Brangstant augaliniam aliejui, grūdams ir mėsai, pasaulinės maisto kainos rugpjūtį išaugo 33 proc. palyginti su praėjusiais metais, rodo Jungtinių Tautų (JT) maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenys. Ir nepanašu, kad situacija gerės, nes ekstremalūs orai, sparčiai kylančios krovinių gabenimo ir trąšų sąnaudos, krovinių gabenimo kliūtys ir darbo jėgos trūkumas apsunkina problemą. Mažėjantys užsienio valiutos rezervai taip pat apriboja kai kurių šalių galimybes importuoti maistą.
Įvairių šalių politikai, nuo Turkijos iki Indijos, dabar skiria daugiau paramos, liepdami prekiautojams mažinti kainas ir keisdami prekybos taisykles – taip jie tikisi sušvelninti poveikį vartotojams.
Problema daug gilesnė besivystančiose rinkose, kur sąskaitos už maistą sudaro didesnę namų ūkių išlaidų dalį, ir krizių paveiktose šalyse. Libane karinė grupuotė „Hezbollah“ sustiprino savo įtaką šaliai, prisiimdama įsipareigojimą skirstyti maistą. Bet netgi Jungtinės Valstijos imasi veiksmų spręsti įperkamumo problemą, tapusią ypač aktualia per koronaviruso pandemiją.
„Vyriausybės gali įsikišti ir įsipareigoti kurį laiką palaikyti žemesnes vartotojų kainas, – sakė Cullenas Hendrixas, neetatinis vyresnysis mokslinis bendradarbis iš Petersono Tarptautinės ekonomikos instituto. – Bet jos negali to daryti neribotą laiką.“
Maisto produktų infliacija išprovokavo per dvi dešimtis maištų Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, atkartojančių Arabų pavasario sukilimus prieš 10 metų. Vėl įsiplieskia nepasitenkinimo židiniai. Neramumai Pietų Afrikoje, pakurstyti buvusio prezidento Jacobo Zumos suėmimo liepos mėnesį, peraugo į maisto riaušes – žmonės plėšė maisto prekių parduotuves ir restoranus. Maisto trūkumas Kuboje sukėlė didžiausius protestus per dešimtmečius.
Pagal infliaciją pakoreguotos ir metinės išlaidos, dabar didesnės nei per pastaruosius šešis dešimtmečius, rodo FAO duomenys. Iš tiesų, šiuo metu daug sunkiau įpirkti maistą nei per 2011 metų protestus Artimuosiuose Rytuose, privertusius nuversti Tuniso, Libijos ir Egipto lyderius, sakė vyresnysis pasaulinės tvarios plėtros dėstytojas Alastairas Smithas iš Vorviko universiteto (Jungtinė Karalystė).
„Didžiajai daugumai žmonių maistas šiandien yra daug brangesnis nei per visą šių laikų užfiksuotą istoriją“, – sakė jis.
Tunisas: krizės valdymas
Tunisas, Arabų pavasario protestų pradžios vieta, dar alsuoja gyvais prisiminimais, kai kalbama apie maistą ir politiką. Praėjus vos kelioms dienoms po to, kai liepą buvo atleista vyriausybė ir sustabdyta parlamento veikla, prezidentas Kaisas Saiedas paragino gamintojus ir mažmenininkus sumažinti atrinktų produktų kainas.
Raudonosios mėsos kainos kone akimirksniu nukrito apie 10 proc., šalies pagrindinei verslo lobistų grupei „Utica“ paskelbus apie neapibrėžtą pagrindinių produktų – nuo kvietinių miltų, mėsos iki pieno produkcijos, kavos bei nealkoholinių gėrimų – kainų sumažinimą. Vaisių kainos sumažėjo iki 20 proc., pranešė Tuniso žiniasklaida. Vis dėlto bendras metinis vartotojų kainų pakilimas rugpjūtį siekė 6,2 procento.
