Kaltindami Maskvą dėl mirtino sprogimo ir išsiųsdami iš šalies 18 ambasados darbuotojų, Prahos lyderiai patvirtino didėjantį Vakarų susirūpinimą dėl V. Putino veiksmų, JAV sankcionavus Rusiją dėl įsilaužimo į tinklus ir kišimosi į rinkimus, Rusijos kariuomenei masiškai telkiantis prie Ukrainos sienos, o įkalinto disidento Aleksejaus Navalno sveikatai blogėjant.

Čekų kaltinimai rodo nutolimą nuo susiskaldžiusios užsienio politikos šalyje, kurią Rusija panaudojo įtakos tarp NATO ir Europos Sąjungos narių didinimui. Nors Čekijos vyriausybės iki šiol lojaliai palaikė savo sąjungininkus, prezidentas Milošas Zemanas aktyviai pasisakė už Europos glaudesnius ryšius su Maskva ir Pekinu nuo pat savo atėjimo į valdžią 2013 m.

M. Zemanas iki šiol naudojosi savo iš esmės ceremonialiniu vaidmeniu, kritikuodamas JAV ir ES pastangas nubausti V. Putiną už Rusijos dalyvavimą Ukrainos konflikte ir buvusio Rusijos agento Sergejaus Skripalio apnuodijimą Jungtinėje Karalystėje.

Tačiau demonstruodamas retą vienybės aktą, šįsyk M. Zemanas stojo į vyriausybės pusę ir pasisakė prieš V. Putiną.

„Prezidentas po ranka turi visą informaciją, – tviteryje rašė prezidento atstovas spaudai Jiri Ovčačekas. – Aukščiausio rango konstituciniai atstovai veikia koordinuotai.“

Ministras Pirmininkas Andrejus Babišas sakė, kad vyriausybė užsitikrino „absoliučią“ prezidento paramą.

Išsiųsti diplomatai

Čekai išsiuntė iš šalies 18 diplomatų – precedento neturintį skaičių – po to, kai Maskvos GRU žvalgybos tarnybos veiksmai buvo susieti su 2014 m. spalio mėnesį įvykusiu sprogimu šalies pietryčiuose esančiame amunicijos sandėlyje.

Sprogimą, kurio metu žuvo du darbininkai ir dėl kurio iš aplinkinių kaimų buvo evakuota šimtai žmonių, vyriausybė prilygino 2018 m. bandymui nužudyti Sergejų Skripalį.

Rusija kaltinimus atmetė ir atsilygino išspirdama iš Maskvos dvidešimt Čekijos diplomatų – įprasta reakcija V. Putino ekspansinės užsienio politikos epochoje. Čekų sprendimas buvo pagrįstas „išgalvotais pretekstais“, pareiškė Maskvos užsienio reikalų ministerija, kaltindama Prahą pasidavimu Vašingtono spaudimui.

„Skubėdama įsiteikti JAV po neseniai paskelbtų Amerikos sankcijų Rusijai, Čekijos valdžia pralenkė net savo užjūrio šeimininkus“, – teigiama ministerijos pranešime.

Čekijos Respublika ilgą laiką buvo mėgstama Rusijos partnerė, nors požiūris į Maskvą tarp čekų iš esmės neigiamas: jie kaltina Sovietų Sąjungą tuo, kad ši keturis komunizmo dešimtmečius laikė juos atskirtus nuo Vakarų klestėjimo.

Užsienio reikalų ministras Janas Hamacekas praėjusią savaitę pasiūlė Prahoje surengti J. Bideno ir V. Putino aukščiausiojo lygio susitikimą, kad sumažėtų įtampa tarp dviejų supervalstybių, tačiau tikimybė, kad tai įvyks, dabar jau nedidelė.

„Turime eliminuoti augančią Rusijos įtaką Čekijos politinėje, kultūrinėje ir ekonominėje sferoje, – sekmadienį sakė Čekijos Senato prezidentas Milošas Vystrčilas. – Vakar iš ministro pirmininko išgirdome, kad šie perspėjimai nebuvo tušti.“

Didžiausia permaina lauktų paties M. Zemano. Beveik dešimtmetį jis siekė artimesnių santykių su Rusija, pastaruoju metu ragindamas daugiau investuoti ir patvirtindamas rusiškas „Covid-19“ vakcinas, kurių nepatvirtino ES reguliavimo institucijos.

Vakcinos, reaktoriai

Prezidentas šį mėnesį patvirtino sveikatos apsaugos ministro Jano Blatny atleidimą, apkaltinęs jį tuo, kad leido žmonėms mirti nuo „Covid-19“, užuot naudojęs rusiškas ir kiniškas vakcinas.

Tariamas kišimasis taip pat gali turėti reikšmingą poveikį verslui. Nors M. Zemanas buvo aktyvus Rusijos kompanijų, dalyvaujančių Dukovanų atominės elektrinės 7 milijardų dolerių kainuojančioje plėtroje, gynėjas, abiejų Čekijos politinių krypčių politikai suskubo pareikšti, kad dabar beveik neabejotina, jog Rusija iš konkurso bus išmesta.

Netrukus po to, kai šeštadienį A. Babišas apkaltino Rusiją dalyvavimu išpuolyje, Čekijos policija pranešė ieškanti dviejų vyrų, buvusių šalyje 2014 m. mirtino sprogimo metu ir naudojusių rusiškus pasus su pavardėmis, kurias JK policija sieja su GRU agentais, po ketverių metų apnuodijusiais S. Skripalį.

„Tai rimtas smūgis Čekijos ir Rusijos santykiams, – telefonu sakė buvęs Čekijos diplomatas Tomas Pojaras. – Rusija dabar bandys apsiginti.“