Bankų uždarymas, sutrumpintos darbo valandos, apribotas mobilumas ir užkrato baimė ūkiuose – visa tai kelia rimtą susirūpinimą, kad gali pritrūkti darbininkų rinkti kavos pupelių derliui, kuris prasidės jau netrukus. Ypač didelis spaudimas jaučiamas Kolumbijoje, Brazilijoje ir Peru, kur auginamos išskirtinio skonio arabikos pupelės, sudarančios beveik du trečdalius viso pasaulio produkcijos.
Prognozuojama, kad kavos pasiūla šiais metais nepajėgs patenkinti visos paklausos, o spragą užpildys likusios ankstesnių derlių atsargos. Šiuo metu kylanti darbo jėgos trūkumo grėsmė reiškia, kad tas nedidelis perteklius, kurio tikimasi kitą sezoną, gali sumažėti arba išnykti. Tuo tarpu atsargos buvo praimtos tuo metu, kai virusas maisto prekių parduotuvėse sukėlė panikos pirkimo bangą. Dėl šios priežasties arabikos kainos pašoko į viršų, o ateities sandoriai Niujorke vien per pastarąjį mėnesį pakilo maždaug 15 proc.
Peru kavos pupeles augina ūkininkai iš Puno aukštumų, migravę į besivystančias Sandijos apylinkes. Derliaus rinkimas turėtų prasidėti kitą mėnesį, tačiau Jimmy Larico, kooperatyvo „Cecovasa“ generalinis direktorius, nerimauja, kad nebus pakankamai darbininkų. Negana to, ir patys augintojai palieka apylinkes, bandydami išvengti maisto ir kitų pagrindinių prekių trūkumo regione.
„Išvyksta ištisos šeimos, – sakė J. Larico. – Dėl apribojimų jiems tenka eiti pėsčiomis“, – pridūrė jis.
„Daugelis žmonių apleidžia savo ūkius. Jei karantinas nesibaigs, derliui kils pavojus.“
Kavos rinkimas – sunkus darbas. Ūkio darbininkai paprastai triūsia laukuose nuo saulėtekio iki saulėlydžio, kruopščiai ieškodami pupelių, kurios būtų pakankamai prinokusios, kad jas būtų galima skinti, ir darydami tai kuo atsargiau, kad nesugadintų kitų. Brazilijoje, kuri yra didžiausia pasaulyje arabikos augintoja, didžioji derliaus nuėmimo dalis tapo mechanizuota, o tai gali apsaugoti ūkininkus nuo darbininkų stygiaus. Tačiau Kolumbijoje, kuri yra antroji pagal dydį kavos tiekėja, nemaža derliaus dalis vis dar surenkama rankomis.
Tai dažniausiai menkai apmokamas darbas, todėl darbininkai apgyvendinami sausakimšose patalpose. Tokia situacija padidina viruso plitimo riziką, net jei užsikrečia tik vienas žmogus.
Kolumbijos nacionalinė kavos augintojų federacija, žinoma kaip „Fedecafe“, bendradarbiauja su vyriausybe, kurdama protokolus, kurie galėtų padėti išvengti darbininkų susirgimo. Grupė taip pat vysto darbo jėgos banką, kad užtikrintų, jog darbo jėgos nepritrūks, ir tikisi persivilioti dalį bedarbių iš kitų sektorių, sakė federacijos generalinis direktorius Roberto Velezas. Vis dėlto jis pripažįsta, kad pandemija jau lėmė tam tikrą sulėtėjimą.
Tiekėjams ir tarpininkams Kolumbijoje dėl karantino apribojimų buvo sunku patekti į gamybos regionus. Ženevoje įsikūrusio prekybininko „Sucafina SA“ duomenimis, jiems kilo problemų su kavos gabenimu, o sutrumpėjusios bankų darbo valandos apribojo mokėjimų operacijas.
„Tai labiau susiję su įstatymų leidyba ir tuo, ką vyriausybės daro, kad užtikrintų darbuotojų judėjimą, – pažymėjo Christianas Wolthersas, „Wolthers Douque“, Fort Loderdeile, Floridoje, įsikūrusio importuotojo, kuris dirba su Pietų ir Centrinės Amerikos tiekėjais, prezidentas. – Jos padarys viską, kas įmanoma, kad prekių srautas nesustotų. Jos neleis, kad nacionalinės reikšmės produktas džiūtų ant medžių.“
Vartotojams kavos kainų augimas galėtų pradėti mažėti, nes parduotuvėse pamažu nyksta panikos pirkimas. Iš kitos pusės, restoranų ir kavinių užsidarymas visame pasaulyje taip pat galėtų sulėtinti bendrą paklausos augimą, net jei žmonės ir toliau verdasi kavą namuose.
