aA
Mažo Bulgarijos miestelio pakraštyje pietinėje Dunojaus pakrantėje riogso šiurpus komunizmo reliktas, primenantis vieną liūdnai pagarsėjusią sovietmečio istoriją.
Branduolinė ateitis priklauso nuo komunistinio miesto vaiduoklio prisikėlimo
© Reuters / Scanpix

Tušti daugiabučiai namai kūpso ant sniego lyg pamirštos dėžės. Langai išdaužyti, fasadai apgriuvę, ten, kur turėjo žydėti sodai, klesti piktžolės. Atrodo lygiai kaip kitas miestas vaiduoklis, tebestovintis apleistoje Černobylio atominės elektrinės zonoje 1200 kilometrų į šiaurę.

Esminis skirtumas tas, kad šis miestelis prie Beleno Bulgarijoje niekada nebuvo gyvenamas, išskyrus retkarčiais prisiglaudžiančius skvoterius. 9-ajame dešimtmetyje šiuos namus pastatė vyriausybė, ketindama juose apgyvendinti būsimos atominės elektrinės darbuotojus. Tačiau projektas buvo nutrauktas, vėl atgaivintas, ir vėl nutrauktas, mat tuo metu rytų blokas perėjo nuo komunizmo prie kapitalizmo.

Dabar Europos Sąjungos skurdžiausio kampelio, Bulgarijos, širdyje vėl atgimsta planai statyti atominę elektrinę – šį kartą iš tikrųjų. Vyriausybė, susidurianti su visame žemyne aktualia problema, tvirtina, kad bulgarai niekaip kitaip nesugebės patenkinti išaugusio elektros energijos poreikio.

Kitų metų pradžioje ji siūlys investuotojams finansuoti 2000 megavatų elektrinės statybą, kurios kaina turėtų neviršyti 10 milijardų eurų. Žemė, tušti daugiabučiai namai, jau sudėti pamatai ir du nepanaudoti rusų gamybos reaktoriai bus pridėti kaip papildomi paskatinimai.

„Šis projektas jau ilgą laiką kabo kaip neišspręstas Bulgarijos energetikos sektoriaus klausimas, – pasakojo energetikos ministrė Temenuzhka Petkova savo biure Sofijoje. – Tačiau šiuo metu situacija yra smarkiai pasikeitusi“.

Projektas, kaip ir bet kuris kitas branduolinis sumanymas visame pasaulyje, susiduria su opozicija ir, atsižvelgiant į Bulgarijos patirtį, stipriu skepticizmu, vyriausybei dalijant pažadus, kad elektrinės statybos niekaip neatsilieps valstybės biudžetui ir neužkraus mokesčių mokėtojams dar vienos sąskaitos.

Sunku tuo patikėti. Vyriausybės, rangovai ir investuotojai visoje Europoje atsimuša į didelę branduolinių konstrukcijų kainą ir verčiau ieško atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip saulė ir vėjas. Vietos gyventojai, pramonės analitikai, ekonomistai ir net kai kurie įstatymų leidėjai vienbalsiai sutaria, kad sumanymas neišdegs. Ir jei taip nutiks, Rusija, kuri bando stiprinti savo įtaką Bulgarijoje, džiugiai trins rankas.

„Tai visiška nesąmonė, – teigia Krassenas Stanchevas, Sofijos advokatų kontoros „KC2“ vadovas, Sofijos universiteto docentas ir ilgametis šio proceso kritikas. – Šis projektas niekada nepajudės iš vietos“.

Bulgarijos sostinėje įsikūrusiame Demokratijos tyrimų centre manoma, kad naujų energetikos pajėgumų neprireiks dar kokius tris dešimtmečius, o elektrinė iki 2050 m. atneštų 4,5 mlrd. eurų nuostolių.

„Pagrindinė priežastis, kodėl šios elektrinės statyti neverta – ji labai daug kainuos ir negalės pasiūlyti konkurencingų elektros kainų, – aiškina Martinas Vladimirovas, centro energetikos analitikas. – Kažkuriuo metu ji taps niekam nebereikalinga ir pavirs į zombį, nevaidinantį jokio realaus vaidmens elektros energijos sistemoje“.

Kol Europos Sąjunga iki 2030 m. siekia 30 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį, Bulgarija užsispyrusi tvirtina, kad jai labiau nei bet kada reikia antros atominės elektrinės. Tikslas – patenkinti numatomą išaugsiantį energijos vartojimą, nes elektrinių automobilių paklausa sparčiai didėja, o ekonomikos plėtra skatina verslą. Beleno elektrinė turėtų papildyti jau esamos Kozlodujaus atominės elektrinės produkciją.

