Pirmojo per dvejus metus gyvai vykstančio forumo svečiams ruošiantis namo, jų mintyse sukasi vis daugiau neramių minčių dėl Rusijos invazijos sukeltų ekonominių padarinių ir ženklų, kad konfliktas užsitęs ilgiau, nei iš pradžių buvo manyta.
Nors politikai, vadovai ir investuotojai garsiai išreiškė palaikymą Ukrainos ryžtui, tie, kuriems reikia užsidirbti pinigų ir nuraminti akcininkus, privačiai tikėjosi ir vylėsi, kad galiausiai bus pasiektas susitarimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Bet jei pašaliečiams ir norisi, kad Ukraina derybose užleistų dalį savo teritorijos, Kyjivas į tokias kalbas nė nesileidžia.
Pasaulinės recesijos rizika – pasikartojanti susitikimų tema – buvo tik viena iš priežasčių, kodėl karui įžengiant į ketvirtąjį mėnesį norima siekti paliaubų. Kita priežastis – infliacijos šuolis, kuris gręžia pinigus iš darbuotojų kišenių, palikdamas vis mažiau lėšų tam, ką gamina kompanijos. O kur dar auganti maisto krizė, kurią retas kuris numatė, užaštrinanti humanitarinę katastrofą pasaulyje, vis dar neatsigavusiame nuo „Covid“ pandemijos.
Vienas atvirai kalbėjusių delegatų buvo Ryanas Petersenas, prekybos logistikos programinės įrangos kompanijos „Flexport“ direktorius.
Jis sakė, kad reikalingas susitarimas atidaryti Ukrainos uostus, siekiant išvengti „masinio bado“ besivystančiame pasaulyje, nes šiuo metu grūdai ir trąšos negali būti gabenami per karo zoną – Juodąją jūrą.
