonių klaidinančios. Pavyzdžiui, remiantis vien išlaidomis gynybai, Ispanija turėtų būti stipresnė už Turkiją – antrąją pagal dydį karinę NATO galią po JAV, Saudo Arabija turėtų be didesnių sunkumų nurungti Iraną, o JK turėtų lengvai ir paprastai duoti atkirtį Rusijai, tačiau nė vienas iš šių pavyzdžių neatspindi realios situacijos.

Taigi akivaizdu, kad kur kas svarbesnis yra karinių pajėgų efektyvumo veiksnys, apimantis kruopščiai suplanuotą biudžetą, ginkluotės naujumą ir efektyvumą. Be to, ne ką mažiau svarbūs ir tokie neapčiuopiami dalykai kaip nusiteikimas, doktrina, apmokymai ir geografija.

Anot JAV Generalinio štabo pirmininko generolo Marko Milley, dėl gynybai skiriamų lėšų amerikiečių pranašumas prieš konkurentus pervertinamas. „Kai įvertinama viskas, sunorminami karinio personalo kaštai ir visi kiti dalykai, paaiškėja, kad jungtiniai Kinijos ir Rusijos biudžetai viršija JAV Gynybos departamento biudžetą“, – birželio 23 d. M. Milley sakė Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitete.

Remiantis deklaruojamais duomenimis apie skiriamus biudžetus, Kinijos išlaidos kariuomenei siekia apie trečdalį JAV administracijos ateinantiems metams numatytų 715 mlrd. JAV dolerių (598 mlrd. eurų), o Rusijos – dešimtadalį šios sumos. Be jokios abejonės, šalių vyriausybės ir žvalgybos agentūros žino daugiau, nei pateikiama visuomenei, o kariuomenių vadai turi savų motyvų, dėl kurių gresiantys pavojai pateikiami galimai didesni, nei yra iš tikrųjų.


M. Millley kalbėdamas Atstovų rūmuose pasiūlė susitikti slaptame posėdyje, kur jis galėtų atskleisti detalius duomenis, patvirtinančius jo teiginius. Detaliau kalbėti atsisakė ir jo komanda. Šių metų kovo mėn. Kinijos centrinės karo komisijos vicepirmininkas Xu Qiliangas panašiai kreipėsi – paragino didinti pajėgumus, siekiant nenugalimumo galimo konflikto su JAV akivaizdoje.

JAV Valstybės departamentas pateikė skaičiavimus, skirtus palyginti gynybos biudžetus skirtingose pasaulio šalyse. Šiame dokumente akcentuojamas duomenų aiškumo trūkumas ir pateikiami detalesni kiekvienos šalies duomenys: remiantis naujausiais prieinamais duomenimis, 2017 m. Kinija šiam sektoriui skyrė nuo 228 mlrd. JAV dolerių (191 mlrd. eurų) iki 433 mlrd. JAV dolerių (362 mlrd. eurų), o Rusija – nuo 66,5 mlrd. JAV dolerių (55,6 mlrd. eurų) iki 159 mlrd. JAV dolerių (133 mlrd. eurų).

Tūkstančiai analitikų iš gynybos ir žvalgybos agentūrų visame pasaulyje taiko kompleksinius informacijos apdorojimo metodus tam tikroms geografinėms vietoms ir scenarijams vertinti.

Kaip teigia vyriausiasis gynybos temas analizuojantis mokslo darbuotojas Davidas Shlapakas iš Kalifornijoje įsikūrusio mokslinių tyrimų centro, glaudžiai bendradarbiaujančio su Pentagonu planuojant scenarijus, nuo 2014 m. šių paslaugų paklausa vis auga, o pagrindinė šios paklausos priežastis – Rusijos kariuomenės modernizavimas ir hibridinis karas Ukrainoje.

„Kai pradėjome dirbti prie Rusijos ir NATO scenarijais 2014 m., paaiškėjo, kad niekas rimtai nemąstė apie Rusijos ir NATO karą jau 20 metų, – teigė D. Shlapakas. – Buvome Afganistane, Irake – tarnybos dirbo kitomis kryptimis.“

Visai šiai situacijai įtakos turi spartus Kinijos karinis vystymasis ir itin įdėmiai stebima situacija dėl JAV turimų pajėgumų Pietų Kinijos jūroje bei Taivano sąsiauryje. Mokslininkai iš Sidnėjaus universiteto praėjusiais metais įspėjo apie vos prasidėjus konfliktui JAV bazes nušluoti galinčių kinų raketas. Praėjusių metų spalio mėn. Kinijos prezidentas XI Jinpingas kariniame parade pristatė naująjį Liaudies išsivadavimo armijos (PLA) raketinių pajėgų dalinį.

