aA
Šiaurinėje Portugalijoje Tiago‘as Carvalho‘as nervingai skaičiuoja dienas, kada jo verslas vėl turės pats stotis ant savo kojų.
Dalis Europos šalių artėja prie pražūtingo ekonominio skardžio slenksčio
© AP / Scanpix

Restorano savininkas Bragoje, kur stovi seniausia šalies katedra, sako, kad jo pajamos nesiekia trečdalio to lygio, koks buvo iki koronaviruso protrūkio, išvaikiusio turistus ir įkalinusio vietinius savo namuose. Ir nors suvaržymai didžiąja dalimi atšaukti, klientai neskuba grįžti, ir tai atspindi lėtą atsigavimo Europoje tempą.

Jeigu artimiausiu metu niekas nepasikeis, T. Carvalho‘as ir tūkstančiai tokių kaip jis pateks į bėdą. Liepos pabaigoje Portugalija planuoja sustabdyti savo vadinamąją „palengvinto atleidimo“ programą, kuri kaip ir dešimtys panašių vyriausybinių Europos programų padėjo žmonėms išsaugoti savo darbo vietą, išmokant dalį kompensacijos personalui, negalinčiam dirbti.

Ties skardžio riba atsidūrusios Portugalijos įmonės ir žmonės atspindi tendenciją didžiojoje Europos dalyje. Ateinančiais mėnesiais skubios paramos programos baigs galioti visame žemyne, gresia antroji smūgio ekonomikai banga.

„Tokia atleidimo priemonė turi ir toliau būti taikoma, kitaip restoranams teks atleisti darbuotojus, – sakė 40-ies metų T. Carvalho‘as, kuris vadovauja dviem užkandinėms Bragoje ir yra vietinės grupės, atstovaujančios apie 140 restoranų, atstovas. Praėjusią savaitę viename iš savo restoranų per pietus jis aptarnavo tik du staliukus.

Po liepos Portugalijos vyriausybė planuoja pereiti prie kitų priemonių, tokių kaip paskatos įmonėms išlaikyti darbo vietas, tačiau koks bus jų poveikis – neaišku.

Kitų šalių vyriausybės taip pat supranta gresiantį pavojų. Daugelis jų veikiau sutinka karpyti programas, nei jas visiškai nutraukti, kai kurios šalys mėgina tęsti teikiamą paramą, nepaisydamos spaudimo biudžetui.

Bet to gali nepakakti, kai paklausa toli gražu nesiekia ikikrizinio lygio ir mažai tikėtina, kad greitu metu atsigaus. „Insee“, Prancūzijos statistikos tarnybos, duomenys rodo, kad aktyvumas antroje didžiausioje Europos ekonomikoje yra daugiau nei 10 proc. žemesnis už įprastą lygį.

Bendrovėms, ypač smulkioms įmonėms su ribotomis pinigų atsargomis ir ties plona riba laviruojančiomis maržomis, tokios spragos gali tapti lemtinga riba tarp išlikimo ir bankroto.

Įmonių uždarymas neišvengiamai siejamas su darbo vietų naikinimu ir neigiama kylančio nedarbo bei smunkančios paklausos spirale, o visa tai siunčia blogą žinią jau ir taip sukrėstoms ekonomikoms ir įtemptam valstybės iždui.

Koronavirusas Portugalijoje
Koronavirusas Portugalijoje
© Reuters / Scanpix

Vyriausybės jau įliejo milijardus į paramos schemas, ir tai grėsmingai atsiliepė jų biudžetams. Dėmesio centre atsidūrė priverstinių nemokamų atostogų programos, padėjusios apsaugoti per 45 mln. darbuotojų per karantiną. Tačiau dalis tokių programų yra laikinos, o tai reiškia, kad darbo vietų praradimas gali būti tik atidėtas.

„Allianz SE“ birželį publikuotoje ataskaitoje perspėjo, kad devyni milijonai tokių žmonių susiduria su išaugusia rizika tapti bedarbiu 2021 metais dėl fiskalinės politikos spragų. Kaip rodo Jungtinėje Karalystėje atlikta darbdavių apklausa, šalyje ketvirtadalis priverstinių atostogų išleistų darbuotojų gali prarasti savo darbo vietą, kai vyriausybės pradės mažinti savo subsidijas.