Be to, yra tikimybė, kad bus sumažintos subsidijos. Diskusijos kaista dėl jau senokai gvildenamų planų pereiti prie lėšų skyrimo labiausiai nepasiturintiems piliečiams, Tunisui mėginant užsitikrinti naują finansavimo programą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Tuomet, tikėtina, daugeliui namų ūkių sumažėtų parama tokiems produktams kaip miltai ir cukrus, taip pat elektrai.
Šiaurės Afrikos kaimynės taip pat svarsto galimybę sumažinti subsidijas, kad būtų galima sutvarkyti viešuosius finansus. Egipto prezidentas Abdel-Fattah El-Sisi paragino kelti duonos kainas. Pritrūkus kviečių, Alžyro kepėjai, taip išreikšdami savo pasipriešinimą, jau padidino subsidijuojamos duonos kainas arba sumažino kepaliukų dydį. Maroko valdžia liepą paskelbė planą, pagal kurį nuo kitų metų pradžios būtų mažinamos subsidijos cukrui ir pigiems kvietiniams miltams, o tokiam planui dar turi pritarti šalies parlamentas.
Rumunija: naujas požiūris į prekybą
Duonos kaina – tai ne tik politinis klausimas grūdus importuojančiose Šiaurės Afrikos bei Artimųjų Rytų šalyse. Rumunija yra didžiausia Europos eksportuotoja šį sezoną, ir vis dėlto kainos auga dviženkliu tempu. Bendra infliacija 2021 metais turėtų būti sparčiausia per aštuonerius metus.
Buvusią Rytų bloko šalį taip pat gaubia tamsi istorija, kiek tai susiję su šalies populiacijos pamaitinimu. Didelis nepriteklius buvo komunistų diktatoriaus Nicolae Ceausescu laikų skiriamasis ženklas iki 1989 metų, kai diktatorius buvo nuverstas ir nubaustas mirties bausme.
Šalies premjero Florino Citu vyriausybė siekia sumažinti priklausomybę nuo importuojamos perdirbtos maisto produkcijos, taip tikintis nuleisti kainas ir pažaboti prekybos deficitą. Po to, kai sugriuvo jo koalicija ir jis sulaukė priešiškos reakcijos dėl savo atsakymo į klausimą apie duonos kepalo kainą, jam daromas spaudimas padidėjo. „Aš nevalgau duonos“, – tada atsakė jis.
Rumunija skyrė 760 mln. eurų (896 mln. JAV dolerių) investicijoms į žemės ūkio produkcijos sandėliavimą ir perdirbimą, sakė žemės ūkio ministras Adrianas Orosas. „Mes esame vieni iš didžiausių grūdų eksportuotojų, ir vis dėlto importuojame šaldytus duonos gaminius“, – sakė jis. Nuo rugsėjo ūkininkai turi pateikti vyriausybei reikalavimus atitinkančius projektus dėl lėšų panaudojimo per ateinančius dvejus metus. Tačiau, nors Rumunijos žemės ūkio potencialas yra vienas iš didžiausių Europoje, šaliai iki šiol nepavyko panaudoti ES lėšų, skirtų pagerinti vietinę gamybą.
Jungtinės Valstijos: didinti paramą
Turtingos valstybės taip pat jaučia didelį galvos skausmą, nes pandemija skaudžiai kirto pajamoms. Jungtinėse Valstijose, didžiausioje pasaulio ekonomikoje, 8,6 proc. žmonių pripažino, kad per pastarąją savaitę jie kartais arba dažnai neturėdavo pakankamai maisto, parodė rugpjūčio 30 dieną atlikta apklausa.
Priešingai nei Donaldo Trumpo administracija, prezidentas Joe Bidenas didina vyriausybinę paramą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems amerikiečiams, plėsdamas maisto talonų išmokas daugiausia ir ilgiausiai per visą programos istoriją. Be išplėstų talonų maisto produktams įsigyti, įvestos ir laikinosios pandeminės priemonės, tokios kaip mokesčių lengvatos už vaikus ir platesnės galimybės gauti maitinimą mokyklose. Bet kritikai tvirtina, kad vyriausybinės subsidijos nėra pakankamos.