Tiesa, peržiūrinčių savo saugumo pozicijas kur kas daugiau – ne vien Ukraina ar JAV. Kovo mėn. britų parengtoje gynybos ir saugumo apžvalgoje minimas padidėjęs kitų branduolinių galiūnių varžymasis pasaulinėje arenoje ir pajėgų modernizavimas kaip priežastis, pateisinanti nevienareikšmiškai vertinamą sprendimą didinti maksimalų JK turimų branduolinių kovinių galvučių skaičių nuo 225 iki 260.

Šis sprendimas nutraukė dešimtmečius trukusią britų branduolinės ginkluotės mažėjimo tendenciją: šiuo metu JK turi 195 branduolines galvutes, o Šaltojo karo piko metu jų buvo 520. Rusija itin aktyviai vysto naujas branduolines platformas, o V. Putinas nepraleidžia progos pasigirti hipergarsinėmis raketomis, kurių nebūtų įmanoma perimti, nors aiškesnės informacijos apie realius pajėgumus nėra.

Viena iš priežasčių, dėl kurios oficialiai skelbiamoje informacijoje Kinijos išlaidos gynybai yra mažesnės, – tam tikrų pozicijų neįtraukimas, kurios JAV kariniame biudžete yra įskaičiuotos. Anot gynybos finansų specialistės iš Londono tarptautinio strateginių studijų instituto Fenellos McGerty, neįtraukta sritimi galėtų būti tyrimai ir plėtra.

Be to, valiutų kursai taip pat menkina JAV dominavimą: Rusijoje pastatyti lėktuvą ar Kinijoje sumokėti kariui yra kur kas pigiau. Vis dėlto mėginimų parengti paritetinį indeksą, kuris atspindėtų realesnį gynybos sektoriaus vaizdą, būta (vienas iš jų – Jungtinių Tautų (JT) bandymas 1984 m.), tačiau kol kas sėkmė šių projektų nelydi.

Būtent į šią sritį šiuo metu gilinasi F. McGerty, tačiau, jos pačios teigimu, darbas labai nelengvas: didelė dalis reikiamų duomenų įslaptinti, dezinformacijos netrūksta, o patikimos informacijos dėl rinkos kainų itin nedaug.

Ginkluotės palyginimai – ne ką lengvesnis uždavinys. 2016 m. JAV ginkluotųjų pajėgų strateginių tyrimų grupės (šiuo metu vadinamos Ateities tyrimų grupe) užsakymu Denverio universiteto Fredericko S. Pardee tarptautinės ateities centras parengė sunkiosios ginkluotės svertinį indeksą, kuriame atskirai pateikiami skirtingų kartų koviniai orlaiviai, pavyzdžiui, juos išskaidant pagal efektyvumą.

„Skaičiavimai įdomūs, – teigė šiai programai vadovaujantis Collinas Meiselis. – Vis dėlto kalbėdami apie kinų lėktuvnešius turime nepamiršti, kad jie priklausomi nuo vėjo ir daugybės kitų dalykų. Jie negali prilygti JAV lėktuvnešiams.“

Paskaičiuota bendra svertinė kiekvienai šaliai tenkanti pasaulinės atakos pajėgumų dalis. Taigi Irano rodiklis vos šiek tiek viršijo Saudo Arabijos rezultatą, Turkijos rodiklis dvigubai viršijo Ispanijos rodiklį, o Rusijos – keturis kartus viršijo JK rezultatus. Maža to, Rusijos rezultatas pagal šiuos skaičiavimus Ukrainos indeksą lenkė net 12 kartų.

Šis indeksas – tai tik pirmasis bandymas ir jį, anot C. Meiselio, dar būtina tobulinti.

Siekiant nustatyti, kaip pakryps Ukrainos ir Rusijos konfliktas, būtina žvelgti į doktrinas, mokymus, nusiteikimą, elektroninį kovinį potencialą, vadovavimą, kontrolės sistemas ir, be jokios abejonės, geografines aplinkybes.

„Turėjome žmonių Latvijoje ir Estijoje, kurie tiesiogine to žodžio prasme važinėjo keliais, kuriais, kaip mes manėme, važiuotų rusai“, – kalbėdamas apie 2014 m. vykusias NATO ir Rusijos karines pratybas sakė D. Shlapakas.