Bulgarija savo 2020 m. atsinaujinančios energijos kvotą įvykdė jau prieš kelerius metus. Maždaug 19 proc. bendros suvartojamos energijos šalyje gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, palyginus su ES 17 proc. vidurkiu. Tačiau čia, vienuose nešvariausių įrenginių visoje Europoje, vis dar deginamos akmens anglys, šaliai generuojančios 46 proc. visos energijos. Ši dalis dar padidėja žiemą.

Vėjo ir saulės energija nėra patikimi šaltiniai, kuriuos galėtum naudoti ištisą parą, teigia T. Petkova. Pasak jos, vyriausybė turi užtikrinti ilgalaikę elektros energijos gamybą, kurią galima pasiekti tik pasitelkus branduolinę energiją.

„Atsinaujinantys energijos šaltiniai – puiki galimybė, tačiau jie neatlaiko pagrindinės apkrovos, – tvirtina ji. – Jie negali visiškai užtikrinti energetinio saugumo, nes yra priklausomi nuo gamtinių sąlygų“.

Numatytoje Beleno atominės elektrinės statybvietėje, kitapus kelių kilometrų ilgio spygliuotos tvoros, stovi keletas pastatų ir apšiurusių sandėlių. Viduje sukrautos pilkos medinės dėžės, prikimštos įrangos, reikalingos pritvirtinti reaktorius prie pamatų ir prijungti juos prie sistemos. Zonoje taip pat stovi parengtas naudojimui vandens valymo įrenginys ir betono gamykla, nutiesti geležinkelio bėgiai.

Vienintelė pamatų žymė – išlyginta, suplūkta žemės teritorija, kiek didesnė už futbolo lauką, apsupta kranų, kurie stovi nebenaudojami nuo 10-ojo dešimtmečio.

Reaktoriai, įsigyti iš „Rosatom“ per paskutinį bandymą atnaujinti projektą, kiekvienas įvertinti po 1000 megavatų – maždaug tokio pat produktyvumo kaip ir Černobylio reaktoriai. Saugiai supakuoti jie stovi statybvietėje.

Nors Bulgarijos vyriausybė laikosi savo parengtos sąmatos, dauguma analitikų teigia, kad šioje pramonėje viršyti biudžetą yra tipiška. Dėl to, ir dar dėl griežtų sąlygų, atleidžiančių Bulgariją nuo bet kokios finansinės atsakomybės, būsimų investuotojų skaičius gali apsiriboti Rusijos ir Azijos kompanijomis. Kinijos „National Nuclear Corp.“ ir Korėjos „Hydro & Nuclear Power Co.“ jau išreiškė susidomėjimą.

„Bulgarijos vyriausybė nenori suteikti jokių garantijų – bet, deja, jos būtinos norint sustiprinti branduolinės energetikos plėtrą, – paaiškino „Bloomberg Intelligence“ energetikos analitikas Elchinas Mammadovas, kuris teigia į naujus projektus žiūrintis skeptiškai. – Privačiai bendrovei finansuoti atominės elektrinės statybas – pernelyg rizikinga ir brangu“.

Beleno – 7266 gyventojų miestelio netoli sienos su Rumunija ir senovės Romos forto – meras Milenas Dulevas projektu džiaugiasi. Pasak jo, po to, kai pirmasis planas 1989 m. žlugus komunizmui buvo sustabdytas, antrasis bandymas 2004 m. smarkiai padidino vietos nekilnojamojo turto kainas.

Vėliau, kai planai dar kartą buvo atšaukti, žemės kainos sumažėjo trečdaliu, tačiau dabar, pasklidus kalboms apie naująją elektrinę, jos vėl pradeda augti. Jei pasiseks, miestelio ekonominė situacija „smarkiai pasitaisys“, teigia M. Dulevas. Elektrinei pastatyti reikės maždaug 2000 darbininkų, dar 800 būtų įdarbinta ilgam terminui – tai būtų reikšminga paskata regionui, kur vidutinės metinės pajamos tesiekia apie 6000 dolerių.

