Skandinavijoje, kur žmonės šiandien mėgaujasi keturių savaičių nepertraukiamomis, teisės aktų pripažintomis, apmokamomis vasaros atostogomis, nemaža dalis didžiausių regiono bendrovių teigia bandančios apsaugoti savo darbuotojus nuo pernelyg didelio darbo krūvio. Įmonės, su kuriomis susisiekė „Bloomberg“ žurnalistai, perspėjo apie galimus pavojus produktyvumui tuo atveju, jeigu personalui nebus leista atsipūsti, ir pabrėžė, jog vadovai privalo šiuo klausimu parodyti iniciatyvą ir suteikti personalui ilgą pertrauką nuo darbo.

„Skanska AB“, viena iš didžiausių Švedijos statybos bendrovių, teigia liepianti savo darbuotojams „atsijungti nuo darbo“ per savo vasaros atostogas. Egzistuoja „stiprus ryšys“ tarp geros savijautos ir veiklos, sakė įmonės atstovas spaudai Jacobas Birkelandas. Ir tai „didžiąja dalimi, reiškia galimybę atsipalaiduoti nuo darbo“.

SEB, vieno iš didžiausių Šiaurės Europos šalių bankų ir svarbaus Švedijos kronos prekybos centro, vadovų tikimasi svaraus vaidmens palaikant atostogų kultūrą, tai yra „gero pavyzdžio“, sako banko atstovė Veronika Osmund.

Minimumo nustatymas

Švedija, didžiausia Skandinavijos ekonomika, reikalauja iš bendrovių leisti darbuotojams pasinaudoti bent penkiomis mokamomis savaitėmis atostogų per metus, nors daugelis pramonių šakų yra reguliuojamos kolektyvinių sutarčių, dėl to laisvojo laiko atsiranda daugiau. Panaši tvarka galioja ir kitose regiono dalyse. Vidutinė metinių atostogų trukmė Europoje siekia keturias savaites.

Jungtinėse Valstijose bendrovės, kurios siūlo mokamas atostogas, yra linkusios laikytis pažangaus formato, pagal kurį naujai pasamdytų žmonių laisvų dienų skaičius priklauso nuo išdirbto laiko: kuo ilgiau dirba, tuo daugiau užsidirba laisvadienių. Kaip rodo 2018 metų Darbo statistikos biuro ataskaita, JAV privataus pramonės sektoriaus darbuotojai per metus vidutiniškai turi 15 mokamų atostogų dienų, išdirbę darbovietėje pusę dešimtmečio.

Skandinavijos įstatymų leidėjai nusprendė, kad penkiolika dienų per metus nepakanka norint užtikrinti, kad darbingi gyventojai išliktų sveiki ir našiai dirbtų. Toks požiūris dominuoja korporacinėje sferoje, ir visos didžiosios bendrovės, su kuriomis susisiekė „Bloomberg“ , išreiškė nuomonę, jog persidirbimas kenkia sveikai korporacinei aplinkai. Tokią idėją palaikė ir atlikti tyrimai, parodę, kad darbuotojai, kurie jaučiasi persidirbę, yra mažiau produktyvūs.

Inžinerijos grupės „Sandvik AB“ vadovybė nenori, kad darbuotojai imtų mažiau nei keturias savaites mokamų metinių atostogų. „Mūsų manymu, svarbu palengvinti darbo-gyvenimo pusiausvyrą visiems darbuotojams, įskaitant ir vyresnįjį vadovaujantį personalą“, – pažymėjo grupės atstovas spaudai Martinas Blomgrenas.

Šešios savaitės

„GN Store Nord A/S“, Danijos klausos aparatų gamintojos, aukščiausio lygio vadovai ir kiti darbuotojai turi teisę į šešias metines savaites atostogų, ir yra skatinami rasti joms laiko, teigia bendrovės atstovas Steenas Frentzas Laursenas.

SSAB AB, gaminanti plieno plokštes, teigia, kad ne tik būtina suteikti personalui galimybę deramai pailsėti; ne mažiau svarbu užtikrinti, kad personalas nepersidirbtų. Net ilgos atostogos „negali kompensuoti nepagrįstai didelio darbo krūvio per likusius metus“, sakė gamintojos atstovė Mia Widell.

Dauguma aukšto rango vadovų, su kuriais bandė susisiekti „Bloomberg“, atostogavo, todėl pasikalbėti su jais šia tema agentūros žurnalistams nepavyko. O daugeliu atvejų bendrovės primygtinai prašė netrukdyti vadovų per jų atostogas. Suomijos telekomunikacijų bendrovės „Elisa Oyj“ vykdomasis direktorius Veli-MAtti Mattila yra tik vienas iš kelių generalinių direktorių, kurie neatsakinėja į žurnalistų klausimus per savo keturių savaičių atostogas.

„Mes manome, kad vadovams taip pat būtina atitrūkti“, – sakė „Elisa“ atstovė spaudai Katiye Vuorela. – Ir atostogas skirti poilsiui.“

Arba, kaip savo 1930 metais parašytame esė, pavadinimu „Economic Possibilities for Our Grandchildren“ („Ekonominės galimybės, kurios laukia mūsų anūkų“), rašė J.M. Keynesas: „Mes pernelyg ilgai buvo mokomi siekti tikslų, o ne mėgautis.“