Šio projekto išvados teigia, kad Rusija nugalėtų anksčiau, nei NATO gautų progą reaguoti.

Ukrainos kariuomenė turi rengtis galimam Rusijos smūgiui iš Baltarusijos teritorijos šiaurine kryptimi, separatistinėse Donbaso teritorijose Rytų kryptimi, pietine kryptimi Kryme ir Juodojoje jūroje ir Moldovos separatistinėje Padniestrės teritorijoje Vakarų kryptimi.

Anot A. Zagorodniuko, Ukraina jau nuėjo ilgą kelią nuo 2014 m., kai dėl korupcijos graibstytas šios šalies arsenalas, dalis vyriausiųjų vadų dirbo Maskvai, o dėl pasenusios doktrinos šalis buvo paralyžiuota ir negalinti atremti Rusijos hibridinių taktinių veiksmų.

Tada technologijų versle dirbęs A. Zagorodniukas prisimena tuo metu dėjęs visas įmanomas pastangas, kad pagamintų šildytuvų barikadose šalusiems kariams. Deja, vėliau paaiškėjo, kad kariuomenės sandėliuose buvo 25 tūkst. nenaudojamų šildytuvų.

Nors Rusijos keliamas pavojus niekur nedingo, naujoji Ukrainos doktrina ir sistemos, per 200 tūkst. reguliariųjų pajėgų karių, karininkų korpusas, kurio didžioji dalis yra dalyvavusi NATO mokymuose, ir geresnė įranga reiškia, kad, kaip teigia A. Zagorodniukas, įžengti būtų palyginti lengva, tačiau ištrūkti – gana sudėtinga.

Žinoma, jei tik Rusijos karinės pajėgos nuo 2014 m. taip pat nepatobulėjo. Anot Yohanno Michelio, „Military Balance“ duomenų bazei teikiančio duomenis apie sausumos kovinius veiksmus, pajėgumų atotrūkis galimai yra padidėjęs.

Bloomberg
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(235 žmonės įvertino)
3.5830

Top naujienos

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

„Putino pėstininkas“: kodėl Kremliui naudingas ekscentriškasis Čečėnijos despotas Kadyrovas? (12)

Čečėniją savo asmeniniu sultonatu pavertęs autokratas Ramzanas Kadyrovas jau kuris laikas...

Laikas keisti pasą? Pasiruoškite: laukia nemalonus siurprizas (2)

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje asmens dokumentų išrašymo ir išdavimo srautas yra rekordiškai...

Klaipėdos rajone įsiplieskė gaisras, liepsnos buvo matomos už kelių kilometrų aplinkiniai gyventojai dūsta nuo dūmų gausos  (2)

Trečiadienio vakarą Klaipėdos rajone , Aukštkiemiuose, kilo gaisras .

Užkalnis. Klimatas svarbiausia, karas ne atsakymas, Rusija mus dar pamokys (23)

Dar ne taip seniai kiekvienas iš trijų teiginių antraštėje būtų visiškai normalus, ir ne...

Karščiui nesitraukiant – nauja sinoptikų prognozė: kada sulauksime orų permainų

Ketvirtadienį ir toliau tęsis labai šilti orai . Mūsų šalį apėmusi aukšto atmosferos slėgio...

Auksinis finišas Romoje: Rūta Meilutytė – Europos čempionė (25)

Paskutinį Romoje vykstančio Europos čempionato vakarą papuošė italės Benedettos Pilato ir...

Lietuvoje – stipri geomagnetinė audra: jeigu nemiegate, galite išvysti įspūdingą reiškinį (3)

Atrodo, kad naktinėtojams pasisekė. Kaip skelbiama feisbuko puslapyje Orai ir klimatas Lietuvoje,...

Koks charakteris: tris kėlinius turkus besiviję jaunučiai į pusfinalį žengė po pratęsimo

Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje vykstančiame Europos šešiolikmečių vaikinų ( U-16 )...

Karas Ukrainoje. Okupantams – nauji Ukrainos smūgiai: rusų bazės sulygintos su žeme Ukraina: visame fronte bus svarbių įvykių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino laikinai okupuoto Krymo gyventojus nesiartinti...

Delfi PliusToma Miknevičienė

Į alkoholizmą įklimpę lietuviai blaivybės kelią renkasi skirtingai: pasakė, ar įmanoma pasveikti ir kodėl šeima jiems neturėtų padėti (2)

Į alkoholizmą įklimpęs žmogus turi susidurti su tam tikromis priklausomybės pasekmėmis, kad...