Beleno viešbutyje „Prestige“, stovinčiame Dunojaus pakrantėje, dirbanti 34-erių metų Malina Zdravkova planus statyti elektrinę girdi visą savo gyvenimą. Su tokiu žemu darbo užmokesčiu ir dar mažesniais lūkesčiais, M. Zdravkova svarsto galimybę persikelti kur nors kitur, nors šiuo metu ir daug kalbama apie projektą. Ji turi verslo administravimo magistro laipsnį ir yra viešbučio registratorė bei padavėja.

„Viskas, ką jie kada nors padarė, tai kalbėjo, kalbėjo ir kalbėjo, o daugiau jie nedaro nieko, – tvirtina M. Zdravkova. – Visi mes čia jaučiamės nusivylę“.

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Privačių lėktuvų rinka bunda iš miegų – gamintojai nespėja vykdyti užsakymų (16)

Kennas Ricci, „Flexjet“ vadovas ir privačių lėktuvų verslo veteranas, prisipažįsta, kad jam...

Dabar jau aišku: Jungtinė Karalystė dėl COVID-19 padarė lemtingą klaidą

Boriso Johnsono vadovaujama Jungtinės Karalystės vyriausybė ankstyvajame koronaviruso...

Perspėja dėl piktybiško Kremliaus plano: tai jau nebe geopolitiniai žaidimėliai, Europa stumiama į pavojingą situaciją (539)

Žiema dar net neatėjo, o Europoje jau gilėja dujų rinkos krizė – auga paklausa, o pasiūla tik...

Kova tarp ES ir maištaujančių jos narių jau peraugo į didelio masto konfliktą: pirštinė mesta (145)

Kova tarp Europos Sąjungos ir jos narių Lenkijos ir Vengrijos dėl teisės viršenybės peraugo į...

JK įmonės didina atlyginimus ir vis tiek neranda darbuotojų (92)

Remiantis apklausa, atskleidžiančia, kad darbo jėgos trūkumas vis aštrėja, aštuonios iš...

Top naujienos

Įvertino TS-LKD pasirinkimą: šūkiai apie „vertybinę užsienio politiką“ – spąstai patiems politikams prabilo apie įtampų tarp URM ir prezidentūros priežastis  (31)

Pasiskelbę vykdantys vertybinę užsienio politiką, konservatoriai sulaukė kritikos iš opozicinių...

Dundulis – apie galimybių pasą: saugumo nesukūrė, o valstybė pasekmes pajus lapkritį (5)

Sparčiai kylant COVID-19 atvejų Lietuvos prekybos įmonių asociacija teigia, kad galimybių pasas...

Lietuvoje nustatyti nauji 2002 koronaviruso atvejai, 28 žmonės mirė papildyta

Praėjusią parą nustatyti 2002 nauji COVID-19 atvejai, mirė 28 žmonės, sekmadienį pranešė...

Ekspertai apie „bandomąjį projektą“ Vokietijos mieste: tai tik pradžia, būkit pasiruošę (568)

Žinia, jog Vokietijos katalikybės sostine laikomame Kelne nuo šiol aidės muedzino šauksmas,...

Po lietuviškomis etiketėmis – baltarusiškas alus: tokių prekių pirkimą vadina karo finansavimu mūsų lėšomis (660)

Socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė piktintis tuo, kad parduotuvių lentynose parduodamas...

Tomas Ramanskas | D+

„Barcelonos“ uždangą praskleidus: Šaro elgesys, Maskoliūno kandumas ir Bilas iš ŽAS

Kurio iš „Barcelonos“ klube dirbančių lietuvių liežuvis – šmaikščiausias? Kaip tarp...

Metų seklys: į laisvę paleistas kalėjimų veteranas subūrė gaują, bet ji buvo greitai sutriuškinta (11)

Delfi, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Lemtinga JAV klaida: vis dažniau į reanimacijas patenka jaunesni

Sunkių COVID–19 ligonių gretose Amerikoje – vis dažniau pasitaiko jaunų žmonių, jiems tenka...

Svetimi galimybių pasai nepadėjo: Kaune ir Alytuje įkliuvę vyrai turės aiškintis teisme papildyta (37)

Kaune apsipirkti su svetimais galimybių pasais keliavę vyrai užsitraukė baudžiamąsias bylas.

Su siaubu prisimena slaptas orgijas prie Vilniaus: jis man vis kartojo „ateisi išpažinties pas kunigėlį“ (126)

Iš vieno Aukštaitijos kaimo į Vilnių su draugu atvykęs penkiolikmetis jaunuolis tikėjosi, kad...