Anglijos centrinis bankas įspėjo, kad nemaža dalis pašalpų gavėjų gali tapti nuolatinėmis krizės aukomis. Buvęs valdytojas Mervynas Kingas praėjusią savaitę sakė, kad JK programa neturėtų būti nutraukta per anksti, ji turėtų būti išlaikoma „tol, kol matysime, kad bendrasis vidaus produktas artėja prie to lygio, koks buvo iki COVID-19“.

Daugelio Europos ekonomikų BVP 2020 metais patirs dviženklį BVP nuosmukį. Ypač didelis smūgis prognozuojamas einamąjį ketvirtį, kai buvo fiksuotas karantino suvaržymų pikas. Beveik nekyla abejonių, kad po tokio nuosmukio laukia staigus augimas, bet šaunantys į viršų BVP rodikliai nebūtinai reiškia tvarų atsigavimą.

Eduardo‘as Zamacola, Ispanijos tekstilės asociacijos vadovas, žino, kad ankstyvi ženklai gali būti apgaulingi. Po to, kai iš karantino ištrūkę ispanai vėl ėmė apsipirkinėti ir keliauti, atšaukus valstybės gyvenimo suvaržymus, parduotuvės džiaugėsi veiklos proveržiu – kuris, baiminasi verslininkas, gali labai greitai baigtis šnipštu, nes susirūpinimas dėl ateities kerta pasitikėjimui.

„Laukia labai nelengvas ilgos distancijos maratonas“, – sakė jis.

Europos parama

Kai kurios šalys, norėdamos padėti atsistoti ant kojų ekonomikoms, tikisi, kad tradicinės fiskalinio stimuliavimo priemonės gali įžiebti atsigavimą. Vokietija rengia 130 mlrd. eurų (147 mlrd. JAV dolerių) finansavimą, prieš tai panaudojusi per 1,2 trln. eurų paketą ekonomikai stabilizuoti, didžiausią Europoje.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė pažadėjo skirti lėšų tiek, kiek reikės, kad šalis vėl imtų augti, įskaitant ir žymiąją "Kurzarbeit" programą, leidžiančią įmonėms krizės metu laikinai perkelti atlyginimų mokėjimo naštą valstybei. Po daugelio biudžeto pertekliaus metų Vokietijoje šią žinią džiugiai sutiko kitos ekonomikos, bet šalis yra reta išimtis Europoje. Daugelio kitų Europos valstybių finansai labai įtempti.

Tai verčia Europos institucijas nukreipti spaudimą. Europos centrinis bankas (ECB) bando nuraminti investuotojus, nerimaujančius dėl besipučiančios nacionalinės skolos, didelio masto obligacijų supirkimais euro zonoje, o Europos Sąjunga tuo tikslu planuoja 750 mlrd. eurų fiskalinį paketą.

Tokia parama suteikia šalims galimybių dar labiau pakratyti savo kišenes. Italija pratęsė priverstinių nemokamų atostogų programas nuo 14 iki 18 savaičių, taip apsaugodama dalį darbuotojų iki vasaros pabaigos. Šalies premjero Giuseppės Contės vyriausybė taip pat planuoja pratęsti finansavimą dar 10-ties milijardų eurų skatinimo priemonėmis, nors šalies skolos rodiklis šias metais gali viršyti 150 proc. BVP.

Verslovės, kurios pajuto skausmingus pokyčius, vyriausybėms sustabdžius ekonominę veiklą, gerai supranta, kad grįžti į ankstesnį lygį bus daug sunkiau nei tikėtasi.

„Būtinybė garantuoti darbo vietų išsaugojimą niekur nedings liepos mėnesį, – sakė Antonio‘us Saraiva, Portugalijos verslo konfederacijos prezidentas. – Šio krizės neužbaigs joks dekretas, kaip ir joks dekretas neatnaujins vartojimo.“

Bloomberg
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
4.1111

Atšaukiamos kruizinės kelionės: norinčių keliauti pilna, tačiau kilo nauji iššūkiai

Kruiziniai laivai vėl pilnutėliai, bet, kaip rodo statistika, keliautojai grįžta greičiau, nei...