Vašingtono valdžia rodo susirūpinimą dėl kylančių vartotojų kainų, ekonomikai atsigaunant po COVID-19. Ji nusitaikė į didžiausius mėsos kombinatus, pažerdama jiems kaltinimų, esą „pelnymasis iš pandemijos“ spraudžia į kampą tiek vartotojus, tiek ūkininkus.
Indija: muitų mažinimas
Indija, su viena iš didžiausių prastai besimaitinančių populiacijų, taip pat skirsto paramą. Šalies premjero Narendros Modi‘o vyriausybė skirsto 20,4 mln. tonų nemokamų ryžių ir kviečių, išleisdama 672,7 mlrd. rupijų (9,1 mlrd. JAV dolerių) papildomoms grūdų subsidijoms, siekdama, kad maistas pasiektų per 800 mln. žmonių. Šalis taip pat įgyvendino prekybos priemones, skirtas apsaugoti vartotojus nuo pasaulinių kainų šuolių. Vyriausybė sumažino muitus palmių, sojos pupelių ir saulėgrąžų aliejui ir lęšiams.
Indija nėra vienintelė šalis, pasitelkianti prekybą intervencijai į maisto rinką. Karo draskoma Sirija sugriežtino įvairių prekių, nuo sūrio iki anakardžių riešutų, importą, siekdama, kad mažėjančių užsienio valiutos atsargų užtektų kviečiams pirkti.
Argentina ir Bolivija apribojo jautienos eksportą, norėdama sukontroliuoti kainas vietinėse rinkose, panašiai kaip ir Kazachstanas, kuris uždraudė avižų, ryžių ir pašarų eksportą ir įvedė papildomas pašarinių kviečių kvotas.
Turkija: rinkos veiksniai
Turkijoje prezidento Recepo Tayyipo Erdogano populiarumas smunka dėl ekonominės situacijos ir pragyvenimo lygio. Maisto produktų infliacija rugpjūtį spartėjo ketvirtą mėnesį iš eilės ir pasiekė 29 procentus. Vyriausybė vėl deda pastangas sukontroliuoti kainas, grasindama skirti baudas įmonėms, parduodančioms prekes užkeltomis kainomis, ir pradėti tyrimą dėl pernelyg padidintų įkainių. Prekybos ministerijos pareigūnams nurodyta tikrinti įtarimus dėl užkeltų maisto produktų kainų didmeninėse rinkose Turkijos didmiesčiuose, įskaitant tokius miestus kaip Stambulas, Ankara ir Izmiras.
R. T. Erdogano vyriausybė taip pat rengia kai kuriuos teisės aktų pakeitimus, kurie pažabotų maisto produktų infliaciją. Nuo spalio švieži vaisiai ir daržovės, kurie galėjo būti išmesti, bus perkelti į internetinę rinką; be to, bus įdiegta ankstyvojo įspėjimo apie orus sistema, kuri padės pastebėti galimus tiekimo sukrėtimus. Taip pat numatyta mokesčių lengvatų ir kitų papildomų prekybos priemonių. Rugsėjo 8 d. Turkija atšaukė grūdams ir lęšiams taikomus importo muitus.
Rusija: mūšis pralaimimas
Didžiausia pasaulyje grūdų eksportuotoja savo pavyzdžiu rodo, koks ribotas yra prekybos taisyklių koregavimas siekiant suvaldyti kainas. Rusija vasarį įvedė kviečių eksporto mokestį, bet ji kartu moka už rinkos dalies praradimą. Šalies kviečiai nebėra tokie konkurencingi, o tai trukdo eksportui į Egiptą, kuris yra vienas iš didžiausių jos klientų.
Šalies viduje įvestos priemonės taip pat nepadėjo pažaboti maisto produktų infliacijos. Ji svyruoja ties penkerių metų aukštumomis. Kviečių kainos vidaus rinkoje rugpjūtį pašoko iki lygio, paprastai nebūdingo tokiam metų laikui, nes ūkininkai ir prekiautojai nenoriai jais prekiavo.