Tačiau kol kas kavos atsargos yra nepakankamos. JAV neskrudintų pupelių atsargos kovą mažėjo šeštą mėnesį iš eilės iki žemiausio lygio nuo 2016 m. balandžio, rodo „Green Coffee Association“ pateikti duomenys.
Jei kavos vartojimas dėl restoranų uždarymo visgi susitrauktų, tokie kavos augintojų kooperatyvai kaip Peru „Cecovasa“ galėtų atsidurti labai sunkioje situacijoje: iš vienos pusės juos spaustų darbo jėgos trūkumas, iš kitos – neaiški paklausa.
„Kavos augintojų laukia rimtos problemos, – teigė J. Larico. – Todėl ir prašome vyriausybės suteikti paramą žemės ūkiui, kad galėtume kaip nors išgyventi.“
Toliau virusas taikosi į bananų pasiūlą
Apsirūpinkite kaliu, kol dar galite.
Koronaviruso pandemija gali apriboti bananų pasiūlą Azijoje. Filipinų, antrojo pagal dydį pasaulyje eksportuotojo, bananų augintojai pranešė, kad šiemet siuntos į užsienį gali sumažėti beveik 40 proc., nes karantinas ir socialinės distancijos taisyklės riboja tiek produkciją, tiek transportą.
Tikimasi, kad šalies vaisių eksportas šiais metais nukris iki apytikriai 2,5 mln. tonų, lyginant su 4 mln. tonų praėjusiais metais, sakė Stephenas Antigas, Filipinų bananų augintojų ir eksportuotojų asociacijos vykdomasis direktorius. Pasak jo, kai kurie gamintojai, įskaitant „Unifrutti Tropical Philippines Inc.“, sustabdė kai kurias operacijas.
„Bananai turi būti skinami kiekvieną dieną, – paaiškino „Unifrutti Philippines“ prezidentas Alberto Bacani. – Kai vėl imsimės darbų, daugelis vaisių bus jau sugedę ir juos teks išmesti.“
Filipinai 2019 m. sudarė maždaug 20 proc. pasaulinių bananų siuntų ir apie 90 proc. viso Azijos bananų eksporto, o dvi pagrindinės jų rinkos yra Kinija ir Japonija, nurodoma Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos 2020 m. ataskaitoje. Ekvadoras yra didžiausias bananų eksportuotojas.
Didžiausia Filipinų sala, Lusonas, nuo kovo vidurio yra įsivedusi karantiną, kuris tęsis iki balandžio pabaigos. Pietų Filipinų provincijos, kuriose įsikūrę daugelis bananų plantacijų, taip pat nustatė karantino priemones. Pasak S. Antigo, bananų eksportas strigs ir panaikinus apribojimus, nes prognozuojama, kad socialinės distancijos priemonės, ribojančios darbuotojų skaičių, ir toliau išliks.
Žemės ūkio sekretorius Williamas Daras trečiadienį paragino vietos valdžios institucijas, ypač Bukidnono provincijoje, kur yra keli bananų ūkiai ir pakavimo gamyklos, leisti ūkininkams, žvejams ir maisto perdirbimo bei gamybos įmonių darbuotojams dirbti, kad būtų išvengta dirbtinai sukelto maisto trūkumo ir kainų šuolių. Jei Bukidnono karantinas, kuris turėtų trukti balandžio 13–26 d., bus sušvelnintas, šalis šiais metais galėtų eksportuoti 3 mln. tonų bananų, pažymėjo S. Antigas.
Dėl koronaviruso protrūkio visame pasaulyje strigo maisto gamyba ir logistika, nes karantinai, sergantys darbuotojai, eksporto draudimai ir panikos pirkimas privedė prie maisto prekių lentynų tuštėjimo, nepaisant iš esmės gausių atsargų.
A. Bacani pabrėžė, kad tai gali turėti įtakos Japonijos bananų importui, nes daugelis ūkių, eksportuojančių vaisius į šią Rytų Azijos šalį, yra uždaryti karantinui. „Per ateinančias dvi savaites matysime drastišką bananų kiekio Japonijoje mažėjimą“, – pasakė jis ir pridūrė, kad spragą galėtų užpildyti kiti eksportuotojai, tokie kaip Ekvadoras.
Japonijos bananų importuotojų asociacijos atstovė spaudai Yuko Yamada pareiškė, kad šalis yra priklausoma nuo importo iš Filipinų, tačiau ji esą nežinojusi apie stygių ar kainų augimą ir negavusi jokių Filipinų eksportuotojų pranešimų, kad siuntos mažės.
Kinijos vaisių prekybos asociacijos atstovas Meng Wei sakė, kad grupė nepastebėjo jokių Filipinų bananų importo pokyčių, tačiau pažymėjo, kad išaugo vietinė vaisių produkcija ir importas iš Mianmaro.
