Čikagoje įsikūrusi „Boeing“ prikaustė daugelio institucijų bei visuomenės dėmesį po dviejų spalį bei kovą įvykusių katastrofų, per kurias iš viso žuvo 346 žmonės.
Bendrovė, baigianti atnaujinti „737Max“ orlaivio, kurio naudojimas buvo sustabdytas, programinę įrangą, visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti užsakovus, kurių pasitikėjimas geriausiai parduodamu orlaiviu buvo pakirstas. Be to, atliekamas baudžiamasis „Boeing“ tyrimas, kurio metu siekiama išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis orlaiviui buvo išduotas leidimas eksploatacijai.
Ieškinyje, iškeltame žuvusio „Ethiopian Airlines“ keleivio Jacksono Musoni iš Ruandos turto paveldėtojų vardu, teigiama, kad „737 Max 8“ konstrukcija nėra saugi. Bendrovė buvo sulaukusi ieškinių ir po spalio mėnesio katastrofos Indonezijoje, kai sudužo to paties modelio lėktuvas. „Boeig“ atstovė spaudai atsisakė komentuoti ketvirtadienį Čikagos federaliniam teismui pateikto ieškinio.
„Katastrofa įvyko, be kitų priežasčių, dėl to, kad „Boeing“ netinkamai sukonstravo naują skrydžių kontrolės sistemą „Boeing 737 Max 8“ modeliuose, kuri automatiškai ir klaidingai kreipia lėktuvo nosį žemyn, ir dėl to, kad „Boeing“ neperspėjo dėl tokio trūkumo“, – teigiama ieškinyje.
Ketvirtadienį vėlų vakarą vežėja „Garuda Indoensia“ paskelbė planuojanti atšaukti 4,8 mlrd. JAV dolerių vertės 49 „Max 8“ modelių užsakymą. Vis dėlto „Garuda“ visiškai neatsisako „Boeing“ paslaugų ir prašo gamintojos kito tipo lėktuvų. Vietname oro linijos „Bamboo Airways“ sutiko įsigyti 26 siauro korpuso orlaivius iš „Airbus SE“ gamintojos, praėjus vos mėnesiui po to, kai ji teigė planuojanti įsigyti 25 „Boeing 737 Max“ lėktuvus.
Gamintoja „Boeing“ ruošiasi pristatyti JAV priežiūros institucijoms programinės įrangos atnaujinimą pilotų monitoriams ir sistemai, perspėjančiai apie greičio netekimą. Pernai spalį Indonezijoje sudužus oro linijų „Lion Air“ „Max“ modelio orlaiviui, kaip teigiama preliminarioje tyrėjų ataskaitoje, minėta sistema klaidingai nukreipė lėktuvo nosį žemyn. Tą kartą lėktuvas nukrito Javos jūroje, prie Javos salos vakarinių krantų. Valdžios institucijos tiria, ar ši sistema nulėmė ir kovo 10 d. įvykusią „Ethiopian Airlines“ lėktuvo katastrofą. Reguliuotojai įžvelgia daug panašumų abiem atvejais.
„Boieng“ greičiausiai gali tekti išmokėti dideles kompensacijas žuvusių keleivių šeimoms, jeigu bus nustatyta, kad dėl jos kaltės įvyko abi katastrofos. Bet teisės ekspertai teigia, kad antroji katastrofa, įvykusi Etiopijoje, gamintojai gali būti dar skausmingesnė, nes ieškovai gali tvirtinti, kad gamintoja buvo informuota apie ankstesnę tragediją ir buvo perspėta apie pavojingus jos pagamintų lėktuvų galimus defektus, kurie turėjo būti pašalinti.
Stevenas C. Marksas, teisininkas, pateikęs ketvirtadienio ieškinį, sukritikavo „737 Max 8“ sertifikavimo procesą, esą tai buvęs veikiau tik 50-ies metų senumo modelio „pataisymas“ nei griežtas „naujo orlaivio“ sankcionavimo procesas.
„Boeing“ ir Federalinė aviacijos administracija (FAA) žinojo apie pavojus ir nesustabdė orlaivių naudojimo“, – sakė S. C. Marksas, kuris taip pat dalyvauja rengiant ieškinius dėl „Lion Air“ katastrofos. Pasak jo, panašumai tarp dviejų katastrofų yra „labai aiškūs“. Keleiviniai vieno salono tako konstrukcijos „Max“ šeimos lėktuvai yra daugiausia parduodami iš visų Čikagoje įsikūrusios gamintojos lėktuvų ir sudaro beveik trečdalį įmonės veiklos pelno.
Dėl katastrofos tiek lėktuvų gamintoja „Boeing“, tiek FAA sulaukė rimtų patikrinimų, pradėta daugybė tyrimų, susijusių su agentūros „737 Max“ modelio sertifikavimu ir jos sprendimu patikėti daugelio lėktuvų funkcijų saugumo sertifikavimą FAA paskirtiems bendrovės darbuotojams.
Po to, kai FAA uždraudė naudoti „737 Max“ lėktuvus praėjus kelioms dienoms po katastrofos Etiopijoje, gamintoja pareiškė, jog vis dar „visiškai pasitiki“ lėktuvu. „Boeing“ vadovas Dennisas Muilenburgas pareiškė, kad bendrovė visomis išgalėmis stengiasi išsiaiškinti katastrofų priežastis, sustiprinti saugumo priemones ir užtikrinti, kad katastrofos daugiau niekada nepasikartotų.