Delfi PliusOtt Tammik

Dėl „beribės Kinijos draugystės“ su Putinu Baltijos šalims trūko kantrybė (2)

„Tai tikrai buvo veiksnys, į kurį atsižvelgėme priimdami sprendimą. Prieš tai pasikonsultavome...

Verslas PliusAndrew Atkinson; Celia Bergin

Jungtinėje Karalystėje dar vienas ženklas, įspėjantis apie galimą rinkos silpnėjimą

Jungtinėje Karalystėje (JK) laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo pirmą kartą nuo 2020 m....

Verslas PliusMegan Durisin

Pragyvenimo krizė gilėja, o JK laukuose pūva maisto produktai: iššvaistyta dešimtys milijonų (1)

Jungtinės Karalystės laukuose lieka pūti dešimčių milijonų svarų vertės šviežios...

Delfi PliusBloomberg News

„Kuo daugiau rusų karių ten bus, tuo geriau“: Ukraina imasi gudrios taktikos (1)

Jau kelias savaites Ukrainos pajėgos metodiškai taikosi į Rusijos karių, užėmusių strateginiu...

Top naujienos

Būsto nuomos rinka rudenį gali pažerti staigmenų: kainos nebeaugtų su viena sąlyga

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, į Lietuvą prieglobsčio bėgo ieškoti ne tik ukrainiečiai, bet...

Kasdien – po naują karščio rekordą: miesto gyventojus perspėja ir dėl kito pavojaus, pataria iš namų neiti (1)

Tokio karščio, kaip ketvirtadienį, Lietuvoje nebuvo daugiau kaip 80 metų. Sinoptikai fiksuoja...

Virš Kauno pastebėtas ratus sukęs „Aeroflot“ lėktuvas – atimtas iš Rusijos

Ketvirtadienį iš Kauno oro uosto pakilo ir už 1 val. 53 min. ten pat nusileido lėktuvas „ Airbus...

Ukrainos žvalgyba: Rusija šiandien Zaporižios atominėje elektrinėje rengia provokaciją rusų okupantai išveža savo techniką iš užimto Enerhodaro

Žvalgyba gavo naujų įrodymų, patvirtinančių Rusijos pasirengimą teroristiniam aktui Ukrainos...

Karas Ukrainoje. Rusijai – juoda naktis: sprogimai griaudėjo ir Kryme, ir jos pačios teritorijoje Rusija pirmą kartą nuo liepos nepasiekė jokių teritorinių laimėjimų

Yra kelios galimos sprogimų Rusijos okupuotame Kryme priežastys, tačiau sprogimų šaltinis...

Rusija nebesirenka, ką žudyti: nauji grasinimai – grėsmė visai Europai (2)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar karta ragina Rusijos pajėgas pasitraukti, o...

Didelė avarija Kaune: naktį susidūrė 2 automobiliai, 1 nuvirto ant šono

Kaune Žemaičių pl. ir J. Grušo g. sankryžoje vidurnaktį susidūrė 2 lengvieji automobiliai, 1...

Valdžios sprendimas sudomino ir STT: svarbi paslauga gyventojams pabrango net 14 kartų (16)

Aplinkos ministerijai pakeitus statybos užbaigimo procedūras jos ne tik 14 kartų pabrango, bet ir...

Po smūgių bazėms Kryme neliko Medvedevo grasinimų apie „teismo dieną“ (10)

Prieš mėnesį buvęs Kremliaus vadovas Dmitrijus Medvedevas švaistėsi grasinimais apie „teismo...

„Perlo Energijos“ žlugimą nuspėjęs Raimondas Kuodis: yra visos sąlygos revoliucijai (41)

Apie tai, kad kai kurie nepriklausomi elektros tiekėjai gali pasinaudoti bankrotu ekonomistas...