Nors mokesčių mokėtojų finansuojamas sąnaudų perviršis yra įprastas reiškinys, kai kalbama apie JAV karinį pramoninį kompleksą, yra ir kita problema: stambaus kapitalo JAV aviacinė-kosminė ir gynybos korporacija dvejais metais atsilieka nuo grafiko, ir šis intervalas gali dar išsitęsti, skelbiama agentūros NASA generalinio inspektoriaus audito ataskaitoje.

Prasti JAV bendrovės rezultatai, darbuojantis prie didelio masto projekto, tai yra kosminės paleidimo sistemos (angl. – „Space Launch System“, SLS), reikštų, kad NASA greičiausiai neįvykdys laiku savo ambicingo plano; remiantis pradiniais JAV kosmoso agentūros planais, pirmasis SLS ir erdvėlaivio „Orion“ skrydis, pirmoji misija – EM-1, turėjo būti atliktas 2017 metais, tačiau vėliau jis buvo nukeltas į „ne anksčiau nei 2019 m. gruodį“, dar vėliau –„greičiausiai iki 2020 m. birželio“, teigiama pranešime. Naujoji agentūros raketa nešėja „Space Launch System“ (SLS) sukonstruota nuskraidinti erdvėlaivį „Orion“ – korporacijos „Lockheed Martin Corp.“ produktą, – aplink Mėnulį ir galiausiai į Marsą.

Rugpjūčio mėnesio duomenimis, NASA išleido 5,3 mlrd. JAV dolerių iš 6,2 mlrd. dolerių biudžeto projektui su „Boeing“, ir agentūros prognozėmis, 2019 metų pradžioje jau turėtų būti pasiekta sutartyje numatyta projekto biudžeto vertė, dar net nepristačius centrinio raketos bloko. Nuo 2014 m. birželio iki šių metų rugpjūčio JAV lėktuvų gamintoja, įsikūrusi Čikagoje, išleido 600 mln. dolerių daugiau nei planuota kuriamiems centriniams raketų blokams, ir NASA pareigūnai patvirtino, kad „Boeing“ išleido papildomą, neplanuotą 226 mln. dolerių sumą šiais fiskaliniais metais.

Kokios yra tokio vilkinimo ir sąnaudų viršijimo priežastys?

Trečiadienį publikuotoje NASA generalinio inspektoriaus audito ataskaitoje nurodomos kliūtys, kilusios dėl „prastų „Boeing“ veiklos rezultatų tokiose srityse kaip valdymas, technika ir infrastruktūros srityse“. NASA agentūra „nepakankamai gerai mato“ išlaidas blokams, nes visos trys sutarties dalys sumaišytos , „priešingai nei nurodyta dabartinėse federalinėse gairėse“.

Anot NASA, paleidimo sistema, tokia pat sudėtinga kaip ir SLS, „turi daug unikalių ir keblių iššūkių“. Be to, agentūra patikino dedanti pastangas persiderėti sutarties su „Boeing“ punktus dėl centrinių raketų blokų gamybos. „NASA ir „Boeing“ yra gerokai pasistūmėjusios įgyvendindamos ataskaitos rekomendacijas, kai kurių iš jų dėka jau pavyko pasiekti iš esmės svarbių rezultatų“.

Savo pareiškime bendrovė teigia pertvarkiusi „savo vadovybės struktūrą, kad ši geriau atitiktų dabartinės programos iššūkius“.

JAV lėktuvų gamintoja „Boeing“ bendradarbiavimo sutartį su NASA dėl dviejų SLS centrinių raketos blokų gamybos užsitikrino 2012 metais. Centrinių raketos blokų gamyba sudarė daugiau nei 40 proc. iš 11,9 mlrd. dolerių sumos, kurią NASA skyrė iki rugpjūčio SLS sistemai.

Tiriamoji pirmoji misija Em-1 buvo numatyta 2017 m. gruodį; antrasis bandomasis skrydis EM-2 su įgula planuojamas anksčiausiai 2021 metų viduryje. NASA vis dar neatsisako planų Em-1 surengti 2020 metais, tačiau pripažįsta, kad dėl techninių bei grafiko nesilaikymo rizikų misija gali būti atidėta. EM-2 bandomasis skrydis bus atliktas „ne vėliau kaip 2023 metais“, elektroniniame pašte tikina agentūra.